Japoninis bananas, suteikiantis sodui išskirtinės atogrąžų dvasios, yra stebėtinai lengvai auginamas ir dauginamas, jei žinomi pagrindiniai principai. Sėkmingo starto pagrindas – tinkamas sodinimo laikas ir vieta, taip pat kokybiškas dirvožemio paruošimas. Šis augalas, nors ir vadinamas bananu, iš tiesų yra galingas žolinis augalas, kuris per vieną sezoną gali pasiekti įspūdingą aukštį. Būtent dėl šio spartaus augimo jam reikia daug maistinių medžiagų turinčio, puraus ir gerai drenuoto dirvožemio. Tinkamas pasodinimas ne tik užtikrina greitą prigijimą, bet ir padeda pagrindus sveikam bei vešliai augančiam augalui, kuris taps tikra jūsų sodo puošmena.
Sodinant japoninį bananą, labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Geriausia tai daryti pavasarį, praėjus visoms šalnų pavojams, kai dirvožemis jau yra pakankamai įšilęs. Paprastai tai būna gegužės mėnesio pabaiga arba birželio pradžia. Sodinant šiuo metu, augalas turi pakankamai laiko gerai įsišaknyti ir sustiprėti per visą vasarą, kas yra ypač svarbu sėkmingam pirmajam žiemojimui. Venkite sodinti rudenį, nes jaunam, neseniai pasodintam augalui bus labai sunku ištverti žiemos šalčius, net ir gerai jį apdengus.
Dauginimas yra dar vienas malonus šio augalo auginimo aspektas. Japoninis bananas natūraliai dauginasi vegetatyviniu būdu, leisdamas atžalas iš pagrindinio šakniastiebio. Šios atžalos, dar vadinamos „vaikučiais”, yra genetiškai identiškos motininiam augalui ir yra paprasčiausias bei patikimiausias būdas pasidauginti šį egzotišką augalą. Atžalų atskyrimas yra nesudėtingas procesas, leidžiantis ne tik padidinti savo bananų kolekciją, bet ir pasidalinti jais su draugais ar kaimynais. Tai taip pat padeda kontroliuoti motininio augalo kerą, neleidžiant jam per daug išsiplėsti.
Prieš pradedant sodinimo ar dauginimo darbus, būtina kruopščiai įvertinti ir paruošti vietą. Kaip jau minėta, japoninis bananas reikalauja saulėtos, nuo vėjų apsaugotos vietos ir derlingo dirvožemio. Nepagailėkite laiko ir pastangų paruošdami sodinimo duobę – tai atsipirks su kaupu matant, kaip greitai ir vešliai auga jūsų bananas. Atminkite, kad sėkmingas įsitvirtinimas pirmaisiais metais yra raktas į ilgalaikį augalo gyvybingumą ir atsparumą nepalankioms sąlygoms ateityje.
Dirvožemio paruošimas ir sodinimo duobė
Tinkamas dirvožemio paruošimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių japoninio banano prigijimą ir tolesnį augimą. Šis augalas mėgsta purų, humusingą, gerai drenuojamą, silpnai rūgštų arba neutralų (pH 6,0-7,0) dirvožemį. Prieš sodinant, pasirinktoje vietoje iškaskite didelę duobę – maždaug dvigubai platesnę ir gilesnę nei augalo šaknų gumulas. Didelė duobė užtikrins, kad jaunoms šaknims bus lengva skverbtis į supantį dirvožemį ir augalas greičiau įsitvirtins.
Daugiau straipsnių šia tema
Iškastą žemę sumaišykite su dideliu kiekiu organinių medžiagų. Puikiai tinka subrendęs kompostas, perpuvęs mėšlas, durpės ar lapų kompostas. Organinės medžiagos ne tik praturtins dirvožemį maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerins jo struktūrą – sunkią molingą žemę padarys puresnę ir laidesnę orui bei vandeniui, o smėlingoje padės geriau išlaikyti drėgmę. Į šį mišinį taip pat galite įdėti lėto veikimo kompleksinių trąšų, kurios aprūpins augalą maistu visą sezoną.
Į duobės dugną patartina įberti drenažo sluoksnį, ypač jei jūsų sodo dirvožemis yra sunkus ir linkęs užmirkti. Drenažui galima naudoti žvyrą, keramzito granules ar tiesiog stambesnio smėlio sluoksnį. Tai padės išvengti vandens užsistovėjimo šaknų zonoje, kuris yra pagrindinė šaknų puvinio priežastis. Gerai paruošta, maistinėmis medžiagomis praturtinta ir gerai drenuojama sodinimo duobė yra geriausia dovana, kurią galite duoti savo naujajam augalui.
Paruošę duobę, supilkite į ją dalį pagerinto dirvožemio, suformuodami nedidelį kauburėlį centre. Ant šio kauburėlio ir statysite banano šaknis. Svarbu pasodinti augalą tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone. Per gilus pasodinimas gali sukelti kamieno puvimą, o per seklus – padaryti augalą nestabilų ir jautrų išdžiūvimui.
Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio
Kai sodinimo duobė ir dirvožemis jau paruošti, pats laikas pereiti prie sodinimo. Atsargiai išimkite banano daigą iš vazono, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknų gumulą. Jei šaknys yra labai susipynusios ir auga ratu vazono apačioje, švelniai pirštais jas išsklaidykite, kad paskatintumėte augti į šonus, o ne toliau suktis ratu. Tai padės augalui greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje.
Daugiau straipsnių šia tema
Pastatykite augalą ant paruošto kauburėlio sodinimo duobės centre, įsitikindami, kad jis stovi vertikaliai ir yra tinkamame gylyje. Šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į kamieną) turėtų būti lygus žemės paviršiui arba šiek tiek aukščiau. Laikydami augalą viena ranka, kita ranka pradėkite pilti paruoštą žemės mišinį aplink šaknis. Periodiškai švelniai suspauskite žemę, kad neliktų oro tarpų, tačiau nepersistenkite, kad per daug nesutankintumėte dirvožemio.
Užpylę visą duobę žemėmis, aplink augalą suformuokite nedidelį pylimėlį arba „lėkštę”. Šis pylimėlis padės sulaikyti vandenį laistant ir užtikrins, kad jis pateks tiesiai į šaknų zoną, o ne nutekės į šonus. Po pasodinimo augalą būtina gausiai palaistyti – tam gali prireikti net kelių kibirų vandens. Gausus laistymas ne tik aprūpina augalą drėgme, bet ir padeda žemei geriau susigulėti aplink šaknis.
Paskutinis žingsnis – mulčiavimas. Aplink pasodintą bananą paskleiskite 5-10 cm storio mulčio sluoksnį (pvz., komposto, pušų žievės ar šiaudų), palikdami nedidelį tarpą aplink patį kamieną. Mulčias padės išlaikyti dirvožemio drėgmę, neleis augti piktžolėms ir palaikys tolygesnę dirvos temperatūrą. Po pasodinimo kurį laiką atidžiai stebėkite augalą, reguliariai jį laistykite, kol pamatysite naujo augimo ženklus – tai rodys, kad bananas sėkmingai prigijo.
Dauginimas atžalomis
Japoninio banano dauginimas atžalomis yra pats populiariausias ir efektyviausias būdas. Motininis augalas, pasiekęs tam tikrą brandą, pradeda leisti šoninius ūglius iš savo šakniastiebio. Šias atžalas geriausia atskirti pavasarį arba vasaros pradžioje, kai jos pasiekia bent 30-40 cm aukštį ir turi kelis savo lapus. Toks dydis rodo, kad atžala jau yra pakankamai stipri ir greičiausiai jau yra suformavusi savo šaknų sistemą, kuri leis jai savarankiškai augti.
Norėdami atskirti atžalą, pirmiausia atsargiai atkapstykite žemę aplink jos pagrindą, kad pamatytumėte vietą, kur ji jungiasi su motininiu augalu. Jums prireiks aštraus ir tvirto įrankio – tai gali būti aštrus kastuvas, peilis ar net mažas kirvukas. Stenkitės padaryti kuo švaresnį pjūvį, atskirdami atžalą kartu su kuo didesne jos pačios šaknų dalimi. Svarbu kuo mažiau pažeisti motininio augalo šakniastiebį.
Atskyrę jauną augalą, apžiūrėkite jo šaknis. Jei šaknų yra mažai arba jų visai nėra, galite pamerkti atžalą į vandenį kelioms savaitėms, kol ji išleis šaknis. Tačiau dažniausiai atskirtos atžalos jau turi pakankamai šaknų, kad jas būtų galima iš karto sodinti. Pjūvio vietą tiek ant motininio augalo, tiek ant atžalos rekomenduojama apibarstyti medžio anglies milteliais, kad būtų išvengta puvimo ir infekcijų.
Atskirtą atžalą sodinkite į vazoną su kokybišku substratu arba tiesiai į paruoštą vietą sode. Pirmąsias kelias savaites po atskyrimo jauną augalą laikykite pusiau pavėsyje ir reguliariai, bet saikingai laistykite, kad dirvožemis būtų nuolat šiek tiek drėgnas. Kai pamatysite, kad augalas pradėjo leisti naujus lapus, tai bus ženklas, kad jis sėkmingai prigijo. Tuomet galėsite palaipsniui pratinti jį prie tiesioginių saulės spindulių ir prižiūrėti kaip suaugusį augalą.
Kiti dauginimo būdai
Nors dauginimas atžalomis yra pats paprasčiausias metodas, japoninį bananą teoriškai galima dauginti ir kitais būdais, pavyzdžiui, šakniastiebio dalimis arba sėklomis. Dauginimas šakniastiebio dalimis yra panašus į atžalų atskyrimą, tačiau jis atliekamas rudenį, ruošiant augalą žiemai, arba pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai. Iškastas šakniastiebis yra padalinamas į kelias dalis aštriu peiliu, užtikrinant, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną ar kelis „miegančius” pumpurus (akutes), iš kurių pavasarį išaugs nauji ūgliai.
Šakniastiebio dalis per žiemą galima laikyti vėsioje, bet neįšąlančioje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje, apibertas sausomis durpėmis ar smėliu. Pavasarį, atšilus orams, šios dalys sodinamos į vazonus arba tiesiai į gruntą. Šis metodas yra naudingas, jei norite gauti daugiau naujų augalų iš vieno motininio augalo arba jei jūsų bananas per vasarą nespėjo išleisti pakankamai didelių atžalų. Svarbiausia, kad pjūvių vietos būtų apdorotos fungicidais ar anglies milteliais, siekiant išvengti puvinio.
Dauginimas sėklomis yra rečiausias ir sudėtingiausias būdas, be to, auginant mūsų klimato sąlygomis, japoninis bananas retai kada subrandina sėklas. Net jei pavyktų gauti sėklų, jų daiginimas reikalauja daug kantrybės ir specifinių sąlygų. Sėklos turi kietą apvalkalą, todėl prieš sėją jas reikia stratifikuoti (palaikyti drėgnai ir šaltai) arba skarifikuoti (pažeisti apvalkalą mechaniškai). Sėklos dygsta ilgai ir netolygiai, o iš sėklų išauginti daigai auga lėčiau nei padauginti vegetatyviniu būdu.
Dėl šių priežasčių dauginimas sėklomis yra labiau skirtas entuziastams ir selekcininkams, o ne eiliniams sodininkams. Norint greitai ir patikimai pasidauginti japoninį bananą, geriausia rinktis vegetatyvinius metodus – atžalų atskyrimą arba šakniastiebio dalijimą. Šie būdai ne tik garantuoja greitesnį rezultatą, bet ir užtikrina, kad naujasis augalas turės visas tas pačias savybes kaip ir motininis augalas, įskaitant jo atsparumą šalčiui.
