Šviesa yra vienas iš fundamentalių veiksnių, lemiančių bet kurio augalo gyvybę, o karališkajai pelargonijai ji yra ypač svarbi. Tinkamas apšvietimas tiesiogiai veikia fotosintezės procesą, augimo tempą, krūmo formą ir, svarbiausia, žydėjimo intensyvumą bei gausą. Skirtingai nuo kai kurių kitų augalų, kurie gali toleruoti pavėsį, karališkoji pelargonija yra šviesamėgis augalas, tačiau tuo pačiu metu jautrus kaitriems, tiesioginiams saulės spinduliams. Suprasti ir patenkinti specifinius šio augalo šviesos poreikius yra raktas į sėkmingą auginimą ir įspūdingus žiedus, kurie yra pagrindinė šios gėlės puošmena. Šiame straipsnyje mes nuodugniai išnagrinėsime, kiek ir kokios šviesos reikia karališkajai pelargonijai skirtingais metų laikais.
Karališkosioms pelargonijoms reikalinga ryški, bet išsklaidyta šviesa. Tai reiškia, kad augalas turėtų gauti kuo daugiau šviesos, bet būti apsaugotas nuo tiesioginių, kaitrių vidurdienio saulės spindulių. Tiesioginė saulė, ypač per pietus vasaros mėnesiais, gali nudeginti jautrius lapus ir žiedlapius, palikdama ant jų negražias rudas dėmes. Idealios sąlygos – kai augalas gauna gausybę rytinės arba vėlyvos popietinės saulės, o vidurdienį yra lengvame pavėsyje arba apsaugotas plona užuolaida. Šviesos poreikis ypač išauga pavasarį ir vasarą, aktyvaus augimo ir žydėjimo metu.
Patalpoje auginamoms pelargonijoms geriausiai tinka rytinės arba vakarinės krypties palangės. Rytinė palangė suteikia pakankamai ryškios, bet ne per daug intensyvios saulės ryte, o likusią dienos dalį apšvietimas būna pakankamas. Vakarinė palangė taip pat yra geras pasirinkimas. Pietinė palangė, ypač vasarą, gali būti per karšta ir saulėta, todėl augalą reikėtų atitraukti toliau nuo lango arba pridengti. Šiaurinė palangė dažniausiai yra per tamsi, ir joje auginamas augalas greičiausiai nežydės ir ištįs.
Lauke, balkone ar terasoje auginamoms karališkosioms pelargonijoms taip pat reikia parinkti tinkamą vietą. Rinkitės tokią vietą, kuri yra gerai apšviesta pirmoje dienos pusėje, o po pietų atsiduria pastato ar kitų aukštesnių augalų šešėlyje. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, bet saugoti nuo stiprių vėjų, kurie gali aplaužyti trapius stiebus ir žiedkočius. Auginimas lauke dažnai skatina gausesnį žydėjimą dėl geresnio apšvietimo ir natūralių temperatūros svyravimų.
Minimalus šviesos laikas, reikalingas normaliam karališkosios pelargonijos augimui ir žydėjimui, yra maždaug 6 valandos per dieną. Jei augalas gauna mažiau šviesos, jis vis tiek gali augti, tačiau jo stiebai bus silpni ir ištįsę, lapai smulkūs ir blyškūs, o žydėjimas bus labai menkas arba jo visai nebus. Todėl, jei norite džiaugtis įspūdingais žiedais, šviesos taupyti negalima.
Šviesos trūkumo ir pertekliaus požymiai
Augalas pats geriausiai parodo, ar jam tinka esamas apšvietimas. Svarbu išmokti atpažinti jo siunčiamus signalus. Akivaizdžiausias šviesos trūkumo požymis yra etioliacija, arba augalo ištįsimas. Stiebai tampa neįprastai ilgi ir ploni, o tarpai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Augalas tarsi „stiebiasi“ link šviesos šaltinio, prarasdamas savo kompaktišką, tankią formą. Lapai tampa mažesni nei įprastai ir įgauna blyškiai žalią, nesveiką atspalvį.
Kitas svarbus šviesos trūkumo simptomas – žydėjimo nebuvimas. Net jei augalas atrodo pakankamai vešlus, bet nežydi, dažniausiai kaltas yra būtent apšvietimo stygius. Žiedpumpurių formavimui ir vystymuisi reikia labai daug energijos, kurią augalas gauna fotosintezės būdu, o tam būtina pakankama šviesos dozė. Jei augalas ir suformuoja kelis pumpurus, esant šviesos trūkumui, jie gali nudžiūti ir nukristi dar neišsiskleidę.
Šviesos perteklius taip pat gali būti žalingas. Tiesioginiai saulės spinduliai, ypač per stiklą, veikia kaip padidinamasis stiklas ir gali nudeginti lapus. Ant lapų atsiranda baltos, gelsvos ar rudos sausos dėmės, pažeisti audiniai žūsta. Lapų kraštai gali parausti arba įgauti violetinį atspalvį – tai yra augalo apsauginė reakcija į per didelį streso lygį. Žiedlapiai taip pat gali apdegti, jie greičiau nuvysta ir praranda spalvos intensyvumą.
Pastebėjus šviesos pertekliaus požymius, augalą reikia nedelsiant perkelti į mažiau saulėtą vietą arba sudaryti jam šešėlį. Galima naudoti lengvas užuolaidas, žaliuzes arba tiesiog pastatyti augalą toliau nuo lango. Svarbu atminti, kad augalas, ilgai augęs pavėsingesnėje vietoje, negali būti staiga išneštas į saulėkaitą. Jį reikia pratinti palaipsniui, kasdien vis ilginant buvimo saulėje laiką, kad išvengtumėte nudegimų ir streso.
Šviesos poreikis skirtingais metų laikais
Karališkosios pelargonijos šviesos poreikis kinta priklausomai nuo metų laiko ir augalo augimo ciklo. Pavasarį, kai augalas bunda po žiemos ramybės ir pradeda aktyvų augimą, šviesos poreikis palaipsniui didėja. Tai yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi nauji ūgliai ir kraunami žiedpumpuriai. Šiuo metu augalą reikia laikyti kuo šviesesnėje vietoje, kad ūgliai augtų tvirti ir kompaktiški, o ne ištįsę. Pakankamas šviesos kiekis pavasarį lemia viso ateinančio sezono žydėjimo kokybę.
Vasarą, intensyviausio augimo ir žydėjimo metu, šviesos poreikis yra didžiausias. Tačiau būtent vasarą saulė būna pati kaitriausia, todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas apsaugai nuo tiesioginių vidurdienio spindulių. Rytinė ir vakarinė saulė yra labai naudinga, tačiau nuo 11 iki 16 valandos augalas turėtų būti apsaugotas. Jei augalas auginamas lauke, karštomis dienomis jis įvertins lengvą medžių ar pastatų teikiamą pavėsį.
Rudenį, kai dienos trumpėja ir saulės intensyvumas mažėja, augalo augimas lėtėja. Šiuo laikotarpiu nebereikia taip saugoti nuo tiesioginės saulės, nes ji nebėra tokia kaitri. Priešingai, reikėtų stengtis suteikti augalui kuo daugiau šviesos, kad jis spėtų subrandinti ūglius ir pasiruošti žiemai. Tačiau kartu reikia mažinti laistymą ir tręšimą, pritaikant prie sulėtėjusio augimo tempo.
Žiemą, ramybės periodu, karališkajai pelargonijai vis tiek reikalinga šviesa, nors ir ne tiek daug, kaip vegetacijos metu. Augalas turėtų žiemoti vėsioje (8-12°C) ir šviesioje vietoje. Nors augimas beveik sustoja, fotosintezės procesas minimaliai vis tiek vyksta, palaikydamas augalo gyvybines funkcijas. Jei augalas žiemoja per šiltai ir per tamsiai, jis pradeda leisti silpnus, ištįsusius, etioliuotus ūglius, kurie pavasarį nebus gyvybingi ir nežydės.
Dirbtinis apšvietimas
Jei natūralaus apšvietimo nepakanka, ypač auginant augalus bute su langais į šiaurinę pusę arba žiemos mėnesiais, galima sėkmingai naudoti dirbtinį apšvietimą. Tam geriausiai tinka specialios augalų auginimo lempos, dar vadinamos fitolampomis. Šios lempos skleidžia specifinio spektro šviesą (dažniausiai raudonos ir mėlynos spalvos derinius), kuri yra efektyviausia fotosintezei. Šiuolaikinės LED fitolampos yra ekonomiškos ir ilgaamžės.
Naudojant dirbtinį apšvietimą, svarbu laikytis kelių taisyklių. Lempą reikia pakabinti tiesiai virš augalo, maždaug 20-40 cm atstumu. Per arti pakabinta lempa gali nudeginti lapus, o per toli – bus neefektyvi. Dirbtinis apšvietimas turėtų būti įjungtas 12-14 valandų per parą aktyvaus augimo metu. Naktį augalams, kaip ir žmonėms, reikalingas poilsis, todėl šviesos palikti per naktį negalima. Patogiausia naudoti laikmatį, kuris automatiškai įjungs ir išjungs apšvietimą nustatytu laiku.
Dirbtinis apšvietimas yra ypač naudingas auginant jaunus augalus iš sėklų ar auginių. Jis užtikrina, kad daigeliai ir jauni augalai augs tvirti, kompaktiški ir neištįs, net jei natūralios šviesos trūksta. Taip pat tai puikus sprendimas norint sėkmingai peržiemoti karališkąsias pelargonijas, jei neturite vėsios ir šviesios patalpos. Tokiu atveju augalą galima laikyti vėsesniame kambario kampe ir papildomai apšviesti fitolampa.
Renkantis fitolampą, atkreipkite dėmesį į jos galingumą ir skleidžiamą spektrą. Pilno spektro lempos, imituojančios natūralią saulės šviesą, yra universalus ir geras pasirinkimas. Dvispalvės (raudonos/mėlynos) lempos taip pat yra labai efektyvios: mėlyna spektro dalis skatina lapų ir stiebų augimą, o raudona – žydėjimą ir šaknų vystymąsi. Svarbiausia, kad apšvietimas būtų pakankamai intensyvus ir tolygiai pasiskirstytų po visą augalą.
