Lauro lapų žalčialunkis yra vienas iš tų sodo augalų, kurie geriausiai atrodo palikti augti natūraliai ir reikalauja minimalaus genėjimo. Šis krūmas pasižymi gražia, kompaktiška ir savaime susiformuojančia laja, todėl radikalus karpymas jam dažniausiai nėra reikalingas ir netgi gali pakenkti. Vis dėlto, tam tikros genėjimo procedūros yra naudingos ir reikalingos norint palaikyti augalo sveikatą, pašalinti pažeistas dalis ir išlaikyti tvarkingą išvaizdą. Supratimas, kada, kaip ir kodėl genėti šį augalą, yra svarbus kiekvienam sodininkui, norinčiam džiaugtis jo grožiu ilgus metus.
Pagrindinis lauro lapų žalčialunkio genėjimo principas – saikas. Šis augalas nemėgsta stipraus ir dažno karpymo. Per daug intensyvus genėjimas gali sukelti augalui stresą, susilpninti jį ir netgi išprovokuoti ligų plitimą. skirtingai nuo daugelio kitų krūmų, žalčialunkis lėtai atželia po genėjimo, todėl neapgalvotas kirpimas gali ilgam sugadinti jo formą. Todėl prieš imantis sekatoriaus, visada reikia gerai pagalvoti, ar tai tikrai būtina.
Dažniausiai atliekamas genėjimo tipas yra sanitarinis genėjimas. Jo tikslas – pašalinti visas negyvybingas, pažeistas ar ligotas augalo dalis. Tai yra svarbi augalo higienos dalis, padedanti išvengti ligų plitimo ir užtikrinanti, kad augalas visą savo energiją skirs sveikų šakų auginimui. Sanitarinį genėjimą geriausia atlikti ankstyvą pavasarį, kai augalas dar nepradėjęs aktyvios vegetacijos, bet jau gerai matosi per žiemą atsiradę pažeidimai.
Geriausias laikas bet kokiems genėjimo darbams yra iškart po augalo žydėjimo, vėlyvą pavasarį. Tuo metu augalas yra aktyvaus augimo fazėje ir žaizdos greičiau gyja. Be to, genėdami po žydėjimo, būsite tikri, kad nenukirpsite šakų su jau susiformavusiais žiediniais pumpurais ir galėsite pasidžiaugti gausiu žydėjimu. Nerekomenduojama genėti vėlai rudenį, nes tai gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti iki žiemos ir nušals.
Kada genėti: tinkamo laiko pasirinkimas
Tinkamo laiko pasirinkimas genėjimui yra labai svarbus siekiant nepakenkti augalui. Kaip jau minėta, pats optimaliausias laikas lauro lapų žalčialunkio genėjimui yra pavasarį, iškart po to, kai jis baigia žydėti. Dažniausiai tai būna balandžio pabaigoje arba gegužės mėnesį. Genėjimas šiuo periodu leidžia augalui greitai atsigauti, o per likusį sezoną jis spėja užsiauginti naujus ūglius ir sukrauti žiedinius pumpurus kitiems metams.
Ankstyvą pavasarį, dar prieš prasidedant vegetacijai (kovo mėnesį), galima atlikti sanitarinį genėjimą. Šiuo metu, kai ant šakų dar nėra lapų arba jie reti, labai gerai matosi visos per žiemą apšalusios, nulūžusios ar kitaip pažeistos šakos. Jas reikia iškirpti iki sveikos medienos. Toks genėjimas pažadina augalą ir skatina jį leisti naujus, sveikus ūglius iš miegančių pumpurų.
Vasaros metu genėti nerekomenduojama, nebent prireikia pašalinti akivaizdžiai pažeistą ar ligotą šaką. Vasaros karštyje augalas patiria stresą, o genėjimas jį tik padidintų. Be to, vasarą nupjautos šakos vietoje gali pradėti augti nauji ūgliai, kurie bus silpni ir nespės tinkamai pasiruošti žiemai. Išimtis gali būti tik labai smulkus, kosmetinis pakarpymas, siekiant pataisyti krūmo formą.
Vėlyvas ruduo yra pats netinkamiausias laikas genėti lauro lapų žalčialunkį. Pjūvių vietos nespėja gerai užgyti iki šalčių, todėl padidėja rizika, kad per jas į augalą pateks infekcijos. Be to, genėjimas gali stimuliuoti augimą, o nauji ūgliai, kaip minėta, bus pasmerkti nušalti. Todėl rudenį geriau leisti augalui ramiai ruoštis žiemos miegui.
Sanitarinis genėjimas: sveikatos pagrindas
Sanitarinis genėjimas yra pati svarbiausia ir dažniausiai reikalinga procedūra lauro lapų žalčialunkiui. Jos tikslas – palaikyti gerą augalo sveikatą ir estetišką išvaizdą. Šio genėjimo metu šalinamos visos sausos, nulūžusios, apšalusios, ligų ar kenkėjų pažeistos šakos. Tai ne tik pagerina krūmo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų plitimui bei leidžia augalui nešvaistyti energijos negyvybingų dalių palaikymui.
Pirmiausia, atidžiai apžiūrėkite visą krūmą. Ieškokite šakų, kurios yra akivaizdžiai negyvos – jos būna sausos, trapios, be pumpurų, o žievė gali būti susiraukšlėjusi. Taip pat ieškokite mechaniškai pažeistų šakų, pavyzdžiui, nulaužtų sniego ar vėjo. Visas šias šakas reikia iškirpti iki pat pagrindo arba iki sveikos, gyvos medienos. Pjūvį darykite šiek tiek pasvirai, kad ant jo nesikauptų vanduo.
Atkreipkite dėmesį į šakas, ant kurių matyti ligų požymių – dėmių, opų, neįprastų išaugų. Tokias šakas taip pat būtina nedelsiant pašalinti, stengiantis nupjauti šiek tiek sveikos medienos dalies, kad būtumėte tikri, jog pašalinote visą infekcijos židinį. Po tokio genėjimo labai svarbu dezinfekuoti įrankius (sekatorių ar pjūklelį), kad neperneštumėte ligos sukėlėjų ant kitų augalo dalių ar kitų sodo augalų.
Sanitarinio genėjimo metu taip pat galima pašalinti silpnas, plonas, į krūmo vidų augančias ar besikryžiuojančias ir viena į kitą besitrinančias šakas. Tokių šakų pašalinimas pagerina oro cirkuliaciją krūmo viduje, o tai sumažina grybinių ligų riziką. Retinant krūmą, daugiau šviesos patenka į jo vidų, todėl skatinamas tolygesnis augimas.
Formuojamasis ir atjauninamasis genėjimas
Formuojamasis genėjimas lauro lapų žalčialunkiui reikalingas retai, nes augalas natūraliai formuoja gražią, apvalią ar skėčio formos lają. Tačiau kartais gali prireikti šiek tiek pakoreguoti formą, pavyzdžiui, jei viena šaka išauga per daug į šoną ir ardo simetriją, arba jei norima palaikyti kompaktiškesnį dydį. Tokiu atveju galima šiek tiek patrumpinti išsišovusius ūglius, kerpant juos iškart virš lapo ar pumpuro. Svarbu stengtis išlaikyti natūralią krūmo formą ir vengti griežtų, geometrinių linijų.
Jauniems augalams formuojamasis genėjimas gali padėti suformuoti tankesnį ir tvirtesnį pagrindą. Pirmaisiais metais po pasodinimo galima šiek tiek patrumpinti pagrindinių šakų viršūnes, kad paskatintumėte šoninių ūglių augimą. Tačiau tai reikia daryti labai atsargiai ir saikingai. Dažniausiai geriausias sprendimas yra tiesiog leisti jaunam augalui augti natūraliai.
Atjauninamasis genėjimas taikomas seniems, apleistiems krūmams, kurie tapo per tankūs, nebedekoratyvūs, su daug senų, mažai belapuočių šakų. Lauro lapų žalčialunkis į tokį genėjimą reaguoja sunkiai, todėl jį reikia atlikti labai atsargiai ir palaipsniui, per 2-3 metus. Kiekvieną pavasarį iškerpama maždaug trečdalis seniausių, storiausių šakų iki pat pagrindo. Tai skatina naujų, jaunų ūglių augimą iš augalo pagrindo.
Atliekant atjauninamąjį genėjimą, negalima iš karto nupjauti viso krūmo, paliekant tik kelmus. Yra didelė tikimybė, kad augalas po tokio radikalaus veiksmo nebeatsigaus. Palaipsnis senų šakų šalinimas leidžia augalui atsinaujinti, nepatiriant per didelio streso. Po atjauninamojo genėjimo augalą reikia gerai palaistyti ir patręšti, kad jis turėtų pakankamai jėgų auginti naujus ūglius.
Genėjimo technika ir įrankiai
Tinkami įrankiai ir teisinga technika yra būtini norint atlikti kokybišką genėjimą ir kuo mažiau pakenkti augalui. Plonesnėms šakoms (iki 2 cm skersmens) pakaks aštraus ir švaraus sekatoriaus. Svarbu, kad sekatorius būtų tikrai aštrus, nes bukas įrankis ne pjauna, o glemžia ir drasko augalo audinius, palikdamas dideles, sunkiai gyjančias žaizdas. Storesnėms šakoms reikės sodo pjūklelio.
Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti. Tam tinka spiritas, specialūs dezinfekciniai skysčiai arba tiesiog buitinis baliklis, praskiestas vandeniu. Tai ypač svarbu atliekant sanitarinį genėjimą ir šalinant ligotas šakas, kad nebūtų išplatinta infekcija po visą sodą.
Pjūvis turi būti lygus ir švarus. Kerpant plonesnę šaką, pjūvį darykite maždaug 0,5 cm virš pumpuro, šiek tiek įstrižai. Įstrižas pjūvis neleidžia ant žaizdos kauptis vandeniui, o tai mažina puvimo riziką. Pumpuras, virš kurio kerpate, turėtų būti nukreiptas į tą pusę, į kurią norite, kad augtų nauja šakelė (dažniausiai į išorę). Šalinant visą šaką, ją reikia nupjauti kuo arčiau kamieno ar pagrindinės šakos, nepaliekant stuobrelio, kuris gali pradėti pūti.
Po genėjimo didesnių nei 2-3 cm skersmens žaizdų kraštus rekomenduojama aptepti sodo tepalu. Tai apsaugo pjūvio vietą nuo išdžiūvimo ir neleidžia pro ją patekti ligų sukėlėjams. Mažesnės žaizdos paprastai užgyja pačios. Po bet kokio genėjimo augalą naudinga palaistyti ir, jei tai atliekama pavasarį, patręšti. Tai padės jam greičiau atsigauti po patirto streso.
📷: Josep Gesti, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons
