Formozinė tricirtis nėra tas augalas, kuriam reikėtų nuolatinio ar sudėtingo formuojamojo genėjimo. Jos augimo forma yra natūraliai tvarkinga ir patraukli, todėl pagrindiniai karpymo darbai yra susiję su sanitariniais tikslais ir augalo paruošimu žiemai. Tinkamai ir laiku atliktas genėjimas padeda palaikyti augalo sveikatą, skatina tvarkingesnį augimą ir sumažina ligų bei kenkėjų plitimo riziką. Svarbu suprasti, kada ir kodėl reikia genėti, kad nepakenktumėte augalui ir neprarastumėte žiedų.
Pagrindinis ir svarbiausias genėjimas atliekamas vėlyvą rudenį, po pirmųjų stiprių šalnų. Kai augalo antžeminė dalis natūraliai pagelsta ir nunyksta, visus stiebus reikėtų nupjauti, paliekant maždaug 5-10 cm aukščio stagarėlius. Šis rudeninis genėjimas atlieka kelias funkcijas. Pirma, jis pagerina estetinį gėlyno vaizdą žiemos metu, pašalinant negražias, pajuodusias augalo liekanas. Antra, ir dar svarbiau, tai yra esminė fitosanitarinė priemonė.
Pašalinus senus stiebus ir lapus, sumažinama tikimybė, kad ant jų peržiemos įvairių grybinių ligų, pavyzdžiui, antraknozės ar botryčio, sporos. Taip pat sunaikinamos galimos kenkėjų, tokių kaip šliužai, slėptuvės ir jų kiaušinėlių dėtys. Nupjautas augalo dalis patartina ne kompostuoti, o sudeginti ar išmesti, ypač jei vasaros metu augalas rodė ligos požymių. Švarus ir tvarkingas augalo pagrindas pavasarį leis naujiems ūgliams augti sveikiems ir stipriems.
Vegetacijos metu specialus genėjimas paprastai nėra reikalingas. Augalas pats suformuoja gražų, statų kerą. Vienintelė priežastis karpyti augalą vasarą – tai pažeistų, ligotų ar kenkėjų apniktų lapų ar stiebų šalinimas. Pastebėjus pageltusį, dėmėtą lapą ar pažeistą stiebą, jį reikėtų nedelsiant iškirpti aštriu ir švariu įrankiu. Tai padės sustabdyti problemos plitimą ir išlaikyti augalo dekoratyvumą.
Rudeninis genėjimas pasiruošimui žiemai
Rudeninis genėjimas yra pats svarbiausias darbas prižiūrint formozinę tricirtį. Optimalus laikas šiam darbui – vėlyvas ruduo, kai augalas jau baigė žydėti ir jo lapiją pakando pirmosios stiprios šalnos. Nereikėtų skubėti ir pjauti dar gyvybingų stiebų, nes iki pat vegetacijos pabaigos augalas kaupia maisto medžiagas šakniastiebiuose, kurios bus reikalingos sėkmingam startui pavasarį. Palauk, kol lapai ir stiebai pagels, paruduos ir taps trapūs – tai aiškus ženklas, kad antžeminė dalis atliko savo funkciją.
Daugiau straipsnių šia tema
Naudok aštrų ir dezinfekuotą sekatorių arba sodo žirkles. Įrankių dezinfekcija yra svarbi, kad neperneštum ligų nuo vieno augalo kitam. Nupjauk visus stiebus, palikdamas 5-10 cm aukščio stagarus. Šie stagarėliai atliks kelias funkcijas: žymės augalo buvimo vietą, kad pavasarį tvarkydamas gėlyną jo netyčia nepažeistum, ir padės sulaikyti sniegą, kuris yra geriausia natūrali izoliacija žiemą.
Po genėjimo būtina kruopščiai surinkti visas nupjautas augalo dalis ir kitas organines šiukšles aplink kerą. Ši priemonė yra ypač svarbi ligų ir kenkėjų prevencijai. Pūvančiose augalų liekanose puikiai žiemoja grybų sporos ir kenkėjų kiaušinėliai. Surinktas liekanas geriausia sudeginti arba išmesti į buitinių atliekų konteinerį, o ne dėti į komposto dėžę.
Atlikus genėjimą ir sutvarkius aplinką, augalą galima mulčiuoti ruošiant jį žiemai. Storokas sausų lapų, durpių ar eglišakių sluoksnis apsaugos šakniastiebius nuo šalčio. Taigi, rudeninis genėjimas yra neatsiejama sėkmingo žiemojimo dalis, užtikrinanti ne tik tvarką gėlyne, bet ir augalo sveikatą ateinančiais metais.
Sanitarinis genėjimas vegetacijos metu
Nors formozinė tricirtis nereikalauja formuojamojo karpymo, sanitarinis genėjimas vegetacijos metu yra naudingas ir kartais būtinas. Visą sezoną, nuo pavasario iki rudens, reikėtų reguliariai apžiūrėti augalą ir šalinti bet kokias pažeistas, ligotas ar džiūstančias jo dalis. Tai padeda palaikyti ne tik estetišką augalo išvaizdą, bet ir jo sveikatą.
Daugiau straipsnių šia tema
Pavasarį, pradedant augti naujiems ūgliams, gali pasimatyti per žiemą pažeistų ar sudžiūvusių pernykščių stiebų likučių, jei rudenį genėjimas nebuvo atliktas. Juos reikėtų atsargiai iškirpti iki pat pagrindo. Vasaros metu, dėl įvairių priežasčių – mechaninių pažeidimų, sausros, ligų ar kenkėjų – gali atsirasti pageltusių, dėmėtų ar apgraužtų lapų. Tokius lapus reikėtų šalinti nedelsiant.
Jei pastebėjai lapą su grybinės ligos, pavyzdžiui, antraknozės, požymiais (tamsiomis dėmėmis), jį reikia kuo greičiau nuskinti ir sunaikinti. Tai padės sustabdyti ligos plitimą į kitas augalo dalis. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir su kenkėjų stipriai pažeistais lapais. Šalinant pažeistas dalis, svarbu naudoti švarius įrankius ir stengtis kuo mažiau žaloti sveiką augalo dalį.
Sanitarinis genėjimas taip pat apima nužydėjusių žiedų šalinimą, nors tricirto atveju tai nėra būtina. Augalas ir po žydėjimo išlieka dekoratyvus, o kai kurioms veislėms būdingos įdomios sėklų dėžutės. Tačiau jei nori išvengti savaiminio pasisėjimo arba tiesiog sieki tvarkingesnės išvaizdos, nužydėjusius žiedynus galima iškirpti. Tai gali šiek tiek paskatinti augalą išleisti naujus šoninius žiedynus, nors šis efektas tricirčiams nėra labai ryškus.
Genėjimas siekiant kontroliuoti aukštį ir formą
Formozinė tricirtis natūraliai auga gana kompaktišku ir stačiu keru, todėl formuojamasis genėjimas jai retai kada reikalingas. Tačiau kai kuriais atvejais galima šiek tiek pakoreguoti augalo augimą. Pavyzdžiui, jei nori, kad augalas būtų šiek tiek žemesnis, tankesnis ir labiau šakotųsi, galima pritaikyti „Chelsea chop” metodą, populiarų tarp daugiamečių gėlių augintojų.
Šis metodas taikomas vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, maždaug gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Reikia nupjauti maždaug trečdalį arba pusę kiekvieno stiebo aukščio. Tai paskatins augalą iš pažastinių pumpurų išleisti naujus šoninius ūglius. Dėl to keras taps tankesnis, tvirtesnis ir turės daugiau stiebų, ant kurių formuosis žiedai.
Tačiau šis metodas turi ir savo kainą. Nugenėti augalai pražys šiek tiek vėliau nei įprastai, kartais 2-4 savaitėmis vėliau. Be to, žiedai gali būti šiek tiek smulkesni, nors bendras jų skaičius gali būti didesnis. Šis genėjimo būdas labiau tinka aukštesnėms tricirto veislėms, kurios linkusios išvirsti, ypač jei auga derlingoje dirvoje.
Kitas būdas kontroliuoti formą – retinamasis genėjimas. Jei keras tapo per tankus, pavasarį galima išpjauti kelis silpnesnius ar per tankiai augančius stiebus iš kero vidurio. Tai pagerins oro cirkuliaciją kero viduje, sumažins grybinių ligų riziką ir leis likusiems stiebams augti stipresniems. Tačiau paprastai geresnis sprendimas per tankiam kerui yra jo padalijimas kas kelerius metus.
Genėjimo įrankiai ir technika
Norint atlikti genėjimą tvarkingai ir saugiai augalui, svarbu naudoti tinkamus įrankius ir laikytis pagrindinių taisyklių. Svarbiausia, kad genėjimo įrankiai – sekatorius, sodo žirklės ar peilis – būtų aštrūs ir švarūs. Aštrus įrankis padaro lygų pjūvį, kuris greičiau gyja ir yra mažiau pažeidžiamas ligų sukėlėjams. Atšipęs įrankis drasko ir gniuždo augalo audinius, sukeldamas didesnę traumą.
Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti. Tai ypač svarbu, jei geni sergantį augalą. Dezinfekcijai galima naudoti spiritą, specialius dezinfekcinius skysčius arba tiesiog buitinį baliklio tirpalą (1 dalis baliklio ir 9 dalys vandens). Po darbo įrankius reikia nuvalyti ir nusausinti, kad nerūdytų.
Atliekant pjūvį, stenkitės pjauti šiek tiek kampu. Tai ypač aktualu pjaunant storesnius stiebus. Nuo pasviro paviršiaus lengviau nuteka vanduo, todėl mažėja puvimo rizika. Šalinant pažeistus lapus, juos galima tiesiog nuskinti rankomis arba nukirpti su visu lapkočiu prie pat stiebo.
Genint rudenį, kaip minėta, palik 5-10 cm aukščio stagarus. Pjaunant sanitariniais tikslais vegetacijos metu, ligotą ar pažeistą stiebą ar lapą šalink su nedidele sveikos dalies atsarga, kad būtum tikras, jog pašalinai visą infekcijos židinį. Visada dirbk atsargiai, stengdamasis nepažeisti aplinkinių sveikų stiebų ir lapų. Tinkama technika užtikrins, kad genėjimas bus naudingas, o ne žalingas augalui.
