Share

Lauramedžio putino sodinimas ir dauginimas

Daria · 24.03.2025.

Lauramedžio putinas yra vienas iš tų augalų, kurie sodui suteikia išskirtinumo, ypač dėl savo gebėjimo žydėti šaltuoju metų laiku. Sėkmingas šio krūmo auginimas prasideda nuo teisingo pasodinimo ir gebėjimo jį padauginti, norint išplėsti savo kolekciją ar pasidalinti su draugais. Tinkamas sodinimo laikas, vietos parinkimas ir dirvožemio paruošimas yra pamatiniai veiksniai, lemiantys, kaip greitai augalas prigis ir pradės džiuginti savo žaluma bei žiedais. Dauginimas, nors ir reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės ir žinių, leidžia iš vieno motininio augalo gauti naujų, genetiškai identiškų augalų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip teisingai sodinti ir dauginti lauramedžio putiną, kad šis procesas būtų kuo sėkmingesnis.

Optimalus sodinimo laikas ir vietos parinkimas

Tinkamo laiko pasirinkimas lauramedžio putino sodinimui yra labai svarbus, siekiant užtikrinti gerą prigijimą. Geriausias laikas sodinti šį krūmą yra pavasaris, kai praeina stiprių šalnų pavojus, arba ruduo, likus bent 4-6 savaitėms iki dirvos įšalo. Pavasarinis sodinimas leidžia augalui per visą vasarą gerai įsišaknyti ir sustiprėti prieš artėjančią žiemą. Rudeninis sodinimas taip pat yra geras pasirinkimas, nes vėsesnis oras ir drėgnesnė dirva sudaro palankias sąlygas šaknų sistemos vystymuisi be vasaros karščių keliamo streso.

Vietos parinkimas yra ne mažiau svarbus. Lauramedžio putinui reikia saulėtos arba dalinai pavėsingos vietos, kuri būtų apsaugota nuo stiprių ir šaltų vėjų. Ypač svarbi apsauga nuo žiemos vėjų, kurie gali pažeisti visžalius lapus. Ideali vieta būtų prie pietinės ar vakarinės pastato sienos, kur augalas gautų pakankamai šilumos ir būtų užuovėjoje. Venk sodinti jį žemose, drėgnose vietose, kur gali kauptis šaltas oras ir vanduo.

Prieš sodinant būtina įvertinti dirvožemį. Lauramedžio putinas mėgsta derlingą, purią ir gerai drenuotą dirvą. Sunkus, molingas dirvožemis, kuriame užsistovi vanduo, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šie augalai gali skursti ar net žūti dėl šaknų puvinio. Jei tavo sodo dirva yra sunki, būtina ją pagerinti, įmaišant stambaus smėlio, komposto ar kitų organinių medžiagų, kurios pagerintų jos struktūrą ir laidumą.

Taip pat pagalvok apie augalo dydį ateityje. Nors lauramedžio putinas auga palyginti lėtai, laikui bėgant jis gali pasiekti iki 3-4 metrų aukštį ir plotį. Todėl palik pakankamai erdvės jam augti, nesodink per arti kitų augalų, pastatų ar takų. Užtikrinus tinkamą erdvę, augalas galės formuoti gražią, natūralią lają ir bus geresnė oro cirkuliacija, padedanti išvengti ligų.

Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio

Kai jau išrinkai tinkamą vietą ir paruošei dirvožemį, pats sodinimo procesas yra gana paprastas, tačiau reikalauja atidumo detalėms. Iškask sodinimo duobę, kuri būtų maždaug du kartus platesnė už augalo šaknų gumulą ir tokio pat gylio. Platesnė duobė užtikrins, kad aplink šaknis bus puri žemė, į kurią jos galės lengvai plėstis. Į duobės dugną galima įberti sluoksnį komposto ar lėto atpalaidavimo trąšų, kad augalas gautų maisto medžiagų augimo pradžioje.

Atsargiai išimk augalą iš vazono. Jei šaknys yra susisukusios į tankų gumulą, švelniai pirštais ar mažu grėbliuku jas atlaisvink. Tai paskatins šaknis augti į šonus, o ne suktis ratu. Niekada netrauk augalo už stiebo, verčiau apversk vazoną ir lengvai jį patapšnok, kad augalas išslystų. Pažeidus pagrindinį stiebą, augalas gali sunkiai prigyti.

Įstatyk augalą į duobės centrą taip, kad šaknų kaklelis (vieta, kur stiebas pereina į šaknis) būtų lygus su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau. Sodinant per giliai, augalas gali pradėti pūti ir skursti. Užpildyk duobę paruoštu žemės mišiniu, lengvai jį suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Svarbu neužpilti žemėmis šaknų kaklelio.

Gausiai palaistyk pasodintą augalą, net jei dirva yra drėgna. Tai padės žemei geriau priglusti prie šaknų ir pašalins oro kišenes. Po laistymo žemė gali šiek tiek suslūgti, todėl, jei reikia, papildyk jos dar. Aplink augalą suformuok nedidelį pylimėlį, kuris padės sulaikyti vandenį laistant. Galiausiai, naudinga mulčiuoti dirvos paviršių aplink augalą kompostu, pušų žieve ar durpėmis. Mulčias padės išlaikyti drėgmę, slopins piktžolių augimą ir apsaugos šaknis nuo temperatūros svyravimų.

Dauginimas pusiau sumedėjusiais auginiais

Dauginimas pusiau sumedėjusiais auginiais yra populiariausias ir patikimiausias būdas gauti naujų lauramedžio putino augalų. Geriausias laikas tai daryti yra vasaros vidurys arba pabaiga, nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, kai šių metų ūgliai pradeda medėti, bet dar nėra visiškai kieti. Auginiai, paimti šiuo laikotarpiu, įsišaknija geriausiai. Rinkis sveikus, stiprius, nežydinčius ūglius iš motininio augalo.

Aštriu ir švariu peiliu ar sekatoriumi nupjauk maždaug 10-15 centimetrų ilgio ūglio viršūnę. Pjūvį daryk įstrižai, šiek tiek žemiau lapo mazgo. Nuo auginio apatinės dalies pašalink visus lapus, palikdamas tik 2-4 lapus viršūnėje. Jei palikti lapai yra dideli, galima juos perpjauti perpus, siekiant sumažinti drėgmės garavimą. Tai padės auginiui neprarasti per daug vandens, kol jis dar neturi šaknų.

Paruoštų auginių pagrindus galima pamirkyti įsišaknijimą skatinančiuose milteliuose (šaknyno stimuliatoriuje), nors tai nėra būtina, bet padidina sėkmės tikimybę. Paruošk nedidelius vazonėlius ar daigyklas su lengvu ir laidiu substratu. Puikiai tinka durpių ir perlito arba smėlio mišinys santykiu 1:1. Prieš sodinant substratą sudrėkink. Pieštuku ar pagaliuku padaryk duobutes ir į jas atsargiai įstatyk auginius maždaug iki pusės jų ilgio. Lengvai apspausk žemę aplink juos.

Svarbiausia sąlyga sėkmingam įsišaknijimui yra didelė oro drėgmė. Todėl pasodintus auginius reikia pridengti skaidriu plastikiniu maišeliu, stiklainiu ar plastikine butelio dalimi, kad susidarytų mini šiltnamio efektas. Reguliariai vėdink, kad nesikauptų pelėsis, ir palaikyk substratą nuolat drėgną, bet ne permirkusį. Laikyk auginius šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Įsišaknijimas paprastai trunka nuo 4 iki 8 savaičių. Kai pamatysi naujų lapelių augimą, tai bus ženklas, kad auginys sėkmingai išleido šaknis.

Dauginimas sėklomis ir atlankomis

Nors dauginimas auginiais yra efektyvesnis, lauramedžio putiną galima dauginti ir sėklomis. Šis metodas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės, o gauti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo. Sėklas reikia surinkti rudenį, kai uogos visiškai sunoksta ir įgauna tamsiai mėlyną ar juodą spalvą. Iš uogų išimk minkštimą ir gerai nuplauk sėklas, kad neliktų jokių likučių, kurie galėtų skatinti puvimą.

Lauramedžio putino sėkloms reikalinga stratifikacija – šalčio periodas, kuris nutraukia jų ramybės būseną ir paskatina dygimą. Sėklas galima sėti rudenį tiesiai į lysvę lauke, kur jos natūraliai praeis stratifikacijos procesą per žiemą ir sudygs pavasarį. Kitas būdas – stratifikuoti sėklas dirbtinai. Sumaišyk jas su drėgnu smėliu ar durpėmis, supilk į plastikinį maišelį ir laikyk šaldytuve apie 2-3 mėnesius. Po stratifikacijos sėklas sėk į daigyklas su lengvu substratu ir laikyk šiltoje vietoje.

Dauginimas atlankomis yra dar vienas paprastas būdas, tinkantis krūmams su lanksčiomis, žemai augančiomis šakomis. Pavasarį išsirink sveiką, ilgą, jauną šaką, esančią arčiausiai žemės. Toje vietoje, kur šaka liesis su žeme, šiek tiek įpjauk arba sužalok žievę – tai paskatins šaknų formavimąsi. Iškask negilią duobutę, įlenk šaką į ją ir pritvirtink prie žemės specialiu kabliuku ar tiesiog sunkiu akmeniu. Užberk duobutę derlinga žeme, palikdamas šakos viršūnę išlindusią.

Per visą vasarą palaikyk žemę aplink atlanką drėgną. Šaknys paprastai susiformuoja per vienerius metus. Kitą pavasarį arba rudenį galėsi patikrinti, ar atlanka gerai įsišaknijo. Jei taip, aštriu sekatoriumi atskirk naująjį augalą nuo motininio krūmo ir atsargiai jį iškasęs pasodink į nuolatinę vietą. Šis metodas yra labai patikimas, nes naujasis augalas gauna maisto medžiagų iš motininio augalo tol, kol suformuoja savo šaknų sistemą.

Jaunų augalų priežiūra

Sėkmingai pasodinus ar padauginus lauramedžio putiną, labai svarbi yra tinkama jaunų augalų priežiūra pirmaisiais metais, kol jie sustiprės ir gerai įsitvirtins. Pirmasis ir svarbiausias aspektas yra reguliarus laistymas. Jaunų augalų šaknų sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, todėl jie yra jautresni sausrai. Laistyk juos reguliariai, ypač sausais periodais, palaikydamas dirvožemį nuolat šiek tiek drėgną. Venk perlaistymo, leisk dirvos paviršiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.

Mulčiavimas yra labai naudingas jauniems augalams. Storas mulčio sluoksnis (apie 5-7 cm) aplink augalo pagrindą padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, stabilizuoja jo temperatūrą, slopina piktžolių, kurios konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, augimą. Kaip mulčią galima naudoti kompostą, pušų žievę, durpes ar smulkintą medieną. Svarbu neapkrauti mulčiu pačio augalo kamieno, paliekant kelis centimetrus laisvos erdvės.

Pirmuosius metus po pasodinimo jaunų augalų tręšti nereikia, ypač jei sodinimo metu dirvožemis buvo praturtintas kompostu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Per gausus tręšimas gali labiau pakenkti nei padėti, nudegindamas jaunas, jautrias šaknis. Pradėti tręšti galima antraisiais metais, pavasarį, naudojant subalansuotas, lėto atpalaidavimo trąšas. Laikykis trąšų gamintojo nurodytų normų.

Pirmoji žiema jaunam augalui yra didžiausias išbandymas, todėl svarbu jį tinkamai paruošti. Rudenį, prieš prasidedant šalčiams, gausiai palaistyk augalą, kad jis sukauptų drėgmės atsargų. Atnaujink mulčio sluoksnį aplink šaknis. Jei prognozuojama ypač šalta žiema arba auginate jautresnę veislę, jauną krūmelį galima pridengti agrodanga, eglišakėmis ar specialiu gaubtu. Tai apsaugos jį nuo šalčio, vėjo ir intensyvios žiemos saulės, kuri gali sukelti dehidrataciją.

Tau taip pat gali patikti