Reguliarus genėjimas ir karpymas yra svarbios agrotechninės procedūros, padedančios palaikyti katilėlių (Campanula) sveikatą, dekoratyvumą ir skatinančios ilgesnį bei gausesnį žydėjimą. Nors dauguma katilėlių nėra reiklūs genėjimui, laiku atlikti karpymo darbai gali ženkliai pagerinti augalo išvaizdą ir gyvybingumą. Genėjimo tikslai ir metodai skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir siekiamo rezultato: nuo nužydėjusių žiedų šalinimo vasarą iki radikalaus nupjovimo rudenį, ruošiant augalą žiemai. Supratus pagrindinius genėjimo principus, galima lengvai valdyti katilėlių augimą ir formą, taip sukuriant tvarkingą ir estetišką gėlyno vaizdą.
Viena iš pagrindinių genėjimo užduočių vegetacijos metu yra nužydėjusių žiedų šalinimas. Ši procedūra, angliškai vadinama „deadheading”, neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų brandinimui ir skatina jį formuoti naujus žiedpumpurius. Dauguma katilėlių, ypač remontantinės veislės, po tokio genėjimo gali pražysti pakartotinai, taip prailginant bendrą žydėjimo sezoną. Be to, pašalinus nuvytusius žiedus, augalas atrodo daug tvarkingiau ir estetiškiau.
Pavasarinis genėjimas paprastai yra sanitarinio pobūdžio. Jo metu pašalinamos per žiemą apšalusios, pažeistos ar sudžiūvusios augalo dalys. Tai padeda augalui greičiau atsigauti, sukoncentruoti energiją į sveikų ūglių auginimą ir sumažina ligų plitimo riziką. Kai kurioms veislėms pavasarį galima atlikti ir formuojamąjį genėjimą, siekiant suteikti kerui norimą formą ar paskatinti tankesnį šakojimąsi.
Rudeninis genėjimas yra esminė pasiruošimo žiemai dalis. Nupjovus antžeminę augalo dalį, sumažinama tikimybė, kad augalų liekanose peržiemos ligų sukėlėjai ar kenkėjai. Šis genėjimas palengvina augalų mulčiavimą ir pridengimą, taip pat užtikrina tvarkingą gėlyno vaizdą žiemos metu. Kiekvienas genėjimo tipas reikalauja tam tikrų žinių ir atidumo, kad procedūra būtų naudinga, o ne žalinga augalui.
Nužydėjusių žiedų šalinimas (deadheading)
Nužydėjusių žiedų šalinimas yra paprasta, bet labai efektyvi procedūra, skatinanti katilėlius žydėti ilgiau ir gausiau. Kai žiedas nužydi ir yra apdulkinamas, augalas pradeda formuoti sėklų dėžutę. Šis procesas reikalauja daug energijos, kurią augalas galėtų panaudoti naujų žiedų auginimui. Pašalinus nužydėjusį žiedą anksčiau, nei jis pradeda brandinti sėklas, mes tarsi „apgauname” augalą, skatindami jį bandyti vėl daugintis, t.y., leisti naujus žiedus.
Daugiau straipsnių šia tema
Šalinimo technika priklauso nuo katilėlio rūšies. Veislėms, kurios augina pavienius žiedus ant ilgų stiebų (pvz., Campanula carpatica), reikia nukirpti visą žiedkotį iki pat pagrindinių lapų skrotelės. Veislėms, kurios formuoja žiedynus ant stiebo viršūnės (pvz., Campanula glomerata), galima nukirpti visą nužydėjusį žiedyną. Jei stiebas turi šoninių šakų su pumpurais, kerpama virš aukščiausiai esančios šoninės šakos.
Šią procedūrą reikėtų atlikti reguliariai per visą žydėjimo sezoną, nelaukiant, kol nužydės visi žiedai ant stiebo. Geriausia tai daryti bent kartą per savaitę, apžiūrint augalus ir pašalinant visus pradedančius vysti žiedus. Tam galima naudoti pirštus (jei stiebai minkšti) arba aštrias žirklutes. Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas ne tik skatina žydėjimą, bet ir apsaugo nuo ligų plitimo, pavyzdžiui, pilkojo kekero, kuris dažnai įsiveisia ant pūvančių žiedlapių.
Jei norite surinkti katilėlių sėklas, tuomet po pagrindinės žydėjimo bangos palikite kelis gražiausius ir stipriausius žiedynus, kad jie subrandintų sėklas. Leiskite sėklų dėžutėms paruduoti ir išdžiūti ant augalo, ir tik tada jas nuskinkite. Tačiau atminkite, kad sėklų brandinimas silpnina augalą ir gali sumažinti jo atsparumą žiemą.
Formuojamasis ir sanitarinis genėjimas
Pavasarį, kai tik pradeda sprogti nauji ūgliai, yra tinkamas laikas atlikti sanitarinį katilėlių genėjimą. Šio genėjimo tikslas – pašalinti visas per žiemą pažeistas, nulūžusias, sudžiūvusias ar ligotas augalo dalis. Naudojant švarų ir aštrų sekatorių, atsargiai iškerpamos visos negyvybingos dalys iki sveikos medienos. Ši procedūra pagerina oro cirkuliaciją kero viduje, sumažina ligų riziką ir skatina augalą leisti naujus, sveikus ūglius.
Daugiau straipsnių šia tema
Kai kurioms aukštaūgėms ar linkusioms išvirsti katilėlių veislėms vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje galima atlikti formuojamąjį genėjimą, dar vadinamą „Chelsea chop”. Šis metodas taikomas daugiamečiams augalams, siekiant kontroliuoti jų aukštį, paskatinti šakojimąsi ir šiek tiek vėlesnį, bet gausesnį žydėjimą. Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje augalo stiebai patrumpinami maždaug trečdaliu ar net perpus.
Po tokio genėjimo augalas pradeda intensyviai šakotis, suformuodamas daugiau, bet šiek tiek trumpesnių žiedynkočių. Keras tampa tankesnis, tvirtesnis ir mažiau linkęs išgulti. Žydėjimas prasideda šiek tiek vėliau nei negenėtų augalų, tačiau dažnai būna gausesnis ir ilgesnis. Šį metodą galima taikyti ir selektyviai, patrumpinant tik dalį kero stiebų – tokiu atveju žydėjimas bus išskaidytas per ilgesnį laiką.
Kiliminėms, žemaūgėms katilėlių veislėms formuojamasis genėjimas dažniausiai nereikalingas. Joms pakanka po žydėjimo šiek tiek apkarpyti kerelius, kad būtų išlaikyta tvarkinga forma ir paskatintas naujų lapelių augimas. Ši procedūra taip pat padeda atjauninti kerą ir neleidžia jam išplisti per daug.
Genėjimas po žydėjimo
Po pagrindinės žydėjimo bangos, kuri dažniausiai baigiasi vidurvasarį, daugelio katilėlių išvaizda tampa nebe tokia dekoratyvi. Stiebai ištįsta, lapai pagelsta, o nužydėję žiedynai gadina bendrą vaizdą. Genėjimas po žydėjimo padeda atgaivinti augalą ir paruošti jį antrai vasaros pusei. Priklausomai nuo katilėlio rūšies, genėjimas gali būti dalinis arba radikalus.
Daugumą daugiamečių katilėlių, tokių kaip Campanula persicifolia ar Campanula lactiflora, po žydėjimo galima nupjauti gana stipriai. Visi žiedynkočiai nupjaunami iki pat pamatinių lapų skrotelės. Tai ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir skatina augalą auginti naujus, sveikus lapus. Kai kurios remontantinės veislės po tokio genėjimo ir papildomo patręšimo gali suspėti vėl pražysti vasaros pabaigoje arba rudenį.
Jei keras atrodo labai prastai, yra ištįsęs ir pageltęs, galima atlikti ir radikalesnį genėjimą, nupjaunant visą antžeminę dalį maždaug 10-15 cm aukštyje nuo žemės. Nors tai atrodo drastiškai, dauguma katilėlių po tokios procedūros greitai atželia, suformuodami dailų, žalią lapijos kerelį, kuris išlieka dekoratyvus iki pat rudens. Po stipraus genėjimo augalą rekomenduojama palaistyti ir patręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis.
Tačiau ne visus katilėlius reikia stipriai genėti po žydėjimo. Kiliminėms, visžalėms ar pusiau visžalėms veislėms, pavyzdžiui, Campanula portenschlagiana, pakanka tik nukirpti nužydėjusius žiedynus ir šiek tiek pakoreguoti kero formą. Jų lapija išlieka dekoratyvi visą sezoną, todėl radikalus genėjimas nėra reikalingas.
Rudeninis genėjimas ruošiant žiemai
Vėlyvą rudenį atliekamas genėjimas yra paskutinis ir labai svarbus sezoninis darbas, padedantis katilėliams sėkmingai peržiemoti. Šio genėjimo tikslas yra pašalinti visą antžeminę augalo dalį, kuri per žiemą vis tiek nunyktų ir taptų puikia terpe ligoms ir kenkėjams plisti. Geriausias laikas šiam darbui – po pirmųjų stiprių šalnų, kai lapai ir stiebai jau būna pageltę ir pradėję džiūti.
Visi stiebai nupjaunami aštriu sekatoriumi, paliekant maždaug 5-10 cm aukščio stagarus. Šie stagarėliai padeda sulaikyti sniegą, kuris yra geriausia natūrali apsauga nuo šalčio. Be to, jie žymi augalo vietą gėlyne, kas yra naudinga pavasarį, atliekant pirmuosius darbus. Nupjautas augalų dalis būtina surinkti ir sunaikinti, ypač jei vasarą augalai sirgo.
Rudeninis genėjimas taip pat palengvina tolesnius pasiruošimo žiemai darbus, tokius kaip mulčiavimas ar pridengimas. Ant nupjautų kerų daug lengviau užberti mulčio sluoksnį ar uždėti eglišakių dangą. Tvarkingai nugenėtas gėlynas atrodo estetiškai ir žiemos metu.
Kai kurių visžalių katilėlių rūšių rudenį genėti nereikia. Jų lapų skrotelės išlieka dekoratyvios ir po sniegu. Jiems atliekamas tik sanitarinis valymas – pašalinami pažeisti ar parudavę lapai. Šiuos augalus pavasarį reikės kruopščiau apžiūrėti ir pašalinti visas per žiemą nukentėjusias dalis.
