Kalbant apie japoninio banano genėjimą, sodininkams dažnai kyla klausimas: ar išvis reikia jį genėti? Iš tiesų, šis augalas nėra medis ar krūmas, kuriam reikėtų formuoti lają ar skatinti šakojimąsi. Klasikinis genėjimas, taikomas daugumai sodo augalų, jam nėra būdingas. Tačiau tam tikri karpymo ir tvarkymo darbai yra ne tik rekomenduojami, bet ir būtini norint palaikyti augalo sveikatą, estetišką išvaizdą ir kontroliuoti jo augimą. Šie darbai daugiausia susiję su senų, pažeistų lapų šalinimu, pseudokamieno tvarkymu rudenį ir atžalų kontrole.
Pagrindinis „genėjimo” tipas, kurį teks atlikti reguliariai per visą vegetacijos sezoną, yra sanitarinis karpymas. Banano lapai gyvena neilgai – natūralu, kad apatiniai, seniausi lapai laikui bėgant pradeda gelsti, ruduoti ir džiūti. Palikti tokie lapai ne tik gadina bendrą estetinį vaizdą, bet ir gali tapti ligų ar kenkėjų židiniu. Be to, jie be reikalo naudoja augalo energiją. Todėl nudžiūvusius ar stipriai pažeistus lapus reikėtų reguliariai pašalinti.
Dar vienas svarbus karpymo etapas yra rudenį, ruošiant augalą žiemai. Po pirmųjų stiprių šalnų visi banano lapai pajuoduoja ir nuvysta. Juos reikia nupjauti, o patį pseudokamieną patrumpinti iki pasirinkto aukščio. Šis rudens karpymas yra esminė sėkmingo žiemojimo dalis. Jis ne tik palengvina augalo apdengimo procesą, bet ir apsaugo nuo puvinių, kurie galėtų plisti nuo negyvų lapų ant pseudokamieno.
Trečioji sritis, kur gali prireikti genėjimo įgūdžių, yra atžalų, arba „vaikučių”, valdymas. Japoninis bananas aktyviai dauginasi vegetatyviniu būdu, leisdamas naujus ūglius iš pagrindinio šakniastiebio. Jei leisite augti visoms atžaloms, per keletą metų vienas augalas pavirs tankiu sąžalynu. Nors tai gali atrodyti įspūdingai, per didelis tankumas konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų, todėl atskiri stiebai gali augti silpnesni. Atžalų retinimas arba atskyrimas dauginimui leidžia kontroliuoti augalo dydį ir palaikyti jo gyvybingumą.
Sanitarinis lapų karpymas
Sanitarinis lapų karpymas yra paprasta, bet svarbi procedūra, kurią reikėtų atlikti nuolat, nuo pavasario iki rudens. Kai tik pastebite, kad apatinis lapas pradeda gelsti ir vysti, galite jį pašalinti. Nereikia laukti, kol jis visiškai nudžius ir pats nukris. Laiku pašalindami senstančius lapus, nukreipiate augalo energiją į naujų, sveikų lapų auginimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Lapo karpymui naudokite aštrų peilį, sekatorių ar sodo žirkles. Pjaukite lapo kotą arti pseudokamieno, palikdami nedidelį, kelių centimetrų ilgio galiuką. Nereikėtų plėšti lapo rankomis, nes taip galite pažeisti pseudokamieną ir sukurti didesnę žaizdą, per kurią gali patekti infekcija. Paliktas kotelio likutis laikui bėgant pats nudžius ir nukris.
Be natūraliai senstančių lapų, reikėtų pašalinti ir tuos, kurie buvo mechaniškai pažeisti, pavyzdžiui, suplėšyti vėjo ar aplaužyti. Nors nedideli įplyšimai banano lapams yra būdingi ir didelės žalos nedaro, stipriai sužalotus lapus geriau nupjauti. Taip pat būtina nedelsiant šalinti lapus, ant kurių pastebėjote ligų, pavyzdžiui, dėmėtligės, požymių. Tai padės sustabdyti ligos plitimą.
Nupjautus lapus surinkite ir pašalinkite iš sodo, ypač jei jie buvo pažeisti ligų. Nekompostuokite sergančių augalų dalių, nes ligų sukėlėjai gali išlikti komposte ir vėliau vėl išplisti. Reguliarus sanitarinis karpymas ne tik padeda išlaikyti bananą sveiką, bet ir suteikia jam tvarkingą, prižiūrėtą išvaizdą, leidžiančią grožėtis jo įspūdinga lapija.
Rudeninis paruošimas žiemai
Rudeninis karpymas yra pats drastiškiausias, bet kartu ir pats svarbiausias. Jo laikas ateina po pirmųjų rimtų šalnų, kai visi lapai tampa negyvybingi. Pirmiausia aštriu įrankiu nupjaukite visus pajuodusius lapus prie pat pseudokamieno. Šis darbas yra gana paprastas, nes nušalę lapkočiai būna minkšti ir lengvai pasiduoda pjovimui.
Daugiau straipsnių šia tema
Tada ateina eilė pseudokamienui. Jį reikia nupjauti iki tam tikro aukščio, priklausomai nuo to, kaip planuojate jį dengti. Saugiausias variantas – palikti apie 20-30 cm aukščio kelmelį, kurį lengva gausiai apmulčiuoti. Jei norite išsaugoti didesnę stiebo dalį, galite palikti ir metrą ar daugiau, tačiau tuomet reikės įrengti sudėtingesnę, karkasinę dangą. Pjūviui naudokite aštrų pjūklą.
Pjūvio vieta turi būti kuo lygesnė. Patartina ją padaryti šiek tiek įstrižą, kad ant jos nesikauptų ir neužsistovėtų vanduo, kuris gali sukelti puvimą. Nupjovus pseudokamieną, jo viršų reikėtų apsaugoti nuo tiesioginių kritulių. Tam galima panaudoti apverstą plastikinį butelį, kibirą, polietileno maišelį ar tiesiog gabalą stogo dangos, pritvirtinant jį taip, kad neprisiliestų prie pjūvio vietos ir leistų orui cirkuliuoti.
Šis rudens karpymas yra būtinas žingsnis prieš mulčiavimą ir dengimą. Jis ne tik sumažina augalo tūrį, palengvindamas dengimo darbus, bet ir pašalina pūvančią organinę masę, kuri po danga galėtų tapti puvinio židiniu, keliančiu grėsmę gyvybiškai svarbiam šakniastiebiui. Tinkamai atliktas karpymas ir vėlesnis apdengimas yra raktas į sėkmingą banano peržiemojimą.
Atžalų valdymas ir retinimas
Japoninis bananas natūraliai formuoja kerą, leisdamas atžalas iš šakniastiebio. Jei nieko nedarysite, laikui bėgant turėsite tankų sąžalyną. Tai gali būti jūsų tikslas, jei norite sukurti džiunglių efektą. Tačiau per didelis tankis turi ir trūkumų: augalai pradeda konkuruoti tarpusavyje, stiebai auga plonesni, lapai smulkesni, o oro cirkuliacija prastesnė, kas didina ligų riziką.
Norėdami išlaikyti stiprų ir sveiką kerą, rekomenduojama reguliariai retinti atžalas. Palikite tik keletą stipriausių ir geriausiai išsidėsčiusių stiebų (pavyzdžiui, vieną pagrindinį ir 2-3 šoninius), o likusius pašalinkite. Nereikalingas, mažas atžalas galima tiesiog nupjauti aštriu kastuvu kuo arčiau motininio augalo šakniastiebio. Šią procedūrą geriausia atlikti pavasarį arba vasaros pradžioje.
Kita galimybė – panaudoti atžalas dauginimui. Jei norite pasidauginti bananų arba pasidalinti jais su draugais, leiskite atžaloms paaugti iki maždaug 30-40 cm aukščio. Tuomet jas galima atsargiai atskirti nuo motininio augalo kartu su šaknų dalimi ir pasodinti kaip naują, savarankišką augalą. Tai yra pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas dauginti japoninį bananą.
Atžalų valdymas leidžia ne tik kontroliuoti augalo dydį ir formą, bet ir nukreipti jo energiją į stipresnių ir didesnių stiebų auginimą. Retinant kerą, pagerėja šviesos patekimas ir oro cirkuliacija, kas teigiamai veikia bendrą augalo sveikatą. Nuspręskite, kokio dydžio ir formos bananų krūmo norite, ir atitinkamai reguliuokite atžalų skaičių.
Pavasarinis tvarkymas
Pavasarį, nuėmus žiemojimo dangas, taip pat gali prireikti šiek tiek „genėjimo”. Pirmiausia reikia įvertinti peržiemojusio pseudokamieno būklę. Dažnai jo viršutinė dalis būna šiek tiek apšalusi, suminkštėjusi ar net papuvusi. Visas pažeistas, minkštas ar pajuodusias dalis reikia nupjauti aštriu peiliu iki sveikos, kietos ir baltos audinio vietos.
Nebijokite pjauti drąsiai. Net jei teks nupjauti visą pernai metų pseudokamieną iki pat žemės lygio, tai nėra tragedija. Svarbiausia, kad būtų išlikęs sveikas šakniastiebis. Jei jis gyvybingas, nauji ūgliai netrukus prasikals iš žemės šalia senojo stiebo arba net iš jo centro. Nauji ūgliai auga labai greitai ir per vasarą vėl pasieks įspūdingą dydį.
Pavasarį taip pat yra geras laikas apžiūrėti kerą ir nuspręsti dėl atžalų retinimo. Galbūt per žiemą kai kurie stiebai nukentėjo labiau nei kiti. Pašalinkite visus silpnus ar pažeistus ūglius, palikdami tik pačius stipriausius. Taip pat galite aplink augalą išpurenti žemę ir įterpti komposto ar kitų organinių trąšų, kad duotumėte gerą startą naujam augimo sezonui.
Apibendrinant, japoninio banano genėjimas ir karpymas nėra sudėtingas, bet reguliarus ir svarbus priežiūros elementas. Jis apima nuolatinį senų lapų šalinimą, drastiškesnį rudens karpymą ruošiantis žiemai, atžalų kontrolę ir pavasarinį „apsikuopimą”. Visi šie veiksmai padeda palaikyti augalą sveiką, estetiškai patrauklų ir gyvybingą, leidžiantį jums kasmet džiaugtis jo atogrąžų grožiu.
