Gražusis auskarėlis yra laikomas gana atspariu augalu, retai puolamu ligų ir kenkėjų, ypač jei auginamas tinkamomis sąlygomis. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas sodo augalas, nusilpęs ar augantis netinkamoje aplinkoje, jis gali tapti jautresnis įvairiems patogenams ir kenkėjams. Svarbu laiku atpažinti pirmuosius problemų požymius ir imtis tinkamų priemonių, pirmenybę teikiant prevencijai ir ekologiškiems kontrolės metodams. Žinojimas, su kokiomis potencialiomis grėsmėmis galite susidurti, padės išlaikyti jūsų augalus sveikus ir gyvybingus.
Dažniausiai pasitaikančios grybinės ligos
Viena iš dažnesnių problemų, ypač drėgnomis ir šiltomis vasaromis, yra miltligė. Ši grybinė liga pasireiškia kaip baltos, miltuotos apnašos ant lapų, stiebų ir kartais net žiedų. Iš pradžių tai gali atrodyti tik kaip estetinė problema, tačiau stipriai išplitusi liga sutrikdo fotosintezę, silpnina augalą ir gali lemti pirmalaikį lapų nudžiūvimą. Miltligė dažniausiai plinta ten, kur prasta oro cirkuliacija, pavyzdžiui, per tankiai susodintuose gėlynuose.
Siekiant išvengti miltligės, svarbiausia yra prevencija. Sodinant auskarėlius, palikite pakankamai erdvės tarp augalų, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Laistydami stenkitės lieti vandenį tiesiai ant dirvožemio, vengdami sušlapinti lapus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant pašalinkite ir sunaikinkite pažeistus lapus (nedėkite jų į kompostą). Esant nedideliam pažeidimui, galima bandyti purkšti augalus naminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pieniškų išrūgų ar sodos tirpalu.
Šaknų puvinys yra pati pavojingiausia liga, dažniausiai sukeliama perlaistymo ir prasto dirvožemio drenažo. Ją sukelia dirvožemyje gyvenantys grybai (pvz., Phytophthora, Pythium), kurie suaktyvėja deguonies stokojančioje, užmirkusioje dirvoje. Požymiai – staigus augalo vystymas, lapų geltonavimas ir nykimas, nors dirva yra drėgna. Patikrinus šaknis, jos būna patamsėjusios, minkštos ir suglebusios. Deja, pažengusios stadijos šaknų puvinys dažniausiai yra nepagydomas.
Geriausia šaknų puvinio prevencija – tinkamas dirvožemio paruošimas prieš sodinimą. Užtikrinkite gerą drenažą, ypač sunkiose molingose dirvose, įmaišydami smėlio ar komposto. Niekada neperlaistykite augalo, ypač jo ramybės periodu vasarą. Jei įtariate pradinę puvinio stadiją, galite bandyti iškasti augalą, pašalinti visas pažeistas šaknis aštriu peiliu, apdoroti pjūvio vietas fungicidu ar anglies milteliais ir persodinti į naują vietą su gerai drenuojama dirva.
Daugiau straipsnių šia tema
Kenkėjai, puolantys augalą
Patys didžiausi gražiojo auskarėlio mėgėjai yra šliužai ir sraigės. Šie moliuskai ypač aktyvūs drėgnu oru, pavasarį, kai augalas išleidžia jaunus, sultingus ūglius ir lapus. Jie gali per naktį nugraužti didelę dalį jauno augalo lapijos, palikdami netaisyklingos formos skyles lapuose ir gleivių pėdsakus. Jų daroma žala ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali smarkiai susilpninti jauną ar mažą augalą.
Kova su šliužais ir sraigėmis reikalauja kantrybės ir kompleksiškų priemonių. Efektyviausias, nors ir daug laiko reikalaujantis metodas – reguliarus jų rinkimas rankomis, ypač vakare, ryte ar po lietaus. Taip pat galima aplink augalus įrengti barjerus iš aštrių medžiagų, tokių kaip susmulkinti kiaušinių lukštai, aštri skalda, pjuvenos ar pelenai, kurių moliuskai vengia. Ekologiškuose ūkiuose populiarios alaus gaudyklės: į žemę įkasti indeliai su alumi privilioja kenkėjus, kurie įkrenta ir nuskęsta.
Kartais ant jaunų auskarėlio ūglių ir lapų gali apsigyventi amarai. Šie smulkūs, dažniausiai žali ar juodi vabzdžiai siurbia augalo sultis, dėl ko lapai deformuojasi, gelsta ir augimas sulėtėja. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis. Amarų kolonijas dažniausiai galima pamatyti ūglių viršūnėse ir apatinėje lapų pusėje.
Su amarais kovoti yra palyginti paprasta. Esant nedideliam antplūdžiui, juos galima tiesiog nuplauti stipria vandens srove iš sodo žarnos. Veiksminga priemonė yra purškimas žaliuoju muilu ar ūkiško muilo tirpalu. Taip pat galima naudoti natūralius insekticidus, pagamintus iš dilgėlių, česnakų ar svogūnų lukštų antpilų. Svarbu į sodą privilioti natūralius amarų priešus – boružes, auksaakes, žiedmuses, sodinant įvairius nektaringus augalus.
Daugiau straipsnių šia tema
Virusinės ir bakterinės ligos
Virusinės ligos gražiesiems auskarėliams pasitaiko retai, tačiau yra pavojingos, nes joms nėra gydymo. Dažniausiai virusus perneša sultis siurbiantys kenkėjai, tokie kaip amarai, arba jie plinta per užkrėstus sodo įrankius. Virusinės infekcijos požymiai gali būti įvairūs: mozaikiškas lapų margumas (šviesiai ir tamsiai žalios dėmės), lapų deformacija, augimo sulėtėjimas, žiedų spalvos pakitimai.
Jei įtariate, kad jūsų augalas užsikrėtė virusu, deja, vienintelė išeitis yra jį nedelsiant pašalinti ir sunaikinti (geriausia sudeginti), kad liga neplistų kitiems augalams. Jokiu būdu nedėkite tokio augalo į kompostą. Svarbiausia prevencija – kova su virusus pernešančiais kenkėjais ir sodo higiena. Visada dezinfekuokite savo sodo įrankius (sekatorius, peilius), ypač pereidami nuo vieno augalo prie kito.
Bakterinės ligos, tokios kaip bakterinė dėmėtligė, taip pat gali pažeisti auskarėlius, nors tai irgi gana retas reiškinys. Bakterinė dėmėtligė pasireiškia kaip vandeningos, tamsios, dažnai kampuotos dėmės ant lapų, kurios vėliau gali susilieti ir sukelti lapo džiūvimą. Liga plinta per vandens lašelius, todėl svarbu vengti lapų sušlapinimo laistant.
Pastebėjus bakterinės ligos požymius, reikia pašalinti ir sunaikinti visas pažeistas augalo dalis. Kadangi efektyvių cheminių priemonių kovai su bakterijomis sodininkams mėgėjams yra nedaug, pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, nepertręšti augalų azotu (nes tai daro audinius minkštesnius ir jautresnius infekcijoms) ir laikytis sodo higienos.
Prevencinės priemonės ir augalo stiprinimas
Pati geriausia apsauga nuo ligų ir kenkėjų yra stiprus ir sveikas augalas. O augalo sveikatą lemia tinkamos auginimo sąlygos. Pasirinkite tinkamą vietą su daliniu pavėsiu ir apsauga nuo vėjų. Užtikrinkite, kad dirvožemis būtų purus, derlingas ir gerai drenuotas – tai svarbiausia sąlyga norint išvengti šaknų puvinio. Laikykitės teisingo laistymo režimo, venkite tiek perdžiūvimo, tiek perlaistymo.
Reguliariai prižiūrėkite savo gėlyną. Laiku šalinkite piktžoles, kurios konkuruoja su augalais dėl vandens ir maisto, taip pat gali būti ligų ir kenkėjų prieglobstis. Rudenį surinkite ir sunaikinkite nukritusius lapus ir kitas augalines liekanas, kuriose gali žiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Tinkamas mulčiavimas kompostu ne tik patręš augalą, bet ir pagerins dirvožemio sveikatą, skatindamas naudingų mikroorganizmų veiklą.
Skatinkite biologinę įvairovę savo sode. Auginkite įvairius augalus, kurie privilios naudingus vabzdžius – natūralius kenkėjų priešus. Pavyzdžiui, boružės ir jų lervos aktyviai naikina amarus. Paukščiai taip pat yra puikūs pagalbininkai kovoje su vabzdžiais ir šliužais. Įrenkite paukščiams girdyklas ar inkilus, kad jie dažniau lankytųsi jūsų sode. Biologiškai aktyvus ir subalansuotas sodas pats sugeba reguliuoti kenkėjų populiacijas.
Reguliariai apžiūrėkite savo augalus. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti. Atkreipkite dėmesį į bet kokius lapų spalvos, formos pasikeitimus, dėmes, apnašas ar kenkėjų pėdsakus. Ankstyva diagnostika leidžia pritaikyti švelnesnes, ekologiškas kontrolės priemones ir išvengti būtinybės naudoti stiprius cheminius pesticidus, kurie gali pakenkti ne tik kenkėjams, bet ir naudingiems organizmams bei pačiam augalui.
