Kardelių sodinimas ir dauginimas yra esminiai etapai, nuo kurių priklauso būsimo sodo grožis ir augalų sveikata. Nors iš pirmo žvilgsnio šie procesai gali atrodyti paprasti, juose slypi daugybė subtilybių, kurias išmanant galima pasiekti stulbinančių rezultatų. Teisingas gumbasvogūnių paruošimas, tinkamo sodinimo gylio ir laiko pasirinkimas, taip pat efektyvių dauginimo metodų taikymas yra raktas į vešlų ir ilgai trunkantį žydėjimą. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime visus kardelių sodinimo ir dauginimo niuansus, kurie padės tau sukurti įspūdingą gėlyną.
Pasiruošimas sodinimui
Sėkmingas kardelių auginimas prasideda gerokai prieš sodinimo dieną, nuo kruopštaus gumbasvogūnių paruošimo. Maždaug 3-4 savaitės prieš planuojamą sodinimą išimk gumbasvogūnius iš žiemos saugyklos ir pernešk juos į šiltesnę, šviesią patalpą, kurios temperatūra siekia 18-20°C. Per tą laiką juos atidžiai apžiūrėk, pašalindamas sausus lukštus. Tai leis ne tik įvertinti gumbasvogūnių būklę, bet ir paskatins pumpurų pabudimą. Išmesk visus gumbasvogūnius, kurie yra minkšti, sudžiūvę, turi pelėsio ar puvinio požymių.
Prieš sodinimą būtina atlikti profilaktinį apdorojimą, siekiant apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Efektyviausia priemonė yra gumbasvogūnių beicavimas specialių fungicidų ir insekticidų tirpaluose. Galima naudoti sisteminius preparatus, kurie apsaugos augalą ilgesnį laiką. Mirkyk gumbasvogūnius tirpale pagal gamintojo instrukcijas, paprastai tai trunka nuo 30 minučių iki kelių valandų. Jei neturi specialių cheminių priemonių, galima naudoti ir liaudiškas priemones, pavyzdžiui, mirkymą stipriame kalio permanganato tirpale (apie 30 minučių), kuris pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis.
Po beicavimo gumbasvogūnius reikia šiek tiek pradžiovinti. Per šį pasiruošimo laikotarpį gumbasvogūniai ne tik pabunda, bet ir pradeda leisti mažus daigelius. Tai yra geras ženklas, rodantis, kad gumbasvogūnis yra gyvybingas ir pasiruošęs augti. Jei ant didelio gumbasvogūnio matyti keli stiprūs pumpurai, jį galima padalinti į kelias dalis, tačiau kiekviena dalis privalo turėti bent vieną pumpurą ir dalį dugnelio su šaknų užuomazgomis. Pjūvio vietas būtina apibarstyti trinta medžio anglimi arba aptepti fungicidais, kad būtų išvengta infekcijos, ir leisti joms apdžiūti kelias dienas.
Dirvožemio paruošimas yra ne mažiau svarbus. Kardeliams reikia saulėtos, nuo vėjų apsaugotos vietos su puria, derlinga ir gerai drenuojama žeme. Idealus dirvožemio pH yra artimas neutraliam (6,5–7,0). Rūgščią dirvą reikėtų pakalkinti rudenį, o sunkią molingą dirvą pagerinti smėliu ir kompostu. Prieš sodinant, lysvę reikia giliai perkasti, supurenti ir patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose vyrauja fosforas ir kalis. Venk šviežio mėšlo, nes jis gali sukelti gumbasvogūnių puvinius.
Sodinimo laikas ir technika
Optimalus kardelių sodinimo laikas priklauso nuo regiono klimato sąlygų. Svarbiausia, kad dirva jau būtų pakankamai įšilusi, maždaug iki +8–10°C 10 cm gylyje. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės pradžioje arba viduryje, kai praeina stiprių pavasario šalnų pavojus. Neskubėk sodinti į šaltą ir drėgną žemę, nes tai gali išprovokuoti ligas ir sulėtinti augimą. Norint prailginti žydėjimo laikotarpį, galima sodinti kardelius partijomis, kas 10–14 dienų, nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio.
Sodinimo gylis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių augalo stabilumą ir sveikatą. Bendroji taisyklė – sodinti gumbasvogūnį trijų jo diametrų gylyje. Tai reiškia, kad dideli, maždaug 5 cm skersmens gumbasvogūniai sodinami apie 12–15 cm gylyje, o mažesni, 2-3 cm skersmens, – 8–10 cm gylyje. Sunkiose, molingose dirvose sodinti reikėtų šiek tiek sekliau (apie 8–10 cm), o lengvose, smėlingose – giliau (iki 15–18 cm), kad augalas būtų stabilesnis ir geriau apsirūpintų drėgme. Per sekliai pasodinti kardeliai linkę išvirsti, ypač žydėjimo metu.
Kiekvienos sodinimo duobutės dugne naudinga įberti saują stambaus smėlio. Tai sukuria „smėlio pagalvėlę”, kuri pagerina drenažą aplink gumbasvogūnį ir apsaugo jį nuo tiesioginio kontakto su drėgna žeme, taip sumažinant puvinių riziką. Gumbasvogūnį dėk ant smėlio dugneliu žemyn, švelniai įspausk, tada užberk dar šiek tiek smėlio ir tik po to užpilk žemėmis. Šis paprastas metodas ženkliai pagerina gumbasvogūnių peržiemojimą dirvoje (jei auginama šiltesniame klimate) ir bendrą sveikatą.
Atstumai tarp gumbasvogūnių taip pat yra svarbūs. Jie priklauso nuo veislės aukščio ir gumbasvogūnių dydžio. Sodinant eilėmis, tarp didelių gumbasvogūnių palik 15–20 cm tarpus, o tarp eilių – 25–30 cm. Mažesnius gumbasvogūnius ir vaikučius galima sodinti tankiau. Tinkami atstumai užtikrina gerą oro cirkuliaciją tarp augalų, o tai yra svarbi grybinių ligų prevencijos dalis. Po pasodinimo lysvę gerai palaistyk ir, esant sausiems orams, mulčiuok durpėmis ar kompostu, kad išlaikytum drėgmę.
Dauginimas gumbasvogūnių dalimis
Kardelių dauginimas dalijant gumbasvogūnius yra greitas ir efektyvus būdas gauti naujų augalų, išlaikant visas veislės savybes. Šis metodas ypač naudingas, kai norima greitai padauginti retą ar labai patikusią veislę. Dalijimui tinka tik dideli, sveiki ir subrendę gumbasvogūniai, turintys kelis aiškiai matomus, gerai išsivysčiusius pumpurus. Geriausias laikas dalijimui – pavasarį, likus kelioms dienoms iki sodinimo.
Procedūrą reikia atlikti labai atsargiai, naudojant aštrų ir švarų, dezinfekuotą peilį. Gumbasvogūnis pjaunamas vertikaliai į dvi ar daugiau dalių taip, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną stiprų pumpurą ir dalį dugnelio su šaknų užuomazgomis. Būtent iš dugnelio augs naujos šaknys, todėl ši dalis yra gyvybiškai svarbi. Pjūviai turi būti lygūs, be atplaišų. Stenkitės kuo mažiau traumuoti gumbasvogūnio audinius.
Po padalijimo pjūvių vietas būtina nedelsiant apdoroti, kad būtų išvengta infekcijų patekimo. Efektyviausia priemonė yra trinta medžio anglis arba aktyvintosios anglies milteliai, kurie pasižymi antiseptinėmis ir sausinančiomis savybėmis. Tiesiog apvoliok pjūvio vietas milteliuose. Taip pat galima naudoti specialius fungicidinius miltelius. Apdorotas dalis reikia palikti apdžiūti gerai vėdinamoje patalpoje 1–3 dienas, kol pjūvio vietoje susidarys apsauginė plutelė.
Padalinti gumbasvogūniai sodinami tokiu pačiu principu kaip ir sveiki, laikantis atitinkamo gylio ir atstumų. Svarbu atminti, kad padalinti gumbasvogūniai yra jautresni nepalankioms sąlygoms, todėl jiems gali prireikti šiek tiek daugiau priežiūros, ypač pirmaisiais auginimo etapais. Užtikrink pakankamą drėgmę, bet venk perlaistymo. Iš tokių dalių išauginti augalai paprastai žydi tais pačiais metais, nors žiedynai gali būti šiek tiek mažesni nei išaugintų iš vientisų, didelių gumbasvogūnių.
Dauginimas dukteriniais gumbeliais (vaikučiais)
Dauginimas dukteriniais gumbeliais, dar vadinamais „vaikučiais”, yra pagrindinis ir labiausiai paplitęs kardelių dauginimo būdas. Šie maži gumbeliai susidaro aplink pagrindinį gumbasvogūnį per vegetacijos sezoną. Rudenį, kasant gumbasvogūnius, „vaikučius” reikia kruopščiai surinkti, atskirti nuo motininio gumbasvogūnio ir laikyti per žiemą atskirai nuo didelių gumbasvogūnių, pavyzdžiui, popieriniame maišelyje vėsioje ir sausoje vietoje. Jų dydis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki centimetro ar daugiau.
Pavasarį, prieš sodinimą, „vaikučius” reikia paruošti. Jie yra padengti kietu, nepralaidžiu apvalkalu, kuris trukdo dygimui. Norint paspartinti šį procesą, apvalkalą galima atsargiai praskelti arba nulupti. Tai reikalauja kantrybės, ypač jei gumbelių daug. Kitas, paprastesnis būdas, yra mirkymas. Maždaug parą prieš sodinimą „vaikučius” galima pamerkti į šiltą vandenį arba augimo stimuliatoriaus tirpalą. Tai suminkštins apvalkalą ir paskatins greitesnį sudygimą.
„Vaikučiai” sodinami anksčiau nei dideli gumbasvogūniai, paprastai balandžio pabaigoje, nes jiems reikia ilgesnio vegetacijos periodo. Jie sodinami į specialiai paruoštą lysvę arba daigyną, į purią ir derlingą žemę. Sodinama 5–7 cm gyliu, 5–8 cm atstumais tarp gumbelių ir 15–20 cm tarp eilių. Svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę, ypač dygimo metu, ir reguliariai ravėti piktžoles, kurios gali lengvai nustelbti jaunus daigelius.
Iš „vaikučių” išauginti kardeliai pirmaisiais metais dažniausiai nežydi. Jų pagrindinis tikslas – užauginti didesnį gumbasvogūnį. Priklausomai nuo „vaikučio” dydžio ir auginimo sąlygų, pilnaverčiai žydintys augalai iš jų išauga per 2–3 metus. Per sezoną jaunus augalus reikia reguliariai laistyti ir tręšti silpnesnės koncentracijos trąšomis. Rudenį išauginti jauni gumbasvogūniai iškasami, džiovinami ir saugomi kaip ir suaugę, o kitą pavasarį vėl sodinami jau į nuolatinę vietą gėlyne.
Sėklų dauginimas
Kardelių dauginimas sėklomis yra retas ir daugiausia selekcininkų naudojamas metodas naujoms veislėms išvesti. Šis būdas yra ilgas ir sudėtingas, o iš sėklų išauginti augalai nepaveldi motininių augalų savybių, todėl rezultatas gali būti nenuspėjamas ir labai įvairus. Sėklos renkamos iš visiškai subrendusių sėklų dėžučių po žydėjimo. Svarbu leisti joms gerai subręsti ant augalo.
Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį, vasario ar kovo mėnesį, į daigyklas su lengvu ir steriliu substratu. Sėklas reikia paskleisti paviršiuje ir užberti plonu žemės arba smėlio sluoksniu. Daigyklas reikia pridengti stiklu arba plėvele, kad būtų palaikoma drėgmė, ir laikyti šiltoje, šviesioje vietoje. Sudygsta per 2–3 savaites. Sudygusius daigelius reikia pikuoti į atskirus vazonėlius, kai jie suformuoja pirmąjį tikrąjį lapelį.
Daigai auginami patalpoje iki pavasario šalnų pavojaus, o vėliau palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų ir sodinami į lysvę. Per pirmąjį sezoną iš sėjinukų išauga labai maži gumbasvogūniai, vos kelių milimetrų skersmens. Jų priežiūra yra panaši į „vaikučių” auginimą: reikia reguliariai laistyti, ravėti ir tręšti. Rudenį šie miniatiūriniai gumbasvogūniai iškasami ir saugomi per žiemą.
Visas procesas nuo sėklos pasėjimo iki pirmojo žydėjimo gali užtrukti nuo 3 iki 5 metų, o kartais ir ilgiau. Kiekvienais metais gumbasvogūniai auginami, rudenį iškasami, o pavasarį vėl sodinami, kol pasiekia žydėjimui reikalingą dydį. Nors šis metodas reikalauja daug kantrybės ir pastangų, jis suteikia unikalią galimybę išvesti visiškai naują, niekur nematytą kardelių veislę, todėl yra neįkainojamas selekciniame darbe.
