Sėkmingas karališkosios pelargonijos auginimas prasideda nuo teisingo pasodinimo ir gebėjimo tinkamai padauginti turimus augalus. Šie procesai, nors ir reikalaujantys tam tikrų žinių bei kruopštumo, atveria galimybes ne tik išsaugoti mylimas veisles, bet ir praplėsti savo kolekciją ar pasidalinti ja su kitais. Tinkamas sodinimas užtikrina gerą augalo startą ir sudaro sąlygas sveikam šaknų sistemos vystymuisi, o įvaldžius dauginimo meną, galima iš vieno motininio augalo gauti daugybę naujų, identiškų palikuonių. Šiame išsamiame gide aptarsime visus svarbiausius sodinimo ir dauginimo aspektus, nuo substrato paruošimo iki jaunų augalų priežiūros, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir sėkmingesnis.
Tinkamo sodinimo laiko pasirinkimas yra labai svarbus. Geriausias metas sodinti ar persodinti karališkąsias pelargonijas yra ankstyvas pavasaris, maždaug kovo ar balandžio mėnesį. Šiuo laikotarpiu augalai bunda po žiemos ramybės ir pradeda aktyvų augimo ciklą, todėl lengviau adaptuojasi naujoje vietoje ir greičiau įsišaknija. Persodinimui pasirinkite dieną, kai nėra tiesioginių saulės spindulių, kad sumažintumėte augalo patiriamą stresą. Nerekomenduojama sodinti augalų vėlai rudenį, nes artėjantis ramybės periodas gali apsunkinti įsišaknijimą.
Prieš sodinant naujai įsigytą ar persodinamą augalą, būtina paruošti tinkamą vazoną ir substratą. Vazoną rinkitės šiek tiek didesnį už augalo šaknų gumulą, būtinai su drenažo angomis dugne. Moliniai vazonai yra geras pasirinkimas, nes jų sienelės yra porėtos ir leidžia šaknims kvėpuoti, tačiau juose substratas džiūsta greičiau. Substratas turi būti lengvas, purus ir laidus orui bei vandeniui. Galima naudoti specialiai pelargonijoms skirtą mišinį arba pasigaminti jį patiems, sumaišius durpių substratą su perlitu arba rupiu smėliu santykiu 3:1.
Pats sodinimo procesas reikalauja atsargumo. Naujo vazono dugne paklokite drenažo sluoksnį (pvz., keramzito), ant viršaus užberkite šiek tiek paruošto substrato. Atsargiai išimkite pelargoniją iš seno vazono, stenkitės nepažeisti šaknų. Jei šaknys tankiai apraizgiusios visą gumulą, galite jas švelniai atlaisvinti pirštais. Įstatykite augalą į naujo vazono centrą taip, kad šaknies kaklelis būtų šiek tiek žemiau vazono krašto. Užpildykite likusį tarpą substratu, lengvai jį paspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Po pasodinimo augalą saikingai paliekite.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra populiariausias ir efektyviausias būdas gauti naujų karališkosios pelargonijos augalų, kurie bus genetiškai identiški motininiam augalui. Šis metodas leidžia išsaugoti specifines veislės savybes, tokias kaip žiedų spalva ir forma. Geriausias laikas dauginti auginiais yra pavasario pabaiga arba vasaros pabaiga, kai augalas yra stiprus ir aktyviai auga, tačiau oras nėra per karštas. Pavasarį paruošti auginiai dažnai spėja suformuoti žiedus dar tą pačią vasarą. Rudenį paruošti auginiai peržiemoja ir pražysta kitais metais.
Auginio paruošimas yra kruopštus procesas. Nuo sveiko, gerai išsivysčiusio motininio augalo aštriu ir steriliu peiliu arba žirklėmis nupjaunamas 8-10 cm ilgio viršūninis ūglis. Pjūvį geriausia daryti šiek tiek įstrižai, tiesiai po lapo mazgu. Nuo apatinės auginio dalies, kuri bus kišama į substratą, reikia pašalinti 2-3 lapus, kad būtų sumažintas drėgmės garinimas. Taip pat reikėtų nuskinti visus esamus žiedpumpurius ar žiedus, kad augalas visą energiją skirtų šaknų formavimui, o ne žydėjimui.
Paruoštus auginius rekomenduojama palikti apdžiūti kambario temperatūroje maždaug valandą ar dvi, kad pjūvio vieta šiek tiek pasitrauktų plėvele. Šis žingsnis padeda sumažinti puvinio riziką. Norint paspartinti ir pagerinti įsišaknijimo procesą, auginio galą galima panardinti į specialius įsišaknijimo hormonų miltelius. Nors tai nėra būtina, ypač dauginant pavasarį, šis metodas ženkliai padidina sėkmės tikimybę, ypač dauginant rudenį arba sunkesnes įsišaknyti veisles.
Įsišaknijimui naudojamas labai lengvas ir sterilus substratas, pavyzdžiui, durpių ir perlito mišinys santykiu 1:1. Maži vazonėliai arba daigyklos pripildomi sudrėkintu substratu, jame pieštuku padaroma duobutė ir į ją atsargiai įstatomas auginys, maždaug 2-3 cm gyliu. Substratas aplink auginį lengvai apspaudžiamas. Vazonas su auginiu statomas į šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą ir šiltą (apie 20-22°C) vietą. Galima uždengti skaidriu maišeliu ar gaubtu, kad būtų palaikoma didesnė oro drėgmė, tačiau tokiu atveju būtina kasdien vėdinti, kad nesikauptų kondensatas ir neįsimestų pelėsis.
Jaunų augalų priežiūra
Sėkmingas įsišaknijimas yra tik pusė darbo, nes tolesnė jaunų augalų priežiūra yra lygiai taip pat svarbi jų tolimesniam vystymuisi. Įsišaknijimas paprastai trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Apie tai, kad auginys sėkmingai išleido šaknis, signalizuoja naujų lapelių augimas. Šiuo metu galima palaipsniui pradėti pratinti jauną augalą prie įprastų aplinkos sąlygų, nuimant gaubtą vis ilgesniam laikui. Svarbu vengti staigių pokyčių, kurie galėtų sukelti stresą jaunam ir dar gležnam augalui.
Kai auginys akivaizdžiai pradeda augti, o jo šaknys pasiekia vazonėlio kraštus, ateina laikas jį persodinti į šiek tiek didesnį, individualų vazoną. Paprastai tam tinka 9-11 cm skersmens vazonas. Persodinimui naudojamas jau standartinis, maistingesnis substratas, skirtas suaugusioms pelargonijoms. Persodinant reikia stengtis išsaugoti visą šaknų gumulą nepažeistą, perkeliant jį į naują vazoną ir papildant trūkstamu substratu. Po persodinimo augalą reikia saikingai palieti ir keletą dienų laikyti apsaugotą nuo tiesioginės saulės.
Jaunų karališkųjų pelargonijų formavimas yra svarbus etapas, lemiantis būsimo krūmo išvaizdą. Kai jaunas augalas pasiekia maždaug 10-15 cm aukštį, rekomenduojama nugnybti jo viršūnėlę. Ši procedūra skatina šoninių ūglių augimą, todėl augalas auga ne į aukštį, o formuoja tankų, šakotą ir kompaktišką krūmą. Vėliau, augant šoniniams ūgliams, galima nugnybti ir jų viršūnėles. Taip suformuotas augalas turės daugiau šakų, o tai reiškia, kad ateityje jis suformuos ir daugiau žiedynų.
Pirmąjį tręšimą po įsišaknijimo reikėtų atlikti praėjus maždaug 2-3 savaitėms po persodinimo į didesnį vazoną. Pradėti reikėtų nuo silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalo, palaipsniui didinant koncentraciją iki rekomenduojamos normos. Iš pradžių tinka subalansuotos trąšos, skatinančios tiek šaknų, tiek lapijos augimą. Vėliau, augalui sustiprėjus ir artėjant žydėjimo laikui, galima pereiti prie trąšų, turinčių daugiau fosforo ir kalio, kurios skatina gausų žydėjimą.
Dauginimas sėklomis
Nors karališkosios pelargonijos dažniausiai dauginamos auginiais, siekiant išsaugoti veislės savybes, dauginimas sėklomis taip pat yra įmanomas ir kartais taikomas selekcininkų, siekiančių išvesti naujas veisles. Svarbu žinoti, kad iš sėklų išauginti augalai gali nepaveldėti visų motininio augalo savybių, todėl žiedų spalva ar forma gali skirtis. Šis metodas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės, tačiau gali suteikti įdomių ir netikėtų rezultatų. Sėklas galima surinkti nuo nužydėjusių augalų arba įsigyti specializuotose parduotuvėse.
Sėklų sėja atliekama anksti pavasarį, nuo vasario iki kovo mėnesio. Sėjai naudojamas lengvas, sterilus daiginimo substratas. Sėklos paskleidžiamos ant sudrėkinto substrato paviršiaus ir užberiamos plonu vermikulito arba to paties substrato sluoksniu. Pasėjus, indas pridengiamas stiklu arba skaidria plėvele, siekiant sukurti šiltnamio efektą ir palaikyti pastovią drėgmę. Optimali dygimo temperatūra yra apie 21-24°C. Svarbu reguliariai vėdinti ir stebėti, kad substratas neperdžiūtų, bet ir nebūtų per šlapias.
Sėklos paprastai sudygsta per 1-3 savaites. Pasirodžius pirmiesiems daigeliams, dangtį reikia nuimti ir daigyklą pastatyti į labai šviesią vietą, tačiau saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Šviesos trūkumas gali lemti daigų ištįsimą ir silpnumą. Kai daigeliai išaugina 2-3 tikruosius lapelius, juos reikia atsargiai išpikuoti į atskirus mažus vazonėlius. Pikiavimas reikalauja didelio atsargumo, kad nebūtų pažeistos gležnos šaknys.
Išpikiuotų daigelių priežiūra yra panaši į jaunų auginių priežiūrą. Juos reikia reguliariai, bet saikingai laistyti, saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Tręšti galima pradėti praėjus kelioms savaitėms po pikiavimo, naudojant labai silpną trąšų tirpalą. Augalams augant, juos reikės persodinti į didesnius vazonus. Iš sėklų išaugintos karališkosios pelargonijos paprastai pražysta pirmaisiais arba antraisiais auginimo metais, priklausomai nuo sėjos laiko ir auginimo sąlygų.
Galimos problemos ir jų sprendimai
Dauginimo procesas ne visada vyksta sklandžiai, todėl svarbu žinoti galimas problemas ir kaip jas spręsti. Viena dažniausių problemų – auginių puvimas. Tai dažniausiai nutinka dėl per didelės substrato drėgmės, prastos oro cirkuliacijos arba nesterilių įrankių naudojimo. Norint to išvengti, būtina naudoti gerai drenuojantį substratą, laistyti saikingai ir reguliariai vėdinti šiltnamį. Jei auginys pradeda pūti nuo apačios, jį dar galima bandyti išgelbėti nupjaunant pažeistą dalį iki sveikos vietos ir bandant įšaknydinti iš naujo.
Kita problema – auginių vytimas. Iškart po nupjovimo ir pasodinimo auginys gali šiek tiek apvysti, nes jis negauna pakankamai vandens per dar nesusiformavusias šaknis. Paprastai per kelias dienas, prisitaikius prie aplinkos, auginys atsigauna. Tačiau jei vytimas yra stiprus ir ilgalaikis, tai gali reikšti, kad oro drėgmė yra per maža arba aplinkos temperatūra per aukšta. Tokiu atveju padės reguliarus apipurškimas vandeniu ir auginio laikymas vėsesnėje vietoje.
Įsišaknijimo proceso sulėtėjimas arba visiškas sustojimas taip pat gali kelti nerimą. Tai gali lemti per žema substrato temperatūra, šviesos trūkumas arba nepakankamai gyvybingas motininis augalas. Įsitikinkite, kad auginiai laikomi pakankamai šiltoje (apie 20-22°C) ir šviesioje vietoje. Naudojant įsišaknijimo hormonus galima paskatinti procesą. Taip pat svarbu, kad motininis augalas, nuo kurio imami auginiai, būtų sveikas, stiprus ir gerai pamaitintas.
Jauniems augalams pavojų gali kelti daigų išvirtimas – grybelinė liga, pažeidžianti daigo stiebelį ties substrato paviršiumi. Ši liga plinta per drėgname ir prastai vėdinamame substrate. Norint išvengti daigų išvirtimo, būtina naudoti sterilų substratą, ne per tankiai sėti sėklas, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir vengti perlaistymo. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistus daigus reikia nedelsiant pašalinti, o likusius palieti fungicido tirpalu.
