Žiemojimas yra kritinis periodas gardenijos gyvenimo cikle, ypač auginant ją mūsų klimato sąlygomis. Šis subtropinis augalas nėra prisitaikęs prie šalčio ir trumpų žiemos dienų, todėl norint išsaugoti jį iki pavasario, būtina sukurti tinkamas sąlygas, imituojančias natūralų ramybės periodą. Netinkamas žiemojimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl gardenijos sunyksta. Per didelė šiluma, sausas oras, šviesos trūkumas ir neteisingas laistymas gali lemti lapų kritimą, ligų atsiradimą ir bendrą augalo išsekimą. Todėl teisingas pasiruošimas žiemai ir atidi priežiūra šaltuoju metų laiku yra raktas į sėkmingą auginimą ir gausų žydėjimą ateinančiais metais.
Pasiruošimas žiemai prasideda dar rudenį. Palaipsniui, trumpėjant dienoms ir vėstant orams, reikia keisti augalo priežiūros režimą. Svarbiausia – mažinti laistymą ir visiškai nutraukti tręšimą. Augalas natūraliai lėtina savo augimo procesus, todėl jam nebereikia tiek daug vandens ir maistinių medžiagų. Per gausus laistymas ir tręšimas šiuo pereinamuoju laikotarpiu gali išprovokuoti silpnų, ištįsusių ūglių augimą, kurie bus neatsparūs ligoms, arba sukelti šaknų puvinį. Tręšimą reikėtų nutraukti jau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
Jei vasarą gardenija buvo laikoma lauke, į patalpas ją reikia įnešti dar prieš pirmąsias šalnas. Gardenijos yra labai jautrios šalčiui, ir net trumpalaikis neigiamas temperatūros poveikis gali būti pražūtingas. Prieš įnešant augalą į vidų, jį reikia atidžiai apžiūrėti, ar nėra kenkėjų. Lauke augalas galėjo „pasigauti” amarų, skydamarių ar kitų nepageidaujamų gyvių. Profilaktiškai galima nupurkšti augalą insekticido tirpalu arba bent jau kruopščiai nuplauti po dušu.
Įnešus augalą į patalpą, jam reikia laiko adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų. Staigus perėjimas iš drėgno ir vėsaus lauko oro į šiltą ir sausą kambarį gali sukelti stresą, dėl kurio augalas gali pradėti mesti lapus. Stenkitės, kad perėjimas būtų kuo švelnesnis. Iš pradžių galite jį laikyti vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, įstiklintoje verandoje, ir tik vėliau perkelti į numatytą žiemojimo vietą. Šiuo adaptaciniu laikotarpiu ypač svarbu palaikyti aukštesnę oro drėgmę.
Prieš žiemojimą galima atlikti ir lengvą sanitarinį genėjimą. Pašalinkite visas silpnas, pažeistas, ligotas ar į vainiko vidų augančias šakeles. Tai pagerins oro cirkuliaciją vainike ir sumažins ligų riziką. Tačiau stipraus formuojančio genėjimo rudenį atlikti nereikėtų, nes tai gali paskatinti naujų ūglių augimą, o tai prieš ramybės periodą yra nepageidautina. Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį arba po žydėjimo.
Daugiau straipsnių šia tema
Optimalios žiemojimo sąlygos
Sėkmingam gardenijos žiemojimui svarbiausia yra trys veiksniai: vėsi temperatūra, pakankamai šviesos ir saikingas laistymas. Idealios sąlygos – tai šviesi ir vėsi patalpa, kurioje temperatūra laikosi tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra leidžia augalui pereiti į visišką ramybės būseną, sustabdyti augimą ir kaupti jėgas pavasariui. Tam puikiai tinka įstiklintas ir apšiltintas balkonas, vėsi veranda, žiemos sodas ar tiesiog šviesus ir vėsus kambarys.
Didžiausias iššūkis – suderinti šviesos ir temperatūros poreikius. Žiemą dienos yra trumpos ir apniukusios, todėl šviesos katastrofiškai trūksta. Gardeniją reikia statyti ant pačios šviesiausios palangės, geriausiai – pietinės. Jei augalas žiemoja šiltoje patalpoje (18 laipsnių ir daugiau), šviesos trūkumas tampa ypač kritiškas. Šiluma skatina augalą augti, o dėl šviesos stygiaus ūgliai auga silpni, ištįsę ir blyškūs, augalas išnaudoja savo rezervus ir išsenka. Tokiu atveju būtinas papildomas dirbtinis apšvietimas specialiomis fitolampomis, prailginant šviesųjį periodą iki 10-12 valandų per parą.
Sausas oras, ypač šildomose patalpose, yra dar vienas pavojus. Centrinis šildymas drastiškai sumažina oro drėgnumą, o tai kenkia gardenijai: džiūsta ir krenta lapai, augalas tampa lengvu grobiu voratinklinėms erkėms. Todėl būtina nuolat drėkinti orą. Naudokite elektrinį drėkintuvą, statykite šalia augalo indus su vandeniu, džiovinkite skalbinius toje pačioje patalpoje arba pastatykite vazoną ant padėklo su drėgnu keramzitu. Reguliarus lapų purškimas taip pat padeda, bet tai reikia daryti ryte ir saikingai.
Laistymas žiemą turi būti labai retas ir atsargus. Kadangi augalas neauga, o vėsesnėje aplinkoje vanduo garuoja lėčiau, perlaistymo pavojus yra labai didelis. Laistykite tik tada, kai žemė vazone gerokai išdžiūsta. Tai gali būti kartą per 10-14 dienų ar net rečiau, priklausomai nuo temperatūros. Laistymui naudokite minkštą, nusistovėjusį, kambario temperatūros vandenį. Vandens perteklių iš lėkštutės būtina išpilti. Prisiminkite taisyklę: žiemą geriau nepalieti, nei perlieti.
Daugiau straipsnių šia tema
Priežiūra žiemojimo metu
Nors gardenija žiemą ilsisi, ją reikia nuolat stebėti. Reguliariai apžiūrėkite, ar neatsirado kenkėjų. Sausas oras ypač palankus voratinklinėms erkėms, todėl atidžiai tikrinkite apatinę lapų pusę. Pastebėję pirmuosius kenkėjų požymius, nedelsdami imkitės priemonių. Žiemą augalas yra nusilpęs, todėl kenkėjai gali padaryti daug žalos per trumpą laiką.
Valykite dulkes nuo lapų. Žiemą, kai šviesos ir taip mažai, dulkės ant lapų dar labiau sumažina jos patekimą ir apsunkina fotosintezę. Periodiškai nuvalykite lapus drėgna minkšta šluoste. Tai ne tik pagerins augalo būklę, bet ir padės anksčiau pastebėti kenkėjus. Švarūs lapai taip pat geriau garina drėgmę, prisidėdami prie palankesnio mikroklimato kūrimo.
Stebėkite augalo reakciją į aplinkos sąlygas. Jei gardenija pradeda mesti lapus, tai yra signalas, kad kažkas negerai. Dažniausios priežastys: per šilta ir tamsu, per sausas oras, skersvėjis arba perlaistymas. Išanalizuokite sąlygas ir stenkitės jas pakoreguoti. Jei augalas meta lapus, bet stiebas išlieka gyvas ir lankstus, nenusiminkite – pavasarį, pagerėjus sąlygoms, jis greičiausiai vėl sužaliuos.
Vėdinkite patalpą, kurioje žiemoja gardenija, tačiau saugokite ją nuo skersvėjų. Grynas oras yra naudingas, tačiau staigus šalto oro gūsis gali sukelti šoką ir lapų kritimą. Vėdinimo metu geriau patraukti augalą toliau nuo atidaryto lango. Svarbu palaikyti gerą oro cirkuliaciją, kad sumažintumėte grybelinių ligų riziką.
Išėjimas iš ramybės būsenos
Artėjant pavasariui, maždaug vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, kai dienos akivaizdžiai pailgėja, gardenija pradeda busti iš ramybės. Tai rodo brinkstantys pumpurai ir naujų lapelių augimo pradžia. Šiuo metu reikia palaipsniui didinti laistymą ir pradėti pratinti augalą prie šiltesnės aplinkos, jei jis žiemojo vėsiai. Staigiai perkelti augalą iš vėsios patalpos į šiltą kambarį negalima, nes tai sukels stresą.
Kai augalas akivaizdžiai pradeda augti, galima jį pirmą kartą po žiemos patręšti. Naudokite perpus silpnesnį trąšų tirpalą, skirtą rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Pirmasis tręšimas turėtų būti su didesniu azoto kiekiu, kad paskatintumėte naujų lapų ir ūglių augimą. Vėliau tręšimo dažnumą ir koncentraciją galima palaipsniui didinti iki įprasto vegetacijos periodo režimo.
Pavasaris yra geriausias laikas persodinimui ir formuojančiam genėjimui. Jei vazonas tapo per mažas, persodinkite gardeniją į šiek tiek didesnį indą su šviežiu, rūgščiu substratu. Po žiemos taip pat naudinga apgenėti krūmą: patrumpinkite per žiemą ištįsusius ar nuplikusius ūglius, suteikite vainikui norimą formą. Genėjimas skatina šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą ant naujų ūglių.
Palaipsniui pratinkite augalą prie ryškesnės pavasario saulės. Po žiemos prieblandos tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Iš pradžių laikykite augalą toliau nuo lango arba pridenkite jį lengva užuolaida. Jei planuojate vasarą vėl išnešti gardeniją į lauką, tai darykite tik tada, kai praeis šalnų pavojus ir lauko bei kambario temperatūros susilygins. Grūdinimas, palaipsniui ilginant buvimo lauke laiką, padės augalui išvengti streso.
