Puošnusis gurgutis, arba kosmosas, yra vienmetis augalas, o tai reiškia, kad visas jo gyvenimo ciklas – nuo sėklos sudygimo iki sėklų subrandinimo – įvyksta per vieną sezoną. Atėjus pirmosioms rudens šalnoms, švelnūs ir grakštūs kosmosų žiedai bei lapai nušąla ir augalas žūva. Dėl šios priežasties tradicine prasme kosmosų teleltetinimas, kaip, pavyzdžiui, daugiamečių gėlių, nėra įmanomas. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad rudenį turėtum tiesiog pamiršti šiuos augalus. Tinkamas sezono užbaigimas ir pasiruošimas kitam pavasariui yra svarbi jų auginimo dalis, užtikrinanti, kad šios nuostabios gėlės džiugins tave ir ateinančiais metais.
Supratimas, kad kosmosas yra vienmetis, yra esminis. Daugelis pradedančiųjų sodininkų rudenį bando išsaugoti augalus, tikėdamiesi, kad jie peržiemos ir kitais metais vėl sužydės. Deja, kosmosų prigimtis yra kitokia. Jie investuoja visą savo energiją į gausų žydėjimą ir sėklų subrandinimą per vieną vasarą, o atlikę šią misiją, natūraliai užbaigia savo gyvavimo ciklą. Bandymai perkelti juos į patalpas ar pridengti žiemai dažniausiai būna nesėkmingi ir nereikalingi.
Vietoj to, kad galvotum apie augalo išsaugojimą, rudenį reikėtų susitelkti į dvi pagrindines užduotis: sėklų surinkimą ateinančiam sezonui ir gėlyno sutvarkymą. Būtent sėklos yra tas „raktas”, kuris leidžia kosmosams „peržiemoti” ir atgimti pavasarį. Surinkdamas sėklas, tu iš esmės pratęsi augalo gyvenimą ir užsitikrini gėlių gausą kitiems metams be jokių papildomų išlaidų.
Gėlyno sutvarkymas po pirmųjų šalnų taip pat yra svarbus žingsnis. Pašalindamas nušalusias augalų dalis, tu ne tik palaikai estetišką sodo vaizdą, bet ir užkerti kelią galimų ligų sukėlėjų ar kenkėjų žiemojimui augalinėse liekanose. Šis darbas yra dalis bendros sodo higienos, kuri prisideda prie sveikesnių augalų auginimo ateityje.
Taigi, kosmosų „žiemojimas” – tai ne bandymas išsaugoti patį augalą, o protingas ir savalaikis pasiruošimas naujam ciklui. Tai yra natūralaus gamtos ritmo priėmimas ir bendradarbiavimas su juo. Leisdamas augalui užbaigti savo ciklą ir pasirūpindamas jo palikuonimis – sėklomis, tu tampi šio gražaus proceso dalimi.
Daugiau straipsnių šia tema
Sėklų rinkimas – geriausias žiemojimo būdas
Pats svarbiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti kosmosų tęstinumą tavo sode yra sėklų surinkimas. Tai ne tik praktiška, bet ir labai maloni veikla, leidžianti tiesiogiai prisiliesti prie gamtos ciklo. Sėklas pradėk rinkti vasaros pabaigoje arba rudenį, kai pastebėsi, kad dalis žiedų jau nužydėjo ir jų vietoje formuojasi sausos sėklų galvutės. Geriausia rinkti sėklas nuo pačių stipriausių, sveikiausių ir gražiausiai žydinčių augalų, taip atliekant savotišką selekciją.
Leisk žiedams visiškai sudžiūti ant koto. Subrendusios sėklos yra pailgos, tamsios ir lengvai byra iš sausos galvutės. Rink sėklas sausą ir saulėtą dieną. Atsargiai nuskink sudžiūvusias galvutes ir sudėk jas į popierinį maišelį. Vėliau, patogiai įsitaisęs, gali iškratyti sėklas iš galvučių. Išmesk visus nešvarumus ir augalų likučius, palikdamas tik švarias sėklas.
Surinktas sėklas būtina gerai išdžiovinti, kad laikymo metu jos nesupelytų. Paskleisk jas plonu sluoksniu ant popieriaus ir palik kelioms dienoms sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kai sėklos taps visiškai sausos ir trapios, supakuok jas į popierinius vokus ar stiklinius indelius. Nepamiršk ant pakuotės užrašyti augalo veislės pavadinimo ir surinkimo metų.
Paruoštas sėklas laikyk vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje. Tam puikiai tinka nešildomas sandėliukas, spintelė ar stalčius. Tinkamai laikomos kosmosų sėklos išlieka daigios kelerius metus, kartais net iki penkerių. Pavasarį, atėjus sėjos metui, turėsi savo sėklų, kurias galėsi sėti tiesiai į dirvą arba auginti daigus, taip pradėdamas naują kosmosų gyvavimo ciklą savo sode.
Daugiau straipsnių šia tema
Augalų likučių tvarkymas rudenį
Po pirmųjų stipresnių šalnų, kurios paprastai būna spalio mėnesį, kosmosų antžeminė dalis nušąla, pajuoduoja ir tampa nebedekoratyvi. Šiuo metu reikėtų sutvarkyti gėlyną. Nušalusius augalus reikėtų išrauti su visomis šaknimis arba nupjauti ties žemės paviršiumi. Tai svarbu padaryti dėl kelių priežasčių: estetikos ir fitosanitarijos.
Palikti pūvančius augalų likučius per žiemą nėra gera mintis. Jie ne tik gadina bendrą sodo vaizdą, bet ir gali tapti prieglobsčiu įvairiems kenkėjams bei ligų sukėlėjams. Ant pūvančių stiebų ir lapų puikiai žiemoja grybelių sporos, kurios pavasarį gali užkrėsti naujus augalus. Todėl kruopštus gėlyno išvalymas rudenį yra svarbi prevencinė priemonė.
Surinktas augalų liekanas geriausia kompostuoti. Komposto dėžėje jos suirs ir pavirs vertinga organine trąša, kurią vėliau galėsi panaudoti sodo dirvai pagerinti. Tačiau jei pastebėjai, kad vasarą augalai sirgo kokiomis nors ligomis (pavyzdžiui, miltlige ar puviniu), tokių liekanų į kompostą dėti nereikėtų. Jas geriau sudeginti arba išmesti, kad ligų sukėlėjai nepasklistų po visą sodą.
Sutvarkius augalų likučius, dirvą galima lengvai supurenti. Jei dirva skurdi, rudenį galima įterpti komposto ar kitų organinių medžiagų. Tai pagerins dirvožemio struktūrą ir paruoš jį kitų metų sodinimo darbams. Taip rudenį atlikti darbai palengvins pavasario rūpesčius ir padės pagrindus būsimam derliui ar gėlių grožiui.
Savisėja – natūralus atsinaujinimas
Kosmosai yra linkę gausiai pasisėti patys. Jei rudenį nenurinksi visų nužydėjusių žiedų ir paliksi juos subrandinti sėklas, jos išbyrės ant žemės ir ten peržiemos. Pavasarį, atšilus orams, toje vietoje gali sudygti ištisas jaunų kosmosų daigelių kilimas. Tai yra pats natūraliausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis kosmosų „žiemojimo” ir dauginimosi būdas.
Savisėja gali būti tiek privalumas, tiek trūkumas. Privalumas yra tas, kad nereikia rūpintis sėklų rinkimu ir sėja – gamta viską padaro už tave. Tai puikus būdas sukurti natūralistinį, laukinių pievų stiliaus gėlyną. Kosmosai sudygs ten, kur jiems tinkamiausios sąlygos, ir sukurs laisvą, neformalų vaizdą.
Tačiau savisėja turi ir minusų. Sudygę daigeliai dažnai būna per tankūs, todėl juos vis tiek reikia retinti, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti. Kitas trūkumas – nekontroliuojamas plitimas. Kosmosai gali sudygti ne tik norimoje vietoje, bet ir išplisti į takelius, veją ar kitas lysves. Be to, jei auginai hibridines veisles, iš savisėjos išaugę augalai gali nebeatitikti veislės savybių – jų žiedai gali būti kitokios spalvos ar formos.
Jei nori išbandyti savisėją, tiesiog palik dalį augalų su sėklomis per žiemą. Pavasarį, kai daigeliai paaugs, galėsi juos praretinti arba atsargiai iškasti ir persodinti į norimas vietas. Jei nori išvengti savisėjos ir palaikyti tvarkingą gėlyną, rudenį kruopščiai pašalink visus augalų likučius kartu su nesubrendusiomis sėklų galvutėmis.
