Gražusis auskarėlis yra šalčiui atsparus daugiametis augalas, puikiai prisitaikęs žiemoti vidutinio klimato juostos sąlygomis. Natūraliai gamtoje jis auga regionuose, kur žiemos būna šaltos ir sniegingos, todėl jo gyvybiniame cikle yra numatytas ramybės periodas. Nors šis augalas nereikalauja sudėtingos priežiūros ruošiantis žiemai, keletas paprastų veiksmų gali padėti jam sėkmingai peržiemoti ir pavasarį atgimti dar stipresniam ir gyvybingesniam. Tinkamas paruošimas ypač svarbus jauniems, neseniai pasodintiems augalams ir auginant augalus atšiauresnio klimato zonose.
Rudeninė priežiūra ir paruošimas
Ruošimasis žiemai prasideda dar rudenį. Vienas iš svarbiausių darbų – laiku ir teisingai sutvarkyti augalo antžeminę dalį. Vasaros pabaigoje arba rudenį, ypač po pirmųjų šalnų, gražiojo auskarėlio lapai natūraliai pradeda gelsti, vysti ir nykti. Tai normalus procesas, rodantis, kad augalas baigia vegetaciją ir ruošiasi ramybės periodui, per kurį visos maistinės medžiagos iš lapų grįžta į šakniastiebius.
Kai lapai visiškai pagelsta ir nudžiūsta, juos reikėtų nupjauti prie pat žemės. Tai atlikti svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, tai pagerina estetinį gėlyno vaizdą. Antra, ir svarbiausia, ant pūvančių augalo liekanų gali žiemoti įvairių ligų sukėlėjai (grybelių sporos) ir kenkėjų kiaušinėliai. Švariai sutvarkius gėlyną rudenį, sumažėja rizika, kad pavasarį augalus užpuls ligos ir kenkėjai. Nupjautas augalo dalis rekomenduojama sudeginti arba išmesti, o ne dėti į kompostą, ypač jei vasarą pastebėjote ligų požymių.
Prieš nupjaunant lapus, reikėtų nutraukti bet kokį tręšimą, ypač azoto turinčiomis trąšomis. Vėlyvas tręšimas skatina naujų, silpnų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti iki šalčių ir neišvengiamai nušąla. Tai ne tik beprasmiškai eikvoja augalo energiją, bet ir gali pakenkti visam kerui. Paskutinis tręšimas turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip vasaros pradžioje.
Rudenį taip pat svarbu įvertinti dirvožemio drėgmę. Jei ruduo yra labai sausas, prieš pat užšąlant dirvai naudinga gausiai palaistyti augalą. Tai vadinama drėgmės įkrovimo laistymu. Gerai sudrėkintas dirvožemis lėčiau įšąla ir geriau apsaugo šaknis nuo šalčio. Drėgmės atsargos dirvoje taip pat padeda augalui išvengti fiziologinės sausros žiemą, kai šaknys negali paimti vandens iš įšalusios žemės, o antžeminės dalys (jei jų lieka) garina drėgmę.
Mulčiavimas – pagrindinė apsauga
Mulčiavimas yra pats svarbiausias ir efektyviausias būdas apsaugoti gražiojo auskarėlio šaknis nuo žiemos šalčių. Nors augalas yra atsparus šalčiui, besniegėmis ir vėjuotomis žiemomis, kai temperatūra smarkiai nukrenta, dirvožemis gali giliai įšalti ir pažeisti arčiau paviršiaus esančias šaknis. Mulčio sluoksnis veikia kaip izoliacinė antklodė, kuri sušvelnina temperatūros svyravimus ir neleidžia dirvai per greitai ir per giliai įšalti.
Mulčiuoti reikėtų ne per anksti. Geriausia tai daryti vėlyvą rudenį, kai dirvos paviršius jau pradeda šalti, bet dar nėra giliai įšalęs. Per ankstyvas mulčiavimas gali pakenkti: po šiltu mulčio sluoksniu gali pradėti pelyti augalo šaknies kaklelis, taip pat tai gali privilioti peles ir kitus graužikus, kurie ieško šiltos vietos žiemojimui ir gali apgraužti augalo šaknis. Palaukite pirmųjų rimtesnių šalnų ir tik tada uždenkite augalus.
Kaip mulčią geriausia naudoti sausas, orui laidžias organines medžiagas. Puikiai tinka sausi medžių lapai (ypač klevo, liepos), durpės, kompostas, eglišakės, smulkinta medžių žievė. Mulčio sluoksnis turėtų būti maždaug 5–10 cm storio. Nenaudokite šlapių, sunkių medžiagų, tokių kaip šviežiai nupjauta žolė ar šiaudai, nes jie supuola į kietą masę, nepraleidžia oro ir gali sukelti puvimą.
Eglišakės yra ypač geras pasirinkimas, nes jos ne tik gerai sulaiko sniegą ir apsaugo nuo šalčio, bet ir neleidžia pavasarį saulei per anksti pažadinti augalų. Be to, aštrūs spygliai atbaido graužikus. Pavasarį, kai dirva pradeda atšilti ir nebelieka stiprių šalnų pavojaus, mulčią reikia atsargiai nuimti arba atitraukti nuo augalo pagrindo, kad žemė greičiau sušiltų ir augalas galėtų pradėti augti.
Jaunų augalų ir auginamų vazonuose žiemojimas
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jauniems, pirmaisiais metais po pasodinimo žiemojantiems augalams. Jų šaknų sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi ir yra jautresnė šalčiui. Todėl jaunus augalus rudenį būtina kruopščiai pamulčiuoti storesniu mulčio sluoksniu (apie 10–15 cm). Tai padės jiems saugiai peržiemoti ir sėkmingai tęsti augimą pavasarį.
Gražiuosius auskarėlius galima auginti ir dideliuose lauko vazonuose ar konteineriuose, tačiau jų žiemojimas reikalauja daugiau priežiūros. Vazonuose esantis substratas įšąla daug greičiau ir giliau nei grunte, todėl kyla didelė rizika, kad šaknys nušals. Yra keli būdai, kaip apsaugoti vazonuose auginamus augalus. Vienas iš jų – įkasti vazoną į žemę darže ar gėlyne. Žemė veiks kaip natūrali izoliacija.
Jei nėra galimybės įkasti vazono, jį reikia apšiltinti. Vazono išorę galima apvynioti keliais sluoksniais agrodangos, burbulinės plėvelės, maišinio audeklo ar kitos izoliacinės medžiagos. Taip pat vazoną galima įstatyti į didesnę dėžę ir tarpus tarp sienelių užpildyti durpėmis, pjuvenomis ar sausais lapais. Svarbu, kad vazonas nestovėtų ant plikos žemės ar betono, todėl jį reikėtų pastatyti ant medinės lentelės ar putplasčio gabalo.
Vazonuose auginamus augalus žiemą reikia retkarčiais saikingai palaistyti, jei nėra natūralių kritulių. Tai daryti reikėtų atlydžio dienomis, kai oro temperatūra yra teigiama. Substratas vazone gali išdžiūti nuo vėjo ir saulės net ir žiemą, o tai gali pakenkti šaknims. Tačiau laistyti reikia labai atsargiai, kad substratas nebūtų per šlapias, nes staiga atšalus, vanduo virs ledu ir gali pažeisti šaknis.
Pavasariniai darbai po žiemojimo
Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir žemė pradeda atšilti, ateina laikas palaipsniui nuimti žieminę dangą. Neskubėkite to daryti per anksti, ypač jei dar prognozuojamos stiprios naktinės šalnos. Geriausia mulčią nuimti apsiniaukusią dieną, kad ryški pavasario saulė nepažeistų staiga atidengtų jaunų daigų. Iš pradžių galima tik šiek tiek pakedenti mulčią, kad pagerėtų oro cirkuliacija.
Kai šalčių pavojus praeina, mulčią atsargiai nuimkite. Jei naudojote organinį mulčią, pavyzdžiui, kompostą ar durpes, dalį jo galima palikti ir švelniai įmaišyti į viršutinį dirvožemio sluoksnį – tai bus puiki pirmoji trąša augalui. Atidengus augalvietę, apžiūrėkite, ar nėra pažeidimų, ar neįsiveisė pelėsiai. Išpurenkite žemės paviršių aplink augalą, kad pagerintumėte aeraciją.
Pasirodžius pirmiesiems daigams, galite pradėti saikingai laistyti, jei pavasaris sausas. Tai taip pat tinkamas metas patręšti augalą kompostu ar subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis, kad suteiktumėte jam jėgų naujam augimo sezonui. Atidžiai stebėkite jaunus ūglius, nes pavasarį juos ypač mėgsta šliužai ir sraigės, todėl gali prireikti imtis apsaugos priemonių.
Jei pastebėjote, kad augalas po žiemos neatsigauna, neskubėkite jo išmesti. Kartais, ypač po atšiaurios žiemos, auskarėlis gali vėluoti su vegetacija. Kantriai palaukite, palaikykite drėgną dirvą. Jei vis dėlto augalas žuvo, išanalizuokite galimas priežastis – galbūt vieta buvo per šlapia, gal trūko mulčio apsaugos. Tai padės išvengti klaidų ateityje auginant šiuos nuostabius augalus.
