Kvapioji stebuklė, arba Mirabilis jalapa, yra daugiametis augalas, kilęs iš šiltų Pietų ir Centrinės Amerikos regionų. Dėl šios priežasties ji nėra atspari šalčiui ir Lietuvos klimato sąlygomis lauke peržiemoti negali. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienais metais reikia pirkti naujus augalus ar sėti sėklas. Šis augalas formuoja storus, mėsingus gumbus, panašius į jurginų, kuriuose kaupia maisto medžiagų atsargas. Šiuos gumbus galima sėkmingai išsaugoti per žiemą patalpoje ir pavasarį vėl pasodinti į gėlyną. Tinkamas gumbų paruošimas ir saugojimas yra esminis procesas, leidžiantis ne tik išsaugoti mėgstamą augalą, bet ir kasmet džiaugtis vis didesniu ir vešlesniu krūmu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus kvapiosios stebuklės teleltetės etapus.
Pasiruošimas ramybės periodui
Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Artėjant vėsesniems orams, kvapiosios stebuklės augimas natūraliai sulėtėja. Šiuo laikotarpiu svarbu palaipsniui keisti priežiūros rutiną, kad augalas galėtų tinkamai pasiruošti ramybės periodui. Maždaug nuo rugpjūčio vidurio ar pabaigos reikėtų nustoti tręšti augalą, ypač azoto turinčiomis trąšomis. Tręšimas skatina naujų ūglių augimą, o sezono pabaigoje augalui reikia visą energiją nukreipti ne į augimą, o į maisto medžiagų kaupimą gumbuose.
Taip pat reikėtų palaipsniui mažinti laistymo dažnumą. Nors dirva neturėtų visiškai išdžiūti, ypač jei ruduo sausas, leisk jai labiau pradžiūti tarp laistymų. Sausesnės sąlygos signalizuoja augalui, kad artėja ramybės periodas, ir skatina gumbų brendimą. Toliau šalink peržydėjusius žiedus, kad augalas neeikvotų energijos sėklų formavimui, nebent nori jų surinkti dauginimui.
Tikrasis signalas, kad laikas pradėti kasti gumbus, yra pirmosios stipresnės rudens šalnos. Šalna pažeidžia antžeminę augalo dalį – lapai ir stiebai pajuoduoja ir nuvysta. Neskubėk kasti gumbų iškart po pirmos lengvos šalnos. Leisk augalui pabūti dar kelias dienas ar net savaitę, jei orai atšyla. Per šį laiką maistinės medžiagos iš vystančių stiebų ir lapų galutinai pereina į gumbus, taip juos dar labiau sustiprindamos.
Kai antžeminė dalis galutinai nušąla, nupjauk visus stiebus, palikdamas maždaug 10–15 cm ilgio stuobrelius. Tai palengvins gumbų lokalizavimą ir iškasimą. Nupjautas augalo dalis surink ir sukompostuok, jei jos nebuvo pažeistos ligų. Taip paruoštas augalas yra pasirengęs svarbiausiam etapui – gumbų iškasimui.
Gumbų iškasimas ir paruošimas saugojimui
Geriausias laikas kasti gumbus yra sausa, giedra diena. Dirva neturėtų būti per daug šlapia, nes tai apsunkins darbą ir prie gumbų lips daug žemių. Kasti reikėtų atsargiai, kad nebūtų pažeisti trapūs gumbai. Geriausia naudoti sodo šakę, o ne kastuvą, nes su ja mažesnė tikimybė perpjauti ar kitaip sužaloti gumbus. Pradėk kasti šiek tiek toliau nuo augalo pagrindo, palaipsniui artėdamas prie centro ir atsargiai iškeldamas visą šaknų sistemą.
Iškeltus gumbus švelniai nupurtyk nuo žemių pertekliaus. Nerekomenduojama jų plauti vandeniu, nes perteklinė drėgmė gali paskatinti puvinio vystymąsi saugojimo metu. Jei žemės labai limpa, leisk gumbams kelias valandas apdžiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje – tuomet žemės lengviau nubyrės. Po to juos galima švelniai nuvalyti rankomis ar minkštu šepečiu.
Po pirminio nuvalymo gumbus reikia paruošti saugojimui. Šis etapas vadinamas džiovinimu arba brandinimu. Perkelk gumbus į sausą, gerai vėdinamą, nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus apsaugotą patalpą, pavyzdžiui, pašiūrę, garažą ar verandą. Išdėliok juos vienu sluoksniu ant grotelių, laikraščių ar kartono, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti iš visų pusių. Palik juos džiūti maždaug 1–2 savaites. Per šį laiką sugyja smulkūs įbrėžimai, o gumbų odelė sutvirtėja, tapdama atsparesnė ligoms.
Prieš dedant gumbus į saugyklą, dar kartą juos atidžiai apžiūrėk. Aštriu peiliu pašalink visas pažeistas, minkštas ar puvinio paliestas dalis. Pjūvių vietas galima apibarstyti medžio anglies milteliais ar fungicidu, kad būtų išvengta infekcijos. Taip pat patrumpink stiebų likučius, palikdamas tik kelis centimetrus. Taip paruošti gumbai yra pasirengę ilgam žiemos poilsiui.
Optimalios saugojimo sąlygos
Sėkmingas kvapiosios stebuklės gumbų išlaikymas per žiemą labai priklauso nuo tinkamų saugojimo sąlygų. Svarbiausi veiksniai yra temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Optimali saugojimo temperatūra yra vėsi, bet nepereinanti į minusą – idealu tarp 5 ir 10 laipsnių Celsijaus. Tam puikiai tinka nešildomas rūsys, vėsi laiptinė, apšiltintas garažas ar kita panaši patalpa, kurioje temperatūra žiemą išlieka stabili.
Patalpa turi būti tamsi, nes šviesa gali paskatinti per ankstyvą gumbų dygimą. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, kad nesikauptų drėgmė ir nesusidarytų sąlygos pelėsiui augti. Nelaikyk gumbų sandariai uždarytuose plastikiniuose maišuose ar konteineriuose, nes juose kaupsis kondensatas. Geriausiai tinka medinės ar kartoninės dėžės, popieriniai maišai arba tinkliniai maišeliai.
Gumbams laikyti reikia birios, orui laidžios medžiagos, kuri padėtų palaikyti stabilią drėgmę ir apsaugotų juos nuo išdžiūvimo. Tam puikiai tinka sausos durpės, smėlis, pjuvenos, vermikulitas ar perlitas. Dėžės dugną padenk keliais centimetrais pasirinktos medžiagos, tada sudėliok gumbus vienu sluoksniu taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Užpilk juos ta pačia medžiaga, kad pilnai pasidengtų, ir, jei reikia, dėk kitą sluoksnį. Taip gumbai bus izoliuoti vienas nuo kito, ir jei vienas pradėtų pūti, puvinys nepersimestų kitiems.
Nepamiršk paženklinti dėžių, ypač jei laikai skirtingų veislių ar spalvų augalų gumbus. Ant etiketės užrašyk augalo pavadinimą ir, jei žinai, spalvą. Tai padės pavasarį planuojant gėlynus. Tinkamai paruošta ir paženklinta saugykla leis ramiai sulaukti pavasario.
Priežiūra žiemos metu ir pasiruošimas pavasariui
Nors gumbai žiemą ilsisi, nereikėtų jų visiškai pamiršti. Maždaug kartą per mėnesį skirk laiko patikrinti jų būklę. Atsargiai atidenk gumbus ir apžiūrėk. Ieškok puvinio, pelėsio ar pernelyg didelio susiraukšlėjimo požymių. Jei radai supuvusį ar supelijusį gumbą, nedelsdamas jį išimk ir išmesk, kad neužkrėstų kitų. Jei pastebėjai, kad gumbai pradėjo džiūti ir raukšlėtis, gali šiek tiek sudrėkinti aplink juos esančią medžiagą, pavyzdžiui, apipurkšdamas ją vandeniu, tačiau daryk tai labai saikingai.
Pavasarį, artėjant sodinimo metui, maždaug balandžio mėnesį, galima pradėti gumbų „žadinimą“. Išimk juos iš saugojimo dėžių ir perkelk į šiltesnę (apie 15–18 °C) ir šviesesnę vietą. Galima juos sudėti į žemą dėžę su šiek tiek drėgnomis durpėmis. Šiluma ir šviesa paskatins augimo pumpurų brinkimą ir dygimą. Šis procesas leidžia paankstinti augalo vegetaciją ir žydėjimą.
Kai pumpurai tampa aiškiai matomi, galima dalyti didelius, senus gumbus. Aštriu, švariu peiliu padalyk gumbą į kelias dalis, užtikrindamas, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną stiprų pumpurą. Pjūvio vietas apibarstyk medžio anglies milteliais. Padalytus gumbus galima iškart sodinti į vazonus su žeme ir auginti patalpoje, kol praeis šalnų pavojus, arba sodinti tiesiai į lauką gegužės mėnesį.
Sėkmingai peržiemoję gumbai pavasarį pasodinti į gerai paruoštą dirvą greitai sužels ir išaugs į dar didesnius bei stipresnius krūmus nei praėjusiais metais. Tinkamas žiemojimo organizavimas ne tik išsaugo augalą, bet ir leidžia džiaugtis jo grožiu daugelį metų, stebint, kaip jis kasmet vis labiau klesti tavo sode.
📷 そらみみ, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons
