Nors daugelis japoniškų dekoratyvinių vyšnių veislių yra pakankamai atsparios šalčiui ir pritaikytos augti vidutinio klimato juostoje, tinkamas paruošimas žiemai yra svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą medelio žiemojimą ir gausų žydėjimą kitą pavasarį. Ypatingo dėmesio reikalauja jauni, neseniai pasodinti medeliai, kurie yra jautriausi šalčiui, temperatūrų svyravimams ir kitiems žiemos pavojams. Apgalvota ir laiku atlikta priežiūra rudenį padės medžiui saugiai ištverti šaltąjį periodą ir pavasarį pabusti kupinam jėgų.
Pasiruošimas žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Vienas iš svarbiausių darbų yra laipsniškas laistymo mažinimas nuo rugpjūčio pabaigos. Tai duoda signalą medžiui lėtinti augimą ir pradėti ruoštis ramybės periodui. Taip pat nuo vasaros vidurio negalima tręšti medžio azoto trąšomis, kurios skatina naujų ūglių augimą. Šie ūgliai nespėja sumedėti iki šalčių ir yra lengvai pažeidžiami šalčio, o tai gali tapti vartais infekcijoms. Rudenį, jei yra poreikis, galima tręšti specialiomis rudeninėmis trąšomis, kuriose gausu kalio ir fosforo, stiprinančių medieną ir didinančių atsparumą šalčiui.
Rudenį, nukritus lapams, būtina atlikti sanitarinę sodo apžiūrą. Reikia kruopščiai sugrėbti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, nes ant jų gali žiemoti įvairių ligų sukėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Taip pat verta apžiūrėti medžio lają ir iškirpti visas akivaizdžiai nudžiūvusias, ligotas ar pažeistas šakas. Tačiau pagrindinį genėjimą geriau atlikti vasarą, po žydėjimo, nes rudeninis genėjimas gali susilpninti medį prieš žiemą.
Jaunų medelių kamienai yra ypač jautrūs staigiems temperatūrų svyravimams žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Saulėtomis dienomis tamsi kamieno žievė įkaista, o naktį, temperatūrai nukritus, greitai atšąla. Dėl šių staigių pokyčių žievė gali trūkinėti, atsiranda vadinamosios šalčio plyšiai. Siekiant to išvengti, jaunų medelių kamienus rekomenduojama nubalinti specialiais baltais sodo dažais arba apvynioti agroplėvele, specialiu kamienų apdangalu, nendrių dembliais ar net keliais sluoksniais balto popieriaus. Balta spalva atspindi saulės spindulius ir neleidžia kamienui perkaisti.
Viena svarbiausių procedūrų ruošiant medį žiemai yra mulčiavimas. Vėlyvą rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, bet jau šiek tiek pašalus dirvos paviršiui, aplink medelį reikia paskleisti storą (apie 10–15 cm) mulčio sluoksnį. Tam puikiai tinka durpės, kompostas, sausi lapai, pjuvenos ar eglišakės. Mulčias apsaugo šaknų sistemą, esančią arčiau paviršiaus, nuo gilaus įšalo ir staigių temperatūros svyravimų. Svarbu mulčio nekrauti prie pat kamieno, paliekant kelių centimetrų tarpą, kad būtų išvengta žievės šutimo ir puvimo.
Daugiau straipsnių šia tema
Jaunų medelių apsauga
Jauni, vienerių ar dvejų metų amžiaus japoniškų vyšnių sodinukai yra labiausiai pažeidžiami žiemos pavojų. Jų šaknų sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, o kamienas ir šakos – ploni ir jautrūs. Todėl jiems reikalinga papildoma apsauga, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Be kamieno balinimo ar apvyniojimo, kuris apsaugo nuo saulės ir šalčio plyšių, svarbu apsaugoti ir visą jauną medelį, ypač jei auginama jautresnės veislės vyšnia arba prognozuojama labai šalta žiema be sniego.
Visą jauną medelį galima apgaubti specialia žiemojimo agroplėvele. Ši medžiaga yra laidi orui ir drėgmei, tačiau apsaugo nuo žvarbaus vėjo, stipraus šalčio ir apledėjimo. Reikėtų sukurti laisvą gaubtą, kuris neliestų šakų, o tam galima naudoti aplink medelį įsmeigtus kuoliukus, ant kurių tvirtinama plėvelė. Agroplėvelės apačią reikia gerai prispausti prie žemės akmenimis ar žemėmis, kad vėjas jos nenupūstų. Nereikėtų naudoti polietileno plėvelės, nes po ja kaupiasi kondensatas, augalas nekvėpuoja ir gali sušusti atšilimo metu.
Šaknų zonos mulčiavimas jauniems medeliams yra tiesiog būtinas. Storą mulčio sluoksnį reikėtų paskleisti platesniu spinduliu nei lajos projekcija, nes jauno medelio šaknys dar nėra plačiai išsikerojusios. Mulčias ne tik apsaugo šaknis nuo iššalimo, bet ir padeda išlaikyti drėgmę dirvoje, kuri gali būti svarbi, jei žiema pasitaikytų sausa. Pavasarį, dirvai atšilus, mulčio sluoksnį reikėtų šiek tiek atitraukti nuo kamieno, kad žemė greičiau sušiltų.
Taip pat svarbu apsaugoti jaunus medelius nuo laukinių gyvūnų, tokių kaip kiškiai ar stirnos, kurie žiemos metu, trūkdami maisto, mėgsta graužti jaunų medelių žievę. Nulaupyta žievė aplink visą kamieną (vadovamasis „žiedinis” pažeidimas) yra mirtinas sužalojimas medžiui. Apsaugai nuo graužikų aplink kamieną galima apvynioti specialius plastikinius tinklelius, eglišakes (spygliais žemyn) arba pastatyti aplink medelį tvorą. Šios priemonės yra būtinos, jei sodas yra arti miško ar atvirose vietovėse.
Daugiau straipsnių šia tema
Apsauga nuo sniego ir ledo
Gausus sniegas gali būti ir draugas, ir priešas japoniškai dekoratyvinei vyšniai. Purus sniego sluoksnis ant žemės veikia kaip puiki natūrali izoliacija, sauganti šaknis nuo gilaus įšalo. Kuo storesnė sniego danga, tuo šiltesnė po ja esanti dirva. Todėl, jei sode yra pakankamai sniego, galima jį papildomai sukasti aplink medelio kamieną, taip dar labiau apšiltinant šaknų zoną. Tačiau sniegas gali kelti ir pavojų.
Sunkus, šlapias sniegas, prilipęs prie šakų, gali jas aplaužyti, ypač jei medžio laja yra plati ar turi daug horizontalių šakų. Ypač pavojingos yra svyruoklinės formos vyšnios, ant kurių šakų sniegas kaupiasi labai lengvai. Po gausaus snygio reikėtų atsargiai nupurtyti sniego perteklių nuo šakų, naudojant ilgą lazdą ar šluotą. Tai daryti reikia švelniai, stengiantis nepažeisti šakų ar pumpurų. Nereikėtų bandyti nupurtyti sniego, jei jis jau yra prišalęs prie šakų, nes taip galima jas nulaužti.
Ledo sluoksnis, susidarantis po lijundros, yra dar pavojingesnis nei sniegas. Ledas yra daug sunkesnis, o jo apkrova gali išlaužyti net ir storas šakas. Deja, kovoti su apledėjimu yra labai sunku. Bandymas nudaužyti ledą nuo šakų greičiausiai padarys daugiau žalos nei naudos. Tokiu atveju belieka tikėtis, kad medis atlaikys apkrovą. Jei yra galimybė, po labai pažeidžiamomis, ilgomis šakomis galima pastatyti atramas, kurios padėtų išlaikyti svorį.
Pavasarį, nutirpus sniegui, svarbu apžiūrėti medį ir įvertinti žiemos padarytą žalą. Reikėtų išgenėti visas nulūžusias, įtrūkusias ar kitaip pažeistas šakas. Taip pat svarbu stebėti, kad tirpstant sniegui aplink kamieną nesusidarytų balos, kuriose ilgai stovintis vanduo gali pakenkti šaknims. Jei taip atsitinka, reikėtų iškasti nedidelius griovelius, kuriais vandens perteklius galėtų nutekėti.
Kamieno apsauga nuo graužikų ir saulės
Jaunų japoniškų vyšnių kamienai yra labai patrauklūs graužikams – kiškiams ir pelėms – ypač žiemą, kai trūksta maisto. Kiškiai gali nugraužti žievę iki pat medienos, o jei pažeidimas yra žiedinis, t. y. aplink visą kamieną, medis neišvengiamai žus, nes bus sutrikdytas maisto medžiagų judėjimas. Pelės dažniausiai pažeidžia kamieno pagrindą prie pat žemės, ypač jei aplink medį palikta aukšta žolė ar storas mulčio sluoksnis, kuriame jos gali slėptis.
Efektyviausia apsauga nuo graužikų yra fiziniai barjerai. Kamieną galima apvynioti specialiais plastikiniais ar metaliniais tinklais, skirtais medelių apsaugai. Tinklelis turi būti pakankamai aukštas, kad kiškis, atsistojęs ant galinių kojų, nepasiektų žievės virš jo (bent 60–80 cm). Tarp kamieno ir tinklelio reikėtų palikti nedidelį tarpą, kad oras galėtų cirkuliuoti. Taip pat galima naudoti eglišakes, tankiai aprišant jomis kamieną spygliais žemyn – aštrūs spygliai atbaido gyvūnus.
Kaip jau minėta anksčiau, kamieną svarbu saugoti ne tik nuo graužikų, bet ir nuo saulės. Žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį saulė jau būna aktyvi, o dienos ir nakties temperatūrų kontrastas – didelis. Saulėtą dieną tamsi kamieno žievė pietinėje pusėje gali įkaisti iki teigiamos temperatūros, o naktį, orui atšalus, staigiai atvėsta. Dėl šio staigaus plėtimosi ir traukimosi žievė gali trūkinėti, atsiranda gilūs plyšiai. Šios žaizdos ne tik silpnina medį, bet ir tampa vartais įvairioms infekcijoms.
Geriausia apsauga nuo saulės nudegimų ir šalčio plyšių yra kamieno balinimas. Balta spalva atspindi saulės spindulius ir neleidžia žievei perkaisti. Balinti reikia vėlyvą rudenį, spalio ar lapkričio mėnesį, esant teigiamai oro temperatūrai. Naudojamas specialus sodo balalas, kurio sudėtyje dažnai būna ne tik kalkių, bet ir fungicidinių bei lipnumą gerinančių priedų. Balinti reikia ne tik kamieną, bet ir storesnių šakų pagrindus. Alternatyva balinimui yra kamieno apvyniojimas balta agroplėvele, džiuto audiniu ar kitomis šviesiomis, orui laidžiomis medžiagomis.
Pavasariniai darbai po žiemojimo
Atėjus pavasariui ir nutirpus sniegui, svarbu tinkamai pasirūpinti japoniška vyšnia, kad ji sėkmingai pradėtų naują vegetacijos sezoną. Pirmiausia reikia nuimti visus žiemos apdangalus – agroplėvelę, tinklelius nuo graužikų, eglišakes. Tai daryti geriausia apsiniaukusią dieną, kad medis palaipsniui priprastų prie tiesioginių saulės spindulių. Jei kamienas buvo apvyniotas, jį nuvyniojus reikia atidžiai apžiūrėti, ar nėra pažeidimų.
Būtina atlikti sanitarinį genėjimą. Reikia atidžiai apžiūrėti lają ir iškirpti visas per žiemą nušalusias, nulūžusias, sudžiūvusias ar kitaip pažeistas šakas. Šalčio pažeistų šakų galiukai būna pajuodavę, sausi. Jas reikia kirpti iki sveikos, gyvos medienos, kurios pjūvis yra šviesus. Šis genėjimas ne tik pagerina estetinį medžio vaizdą, bet ir apsaugo nuo ligų plitimo per pažeistas vietas.
Po žiemos verta atnaujinti mulčio sluoksnį. Seną, susigulėjusį mulčią galima šiek tiek atitraukti nuo kamieno, kad dirva greičiau sušiltų, arba lengvai supurenti. Kai žemė jau pakankamai sušyla, galima patręšti medį pavasarinėmis kompleksinėmis trąšomis, kurios suteiks energijos intensyviam augimui ir žydėjimui. Trąšas reikėtų paskleisti aplink medį ir gausiai palaistyti.
Pavasaris taip pat yra tinkamas laikas profilaktiniam purškimui nuo ligų ir kenkėjų. Ankstyvą pavasarį, dar prieš sprogstant pumpurams (kai vidutinė paros temperatūra pasiekia +4–5 °C), medį galima nupurkšti vario sulfato ar kitais vario turinčiais preparatais. Šis „mėlynasis purškimas” sunaikina ant žievės ir pumpurų žiemojusius ligų sukėlėjus ir kenkėjų kiaušinėlius. Tinkamai prižiūrėtas po žiemos, medis greitai atsigaus ir atsidėkos gausiu ir įspūdingu žydėjimu.
