Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių gardenijos sveikatą, augimą ir, svarbiausia, gebėjimą žydėti. Kaip ir visi žalieji augalai, gardenija naudoja šviesos energiją fotosintezės procesui, kurio metu gaminasi maistinės medžiagos, būtinos gyvybiniams procesams palaikyti. Tačiau šio augalo santykis su šviesa yra gana sudėtingas ir reikalauja iš augintojo tam tikro balanso paieškų. Gardenijai reikia daug šviesos, tačiau ji yra jautri tiesioginiams, karštiems saulės spinduliams. Tinkamos apšvietimo trukmės ir intensyvumo užtikrinimas yra būtina sąlyga norint pamatyti nuostabius, kvapnius jos žiedus, o šviesos trūkumas ar perteklius gali sukelti įvairias problemas.
Optimalus apšvietimas gardenijai – tai ryški, bet išsklaidyta šviesa. Tai reiškia, kad augalas turėtų gauti kuo daugiau šviesos, bet būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, ypač per patį vidurdienio karštį (nuo 11 iki 16 valandos). Tiesioginiai spinduliai gali nudeginti jautrius lapus, palikdami ant jų rudas, sausas dėmes. Nudegę lapai nebeatsigauna ir ilgainiui nukrenta, o visas augalas patiria didelį stresą. Be to, per didelis karštis, lydintis intensyvią saulę, taip pat kenkia gardenijai.
Ideali vieta augalui patalpoje yra prie rytų arba vakarų krypties lango. Prie rytinės palangės gardenija gaus švelnios rytinės saulės, kuri nėra tokia kaitri. Prie vakarinės palangės ji bus apšviesta popietinės saulės, kuri taip pat jau nebe tokia aktyvi. Pietinė palangė, ypač vasarą, gardenijai gali būti per karšta ir saulėta, nebent langas yra pridengtas lengva užuolaida, žaliuzėmis arba augalas stovi šiek tiek toliau nuo lango, kad šviesa jį pasiektų jau išsklaidyta.
Jei auginate gardeniją lauke, parinkite jai tokią vietą, kurioje ji gautų rytinės saulės spindulius bent kelias valandas, o karščiausiu dienos metu atsidurtų lengvame pusšešėlyje, pavyzdžiui, po retesne medžio laja. Visiškas pavėsis gardenijai netinka – ten ji gali auginti lapus, bet tikrai nežydės. Taigi, pusiau pavėsis, kurį sukuria aukštesni augalai, yra puikus sprendimas. Tai apsaugo ne tik nuo saulės nudegimų, bet ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvožemyje.
Svarbu stebėti augalo reakciją į apšvietimą. Jei lapai yra sodriai žalios spalvos, o augalas atrodo sveikas ir kompaktiškas, vadinasi, šviesos jam pakanka. Jei pastebite, kad lapai pradeda gelsti ar ant jų atsiranda rudų dėmių, tai gali būti ženklas, kad saulės yra per daug. Tokiu atveju patraukite augalą toliau nuo lango arba sukurkite jam papildomą šešėlį.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos trūkumo požymiai
Šviesos trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kambariuose auginamos gardenijos prastai auga ir atsisako žydėti. Kai augalui trūksta šviesos, jo fotosintezės procesai sulėtėja, jis pagamina mažiau energijos, todėl kenčia visi gyvybiniai procesai. Pirmasis ir akivaizdžiausias požymis – žydėjimo nebuvimas. Net jei augalas atrodo sąlyginai sveikas, bet nekrauna pumpurų, beveik visada kalta yra nepakankama šviesa.
Kitas ryškus požymis – ištįsęs augimas (etioliacija). Augalas, ieškodamas šviesos, pradeda auginti ilgus, silpnus ūglius su dideliais tarpais tarp lapų. Lapai tampa smulkesni, blyškesnės žalios spalvos, nei įprasta. Visas krūmas praranda savo kompaktiškumą, tampa retas ir ne toks dekoratyvus. Tokie ištįsę ūgliai yra silpni, neatsparūs ligoms ir kenkėjams.
Šviesos trūkumas taip pat gali lemti lapų kritimą. Negaudamas pakankamai energijos, augalas pradeda „taupyti” resursus ir meta senesnius, apatinius lapus, kurie gauna mažiausiai šviesos. Jei pastebite, kad jūsų gardenija nuolat meta apatinius lapus, nors laistote ir tręšiate teisingai, pirmiausia įvertinkite apšvietimo sąlygas.
Galiausiai, esant dideliam šviesos trūkumui, augalas tampa labai pažeidžiamas. Nusilpęs imunitetas atveria kelią grybelinėms ligoms ir kenkėjams. Jei jūsų gardenija nuolat serga ar yra puolama kenkėjų, nors stengiatės ją prižiūrėti, gali būti, kad pagrindinė problema yra per tamsi auginimo vieta. Stiprus augalas, gaunantis pakankamai šviesos, yra daug atsparesnis.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos poreikis žiemą
Žiemos mėnesiai yra didžiausias iššūkis gardenijos auginimui mūsų platumose. Dienos tampa labai trumpos, o saulės spinduliai – silpni ir reti. Natūralios šviesos kiekis drastiškai sumažėja, ir tai yra didelis stresas šviesamėgiui augalui. Šiuo laikotarpiu gardeniją būtina laikyti ant pačios šviesiausios įmanomos palangės – pietinės arba pietvakarinės. Nuvalykite langų stiklus, kad jie praleistų kuo daugiau šviesos.
Tačiau net ir pati šviesiausia palangė žiemą dažnai nesuteikia pakankamo apšvietimo, ypač jei augalas laikomas šiltame kambaryje. Šiluma skatina augalą nemiegoti ir bandyti augti, o dėl šviesos trūkumo šis augimas būna labai silpnas ir nualina augalą. Tokiu atveju vienintelė išeitis yra papildomas dirbtinis apšvietimas. Tam naudojamos specialios augalų lempos, vadinamos fitolampomis, kurios skleidžia augalų fotosintezei reikalingo spektro šviesą.
Fitolampą reikia įrengti virš augalo, maždaug 20-30 cm atstumu. Apšvietimo trukmė turėtų būti tokia, kad bendras šviesusis periodas (natūrali šviesa + dirbtinė) sudarytų apie 10-12 valandų per parą. Pavyzdžiui, galite įjungti lempą ryte kelioms valandoms iki aušros ir vakare, saulei nusileidus, dar kelioms valandoms. Dirbtinis apšvietimas padeda gardenijai sėkmingai peržiemoti, išsaugoti lapiją ir netgi sukrauti pumpurus ankstyvam pavasario žydėjimui.
Jei neturite galimybės įrengti papildomo apšvietimo, tuomet būtina sudaryti gardenijai vėsesnes žiemojimo sąlygas (10-15 °C). Vėsesnėje aplinkoje augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, jis pereina į ramybės būseną ir jam nebereikia tiek daug šviesos. Taip suderinus temperatūrą ir šviesos kiekį, galima sėkmingai išsaugoti augalą iki pavasario ir be papildomų lempų.
Šviesos ir žydėjimo ryšys
Šviesa yra tiesiogiai susijusi su gardenijos žydėjimu. Norint, kad augalas suformuotų žiedinius pumpurus, jam reikalinga ne tik tam tikra temperatūrų kaita tarp dienos ir nakties, bet ir pakankamas šviesos kiekis bei trukmė. Trumpesnės dienos rudenį ir žiemą, kartu su vėsesne temperatūra, yra natūralus signalas daugeliui gardenijos veislių pradėti krauti pumpurus.
Tačiau, kad šie pumpurai sėkmingai išsivystytų ir prasiskleistų, augalui reikia daug energijos, kurią jis gauna iš šviesos. Jei pumpurų formavimosi metu šviesos trūks, augalas gali juos tiesiog numesti, nes neturės jėgų juos išmaitinti. Būtent todėl papildomas apšvietimas žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį yra toks svarbus, jei norite džiaugtis gausiu žydėjimu.
Svarbu vengti sukinėti ar perkelti augalą į kitą vietą, kai jis jau krauna pumpurus. Gardenija pripranta prie šviesos šaltinio krypties ir orientuoja į jį savo lapus. Pakeitus jos padėtį, augalas patiria stresą, bandydamas persiorientuoti, ir dėl to gali numesti pumpurus. Jei reikia pasukti vazoną, darykite tai labai pamažu, kas kelias dienas pasukdami vos po kelis laipsnius.
Be šviesos, žydėjimui įtakos turi ir dienos ilgumas. Kai kurios gardenijų veislės yra trumpadieniai augalai, o tai reiškia, kad jos krauna pumpurus, kai dienos yra trumpesnės (mažiau nei 12 valandų šviesos per parą). Būtent todėl jos dažnai pražysta pavasarį arba rudenį. Supratimas apie šį fotoperiodizmą gali padėti geriau kontroliuoti ir skatinti žydėjimą.
