Sėkmingas gražiosios auskarėlio auginimas prasideda nuo tinkamo sodinimo ir teisingų dauginimo metodų taikymo. Šis procesas nėra sudėtingas, tačiau žinant pagrindinius principus galima užtikrinti, kad augalas greitai prigis, gerai vystysis ir ilgus metus puoš sodą. Tiek sodinant naują augalą, įsigytą iš medelyno, tiek dauginant jau turimą kerą, svarbu atsižvelgti į optimalų laiką, tinkamą dirvožemio paruošimą ir pačią sodinimo techniką. Supratus šio augalo biologinius poreikius, galima lengvai padidinti savo kolekciją arba pasidalinti šiuo nuostabiu augalu su kitais sodininkais.
Optimalus sodinimo laikas
Tinkamo sodinimo laiko parinkimas yra esminis veiksnys, lemiantis greitą ir sėkmingą augalo prigijimą. Gražųjį auskarėlį geriausia sodinti pavasarį arba rudenį. Sodinant pavasarį, kai dirva jau yra atšilusi ir praėjusi didelių šalnų rizika, augalas turi visą vegetacijos sezoną įsitvirtinti ir sustiprėti iki žiemos. Tai yra pats populiariausias ir patikimiausias sodinimo laikas, ypač šaltesnio klimato regionuose. Svarbu nesodinti per anksti, kai dirva dar šalta ir drėgna, nes tai gali išprovokuoti šaknų puvimą.
Sodinimas rudenį taip pat yra geras pasirinkimas, ypač regionuose, kur žiemos nėra labai atšiaurios. Rudenį sodinti reikėtų maždaug 4–6 savaites prieš pirmąsias rimtas šalnas, kad augalas spėtų gerai įsišaknyti. Rudens sodinimo privalumas yra tas, kad pavasarį augalas pradeda augti anksčiau ir dažnai jau pirmaisiais metais gausiau žydi. Be to, rudenį dirva paprastai būna drėgnesnė, todėl reikia mažiau rūpintis laistymu po pasodinimo.
Venkite sodinti gražųjį auskarėlį vasaros karščių metu. Aukšta temperatūra ir intensyvi saulė sukelia didelį stresą naujai pasodintam augalui, jam sunkiau prigyti, be to, reikės nuolatinio ir gausaus laistymo. Jei vis dėlto tenka sodinti vasarą, pasirinkite apsiniaukusią, vėsesnę dieną ir po pasodinimo būtinai mulčiuokite dirvą bei atidžiai stebėkite drėgmės lygį. Taip pat svarbu apsaugoti jauną augalą nuo tiesioginių saulės spindulių pirmąsias kelias savaites.
Augalus, įsigytus vazonuose, teoriškai galima sodinti viso sezono metu, tačiau net ir tokiu atveju geriausia laikytis pavasario ar rudens terminų. Persodinant augalą iš vazono, svarbu kuo mažiau pažeisti šaknų gumulą. Prieš sodinant, augalą vazone gerai palaistykite, kad būtų lengviau jį išimti. Sodinant plikomis šaknimis (tokie sodinukai dažnai parduodami pavasarį), būtina juos pasodinti kuo greičiau po įsigijimo, neleidžiant šaknims išdžiūti.
Daugiau straipsnių šia tema
Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio
Prieš pradedant sodinti, būtina tinkamai paruošti pasirinktą vietą. Kaip jau minėta anksčiau, dirvožemis turi būti purus, humusingas ir gerai drenuotas. Iškaskite duobę, kuri būtų maždaug du kartus platesnė ir šiek tiek gilesnė nei augalo šaknų gumulas. Tai leis šaknims lengvai plisti į aplinkinę purenamą dirvą. Iškastą žemę sumaišykite su kompostu ar kita organine medžiaga, kad pagerintumėte jos kokybę.
Atsargiai išimkite augalą iš vazono, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Jei šaknys yra susipynusios ir auga ratu vazono apačioje, švelniai pirštais jas atlaisvinkite. Tai paskatins šaknis augti į išorę, į naują dirvą, o ne toliau suktis ratu. Jei sodinate sodinuką plikomis šaknimis, apžiūrėkite šaknis ir aštriu, švariu įrankiu patrumpinkite pažeistas ar pernelyg ilgas šaknis. Prieš sodinant plikomis šaknimis, naudinga jas kelioms valandoms pamerkti į vandenį.
Į duobės dugną įberkite šiek tiek paruošto žemės mišinio, suformuodami nedidelį kauburėlį. Pastatykite augalą ant šio kauburėlio taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į stiebą) būtų lygiai su aplinkiniu žemės paviršiumi arba vos per centimetrą žemiau. Svarbu nepasodinti augalo per giliai, nes tai gali sukelti puvinį. Išskleiskite šaknis aplink kauburėlį, kad jos būtų natūralioje padėtyje.
Užpildykite duobę paruoštu žemės mišiniu, švelniai spausdami žemę aplink šaknis, kad neliktų oro tarpų. Pasodinus augalą, aplink jį suformuokite nedidelį žemės pylimėlį, kuris padės sulaikyti vandenį laistant. Po pasodinimo augalą gausiai palaistykite, net jei dirva yra drėgna. Tai padės žemei geriau priglusti prie šaknų. Galiausiai, dirvą aplink augalą pamulčiuokite 3–5 cm storio komposto ar durpių sluoksniu, palikdami nedidelį tarpą aplink stiebo pagrindą.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas dalijant kerą
Dauginimas dalijant kerą yra paprasčiausias, greičiausias ir patikimiausias būdas padauginti gražųjį auskarėlį. Ši procedūra ne tik leidžia gauti naujų augalų, bet ir atjaunina seną kerą, skatina jo augimą ir gausesnį žydėjimą. Kero dalijimą geriausia atlikti anksti pavasarį, kai augalas tik pradeda leisti pirmuosius ūglius, arba rudenį, pasibaigus vegetacijai. Nerekomenduojama dalinti kero žydėjimo metu ar vasaros karščių periodu.
Norėdami padalinti kerą, pirmiausia atsargiai jį iškaskite, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknis. Geriausia tai daryti sodo šakėmis, kasant aplink kerą pakankamu atstumu. Iškėlę kerą, atsargiai nupurtykite žemių perteklių, kad geriau matytumėte šakniastiebius ir augimo pumpurus. Švelniai rankomis arba aštriu, švariu peiliu ar kastuvu padalinkite kerą į kelias dalis.
Kiekviena atskirta dalis turi turėti bent kelis sveikus augimo pumpurus (akutes) ir gerai išvystytą šaknų sistemą. Per mažos dalys gali sunkiai prigyti arba joms prireiks daugiau laiko sustiprėti. Dalindami stenkitės kuo mažiau žaloti šakniastiebius. Pažeistas vietas, jei tokių atsirado, galima apibarstyti medžio anglies milteliais, kad būtų išvengta infekcijų.
Atskirtas dalis nedelsdami pasodinkite į naują, iš anksto paruoštą vietą, laikydamiesi tų pačių sodinimo taisyklių, kaip ir sodinant naują augalą. Pasodinus gausiai palaistykite ir pamulčiuokite. Pirmąsias kelias savaites po persodinimo svarbu palaikyti nuolatinę dirvožemio drėgmę, kol augalai gerai įsišaknys. Tinkamai atlikus šią procedūrą, jau kitais metais galėsite džiaugtis naujų augalų žiedais.
Dauginimas sėklomis
Gražųjį auskarėlį galima dauginti ir sėklomis, tačiau šis metodas yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko bei kantrybės. Augalai, išauginti iš sėklų, pražysta tik po 2–3 metų. Sėklas galima surinkti nuo nužydėjusių augalų, kai sėklų dėžutės pagelsta ir pradeda džiūti. Svarbu suspėti laiku, nes subrendusios sėklos greitai išbyra. Surinktas sėklas reikia išdžiovinti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje.
Dicentra formosa sėkloms sudygti būtina stratifikacija – tam tikrą laiką trunkantis šalčio periodas. Tai natūralus procesas, imituojantis žiemą. Sėklas galima sėti rudenį tiesiai į dirvą lauke. Per žiemą jos natūraliai pereis stratifikacijos procesą ir sudygs pavasarį. Sėti reikėtų negiliai, vos užberiant plonu žemės sluoksniu, o sėjos vietą pažymėti, kad pavasarį netyčia neišravėtumėte jaunų daigelių.
Norint kontroliuoti procesą, stratifikaciją galima atlikti ir dirbtinai. Sėklas sumaišykite su drėgnu smėliu ar vermikulitu, suberkite į plastikinį maišelį ir laikykite šaldytuve (apie +4°C temperatūroje) 6–8 savaites. Reguliariai patikrinkite, ar substratas neišdžiūvo. Po stratifikacijos sėklas sėkite į daigyklas su lengvu daiginimo substratu. Daigyklas laikykite šiltoje (apie 15–18°C), šviesioje vietoje.
Sudygusius daigelius reikia prižiūrėti – palaikyti nuolatinę, bet ne per didelę drėgmę ir užtikrinti gerą apšvietimą. Kai daigai paauga ir sustiprėja, juos galima pikuoti į atskirus vazonėlius. Į nuolatinę vietą lauke jaunus augalus geriausia sodinti kitą pavasarį, kai jie jau bus pakankamai tvirti. Atminkite, kad iš sėklų išauginti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo, ypač jei auginate veislinius hibridus.
