Norint džiaugtis sveika, vešlia lapija ir gausiu, kvapniu gardenijos žydėjimu, vien tinkamo laistymo ir apšvietimo nepakanka. Šiems augalams, kaip ir bet kuriam gyvam organizmui, reikalingas subalansuotas maistinių medžiagų tiekimas. Tręšimas yra esminė priežiūros dalis, aprūpinanti gardeniją visais reikalingais makro- ir mikroelementais, ypač aktyvaus augimo periodu. Tačiau svarbu ne tik tręšti, bet ir daryti tai teisingai: pasirinkti tinkamas trąšas, laikytis rekomenduojamo dažnumo ir koncentracijos. Netinkamas tręšimas – tiek perteklinis, tiek nepakankamas – gali pakenkti augalui, sukelti lapų geltonavimą, augimo sutrikimus ar net žūtį. Todėl išsiaiškinkime, kokios yra gardenijos mitybos paslaptys.
Gardenijos yra acidofiliniai augalai, o tai reiškia, kad jos geriausiai auga ir pasisavina maistines medžiagas rūgščiame dirvožemyje (pH 5.0-6.5). Tai yra svarbiausias aspektas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis trąšas. Joms visiškai netinka universalios trąšos, kurios gali padidinti dirvožemio pH. Geriausias pasirinkimas – specializuotos trąšos, skirtos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, tokiems kaip azalijos, rododendrai, viržiai ar šilauogės. Šios trąšos yra sukurtos taip, kad ne tik aprūpintų augalą reikiamomis medžiagomis, bet ir padėtų palaikyti žemą dirvožemio pH.
Svarbiausi makroelementai, reikalingi gardenijai, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas skatina vešlios, žalios lapijos augimą. Fosforas yra būtinas stipriai šaknų sistemai vystytis ir gausiam žydėjimui. Kalis stiprina bendrą augalo atsparumą ligoms, kenkėjams ir nepalankioms sąlygoms, taip pat dalyvauja žiedų formavimosi procese. Subalansuotas šių trijų elementų santykis yra labai svarbus. Pavasarį, augimo pradžioje, galima naudoti trąšas su didesniu azoto kiekiu, o artėjant žydėjimui – su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.
Be makroelementų, gardenijoms ypač svarbūs ir mikroelementai, ypač geležis (Fe). Kaip jau minėta, esant per aukštam dirvožemio pH, gardenijos negali pasisavinti geležies, kas sukelia chlorozę (lapų geltonavimą tarp gyslų). Todėl geros trąšos gardenijoms privalo turėti geležies, geriausiai – chelatų pavidalu, nes tokią formą augalai lengviausiai pasisavina. Taip pat svarbūs yra magnis (Mg), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir boras (B), kurie dalyvauja įvairiuose augalo fiziologiniuose procesuose.
Trąšos gali būti įvairių formų: skystos, birios (granuliuotos) ar lėto atpalaidavimo lazdelės. Skystos trąšos yra populiariausias pasirinkimas kambariniams augalams, nes jas lengva dozuoti ir naudoti laistant. Jos greitai pasiekia šaknis ir suteikia greitą poveikį. Birias trąšas dažniau naudoja auginant augalus lauke, įterpiant jas į dirvą aplink augalą. Lėto atpalaidavimo trąšos yra patogus pasirinkimas, nes jos palaipsniui išskiria maistines medžiagas per kelis mėnesius, tačiau su jomis sunkiau kontroliuoti tręšimo intensyvumą.
Daugiau straipsnių šia tema
Tręšimo laikas ir dažnumas
Tręšimo režimas turi būti pritaikytas prie natūralaus gardenijos augimo ciklo. Aktyviausiai tręšti reikia vegetacijos periodu, kuris paprastai tęsiasi nuo ankstyvo pavasario (kovo mėnesio) iki vasaros pabaigos ar ankstyvo rudens (rugpjūčio-rugsėjo mėnesio). Šiuo laikotarpiu, kai augalas intensyviai augina naujus lapus, ūglius ir ruošiasi žydėti, jam labiausiai reikia papildomų maistinių medžiagų. Tręšimo dažnumas priklauso nuo pasirinktų trąšų tipo ir gamintojo rekomendacijų.
Naudojant skystas trąšas, paprastai rekomenduojama tręšti kas 2-4 savaites. Svarbu laikytis ant pakuotės nurodytos koncentracijos arba netgi naudoti šiek tiek silpnesnį tirpalą, ypač jei abejojate augalo būkle. Per didelė trąšų koncentracija gali „sudeginti” jautrias gardenijos šaknis ir padaryti daugiau žalos nei naudos. Visada tręškite tik ant drėgnos žemės – niekada netręškite išdžiūvusio augalo, nes tai gali smarkiai pažeisti šaknis. Pirmiausia paliekite augalą paprastu vandeniu, o po kelių valandų ar kitą dieną tręškite.
Rudenį, kai dienos trumpėja ir augimas lėtėja, tręšimą reikia palaipsniui retinti, o žiemos mėnesiais – visiškai nutraukti. Žiema yra gardenijos ramybės periodas, kai jos gyvybiniai procesai sulėtėja. Papildomos maistinės medžiagos šiuo metu nėra reikalingos ir netgi gali būti žalingos, skatindamos silpnų, ištįsusių ūglių augimą arba sukeldamos druskų kaupimąsi dirvožemyje. Tręšimą galima atnaujinti tik pavasarį, pasirodžius pirmiesiems naujo augimo požymiams.
Išimtis gali būti taikoma, jei gardenija krauna pumpurus ir ruošiasi žydėti žiemos pabaigoje. Tokiu atveju galima ją vieną ar du kartus patręšti silpnu trąšų tirpalu, kuriame dominuoja fosforas ir kalis, kad suteiktumėte jai jėgų žydėjimui. Tačiau tai reikia daryti labai atsargiai ir tik įsitikinus, kad augalas yra sveikas ir gauna pakankamai šviesos.
Daugiau straipsnių šia tema
Maistinių medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Atidus augalo stebėjimas gali padėti laiku identifikuoti mitybos problemas. Dažniausias yra geležies trūkumas (chlorozė), pasireiškiantis jaunų lapų geltonavimu tarp gyslų, kurios lieka žalios. Sunkesniais atvejais visas lapas gali tapti baltas. Tai signalas, kad dirvožemio pH yra per aukštas arba trąšose trūksta geležies. Sprendimas – naudoti trąšas su geležies chelatu ir laistyti parūgštintu vandeniu.
Azoto trūkumas pasireiškia bendru augimo sulėtėjimu ir senesnių, apatinių lapų blyškumu bei geltonavimu. Lapai tampa smulkesni, o visas augalas atrodo nusilpęs. Fosforo trūkumas gali lemti silpną šaknų sistemą, tamsiai žalią, kartais su purpuriniu atspalviu, lapų spalvą ir, svarbiausia, silpną arba visai nevykstantį žydėjimą. Kalio trūkumas dažnai pasireiškia lapų kraštų pageltimu ir parudavimu, tarsi jie būtų apdeginti.
Trąšų perteklius yra ne mažiau pavojingas. Pirmasis požymis – balti druskų kristalai dirvožemio paviršiuje. Lapų galiukai ir kraštai gali pradėti ruduoti ir džiūti, augimas gali visiškai sustoti. Sunkiais atvejais augalas gali nuvysti net ir esant drėgnai žemei, nes pažeistos šaknys nebegali pasisavinti vandens. Jei įtariate, kad pertręšėte, reikia praplauti dirvožemį. Pastatykite vazoną į kriauklę ar vonią ir gausiai perliekite jį minkštu, kambario temperatūros vandeniu, leisdami jam laisvai ištekėti. Tai padės išplauti trąšų perteklių. Po to nutraukite tręšimą bent mėnesiui.
Svarbu atskirti maistinių medžiagų trūkumo simptomus nuo kitų problemų. Pavyzdžiui, lapų geltonavimą gali sukelti ne tik chlorozė, bet ir perlaistymas, saulės nudegimas ar kenkėjai. Todėl prieš imantis veiksmų, svarbu įvertinti visas auginimo sąlygas: laistymo režimą, apšvietimą, temperatūrą ir kenkėjų buvimą. Tik kompleksinis požiūris leis teisingai diagnozuoti problemą ir ją išspręsti.
Organinės trąšos ir natūralūs metodai
Be mineralinių trąšų, gardenijas galima tręšti ir organinėmis priemonėmis, kurios ne tik maitina augalą, bet ir gerina dirvožemio struktūrą. Gerai perpuvęs kompostas ar biohumusas yra puikus pasirinkimas. Jų galima įmaišyti į substratą persodinant augalą arba užberti ploną sluoksnį dirvožemio paviršiuje kartą per sezoną. Organinės trąšos atpalaiduoja maistines medžiagas lėčiau, todėl pertręšimo rizika yra mažesnė.
Kavos tirščiai yra populiari liaudiška priemonė gardenijoms tręšti dėl jų rūgštinančių savybių. Išdžiovintus kavos tirščius galima retkarčiais (ne dažniau kaip kartą per mėnesį) plonu sluoksniu įmaišyti į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Tačiau su jais reikia elgtis atsargiai, nes per didelis kiekis gali pernelyg parūgštinti dirvą ir sutrikdyti kitų maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat jie gali pritraukti pelėsį.
Arbatos nuoviras, ypač žaliosios arbatos, taip pat gali būti naudojamas kaip silpna trąša ir dirvožemio rūgštintojas. Atvėsusiu, nesaldintu arbatos nuoviru galima retkarčiais palieti augalą. Tačiau svarbu prisiminti, kad tokios priemonės negali visiškai pakeisti subalansuotų kompleksinių trąšų, ypač jei norite gausaus žydėjimo. Jos gali būti tik kaip papildoma priemonė.
Laistymas vandeniu, kuriame buvo mirkomos bananų žievės, gali aprūpinti augalą kaliu. Vanduo, kuriame virė daržovės (nesūdytas), taip pat yra turtingas mineralų. Tačiau naudojant bet kokias namines trąšas, svarbu stebėti augalo reakciją ir nepersistengti. Geriausia derinti organinius metodus su specializuotomis mineralinėmis trąšomis, kad užtikrintumėte, jog jūsų gardenija gaus visas jai reikalingas medžiagas.
Specialūs tręšimo atvejai
Jaunų, ką tik persodintų ar įsišaknijusių gardenijų tręšti nereikėtų bent 4-6 savaites. Šviežiame substrate yra pakankamai maistinių medžiagų, o augalui reikia laiko adaptuotis ir atstatyti pažeistą šaknų sistemą. Per ankstyvas tręšimas gali pakenkti jautrioms šaknims. Pradėti tręšti reikia labai atsargiai, naudojant perpus silpnesnį trąšų tirpalą.
Sergančių ar kenkėjų apniktų augalų tręšti taip pat nerekomenduojama. Papildomos maistinės medžiagos gali tik dar labiau sustiprinti kenkėjų populiaciją arba apkrauti nusilpusį augalą. Pirmiausia reikia išspręsti pagrindinę problemą – išgydyti ligą ar atsikratyti kenkėjų. Tręšimą galima atnaujinti tik tada, kai augalas pradeda atsigauti.
Prieš žydėjimą ir jo metu gardenijai reikia daugiau fosforo ir kalio. Šiuo laikotarpiu galima naudoti specialias žydėjimą skatinančias trąšas. Tačiau, kai pumpurai jau susiformavę, reikia vengti bet kokių staigių pokyčių tręšimo režime, nes tai gali išprovokuoti jų kritimą. Geriausia tręšti reguliariai ir nuosekliai viso augimo sezono metu, o ne bandyti „paskatinti” žydėjimą didelėmis trąšų dozėmis.
Jei auginate gardeniją lauke, tręšimo režimas gali šiek tiek skirtis. Grunte augantys augalai turi prieigą prie didesnio kiekio maistinių medžiagų, tačiau jas gali išplauti lietus. Pavasarį, prasidėjus augimui, aplink krūmą galima įterpti lėto atpalaidavimo granuliuotų trąšų, skirtų acidofiliniams augalams. Vėliau, vasarą, galima papildomai patręšti skystomis trąšomis. Svarbu stebėti augalo būklę ir reaguoti į maistinių medžiagų trūkumo požymius.
