Dygliosios slyvos yra išskirtinai plastiškas ir prisitaikantis augalas, galintis augti labai įvairiose apšvietimo sąlygose – nuo visiškai atvirų, saulės nutviekstų laukymių iki tankaus miško paunksmės. Šis gebėjimas išgyventi plačiame šviesos spektre yra viena iš priežasčių, kodėl šis augalas taip plačiai paplitęs natūralioje gamtoje. Vis dėlto, apšvietimo intensyvumas daro tiesioginę ir labai didelę įtaką augalo išvaizdai, augimo tempui, žydėjimo gausumui ir, svarbiausia, derliaus kiekiui bei kokybei. Norint išnaudoti visą dygiosios slyvos potencialą, būtina suprasti jos reakciją į skirtingą apšvietimą ir parinkti jai optimalią augimo vietą sode.
Saulėta vieta yra neabejotinai geriausias pasirinkimas norint auginti dygliąsias slyvas dėl jų vaisių. Tiesioginiai saulės spinduliai, trunkantys bent 6-8 valandas per dieną, yra būtini sėkmingai fotosintezei. Kuo intensyvesnė fotosintezė, tuo daugiau energijos augalas pagamina, o tai tiesiogiai lemia gausesnį žiedpumpurių formavimąsi, stipresnį žydėjimą ir didesnį vaisių kiekį. Saulėje augančių krūmų vaisiai būna stambesni, sultingesni ir, svarbiausia, saldesni, nes saulės šviesa skatina cukrų kaupimąsi uogose.
Be to, geras apšvietimas užtikrina ir geresnę augalo sveikatą. Saulės spinduliai ir gera oro cirkuliacija greitai nudžiovina rasą ar lietaus lašus nuo lapų, o tai ženkliai sumažina grybelinių ligų, tokių kaip moniliozė ar šratligė, plitimo riziką. Pavėsyje, kur drėgmė laikosi ilgiau, susidaro palankesnės sąlygos ligų sukėlėjams daugintis. Saulėtoje vietoje augantis krūmas taip pat formuojasi tankesnis, kompaktiškesnis ir labiau šakotas, kas suteikia jam dekoratyvesnę išvaizdą.
Rinkdamiesi vietą dygliosioms slyvoms savo sode, stenkitės parinkti pietinę ar pietvakarinę sklypo dalį, kur saulės nebūtų užstoję pastatai, aukšti medžiai ar tvoros. Net ir nedidelis šešėlis, krentantis ant augalo dalį dienos, gali turėti įtakos derliui. Jei planuojate sodinti kelis krūmus ar formuoti gyvatvorę, išlaikykite pakankamą atstumą tarp augalų, kad ateityje jie neužgožtų vienas kito ir visi gautų pakankamai saulės šviesos.
Augimas daliniame pavėsyje
Nors saulėta vieta yra ideali, dygliosios slyvos puikiai toleruoja ir dalinį pavėsį. Jos gali sėkmingai augti vietose, kur saulės šviesa patenka tik dalį dienos, pavyzdžiui, 4-6 valandas. Tai gali būti sodo pakraščiai, vietos prie rytinės ar vakarinės pastato sienos, ar po retalajų medžių vainikais. Augdamos daliniame pavėsyje, dygliosios slyvos vis dar žydės ir derės, tačiau derlius bus pastebimai mažesnis nei augančių saulėkaitoje.
Daugiau straipsnių šia tema
Daliniame pavėsyje augančių krūmų išvaizda taip pat šiek tiek keičiasi. Augalas stengiasi kompensuoti šviesos trūkumą, todėl jo šakos labiau ištįsta, stiebiasi į šviesos pusę, o pats krūmas tampa retesnis, ne toks kompaktiškas. Lapai gali būti šiek tiek didesni ir tamsesnės žalios spalvos, nes augalas padidina chlorofilo kiekį, siekdamas efektyviau išnaudoti esamą šviesą. Žydėjimas taip pat gali būti ne toks gausus ir tolygus, labiau koncentruotas tose šakų dalyse, kurios gauna daugiau saulės.
Vaisiai, sunokę daliniame pavėsyje, taip pat skirsis nuo tų, kurie augo saulėje. Jie bus smulkesni, rūgštesni, turės mažiau cukraus ir nebus tokie aromatingi. Tačiau, jei pagrindinis jūsų tikslas yra ne gausus derlius, o, pavyzdžiui, sukurti tankią, spygliuotą gyvatvorę ar tiesiog paįvairinti sodo augaliją, dalinis pavėsis yra visiškai priimtina vieta dygliosioms slyvoms. Jos puikiai atliks savo funkciją kaip uždanga ar erdvės atitvaras.
Svarbu paminėti, kad „dalinis pavėsis” gali reikšti skirtingas sąlygas. Rytinė saulė, po kurios seka popietinis pavėsis, yra palankesnė nei rytinis pavėsis ir karšta popietės saulė. Rytinė saulė greitai nudžiovina ryto rasą, mažindama ligų riziką. Todėl, jei turite galimybę rinktis, vieta su rytine saule bus šiek tiek geresnis pasirinkimas nei vieta su vakarine.
Augimas šešėlyje
Dygliosios slyvos demonstruoja savo išskirtinį atsparumą gebėdamos išgyventi net ir giliame šešėlyje, pavyzdžiui, po tankiais medžių lajos skliautais ar prie šiaurinių pastatų sienų. Tačiau tokiomis sąlygomis augalo elgesys ir išvaizda radikaliai pasikeičia. Šviesos trūkumas verčia augalą visą savo energiją skirti išgyvenimui, o ne reprodukcijai. Dėl šios priežasties šešėlyje augančios dygliosios slyvos praktiškai nežydi arba suformuoja tik pavienius, menkus žiedus.
Daugiau straipsnių šia tema
Be žydėjimo ir derėjimo nebuvimo, šešėlyje augantys krūmai būna labai ištįsę, silpni, su ilgais tarpubambliais ir retais lapais. Jie visomis išgalėmis stiebiasi link menkiausio šviesos šaltinio, todėl jų forma dažnai būna netaisyklinga, asimetriška. Lapai, nors ir gali būti dideli ir tamsūs, yra plonesni ir jautresni pažeidimams. Toks augalas yra labiau pažeidžiamas ligų ir kenkėjų, nes jo imuninė sistema yra susilpnėjusi dėl nuolatinio streso.
Nors auginti dygliąsias slyvas visškame šešėlyje dėl derliaus ar dekoratyvumo nėra prasmės, kartais jos gali būti panaudotos specifiniams tikslams. Pavyzdžiui, norint sutvirtinti šlaitą ar apželdinti probleminę, nuolat pavėsyje esančią sklypo vietą, kur kiti augalai neauga. Dėl savo galingos šaknų sistemos ir gebėjimo leisti atžalas, dygliosios slyvos gali suformuoti tankų sąžalyną, kuris apsaugos dirvožemį nuo erozijos.
Reikia suprasti, kad tokiomis ekstremaliomis sąlygomis augalas tiesiog vegetuos, stengdamasis išlikti. Jis neatrodys taip patraukliai kaip saulėje augantys jo giminaičiai ir neatliks tų funkcijų, kurių iš jo tikimasi auginant sode – nei gausių žiedų pavasarį, nei naudingų uogų rudenį. Todėl, jei tik yra galimybė, reikėtų vengti sodinti dygliąsias slyvas visškame šešėlyje.
Šviesos įtaka gyvatvorėms
Dygliosios slyvos dažnai naudojamos gyvatvorėms įrengti dėl savo tankumo ir aštrių spyglių. Apšvietimas šiuo atveju taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Gyvatvorė, pasodinta saulėtoje vietoje, bus tanki, vešli nuo pat žemės ir atrodys kaip vientisa žalia siena. Geras apšvietimas skatina šakojimąsi ir lapų augimą visame augalo aukštyje. Be to, saulėje auganti gyvatvorė gausiai žydės ir derės, tapdama ne tik funkcionalia, bet ir labai dekoratyvia sodo detale.
Jei gyvatvorė ar jos dalis atsiduria pavėsyje, jos kokybė gali nukentėti. Ta gyvatvorės pusė, kuri gauna mažiau šviesos, bus retesnė. Augalai stiebsis į saulės pusę, o apatinės šakos, negaudamos pakankamai šviesos, gali pradėti džiūti ir numesti lapus. Dėl to gyvatvorės apačia gali tapti praretėjusi, „kiaura”. Tai ypač pastebima, jei gyvatvorė yra labai aukšta ir plati, o saulė apšviečia tik jos viršų ir vieną šoną.
Norint išlaikyti tankią gyvatvorę net ir ne pačiomis idealiausiomis apšvietimo sąlygomis, labai svarbus yra tinkamas genėjimas. Gyvatvorę reikėtų formuoti trapecijos formos – platesnę apačioje ir siauresnę viršuje. Tokia forma užtikrina, kad saulės spinduliai pasieks ir apatines šakas, skatindami jų augimą ir neleidžiami joms išplinkti. Reguliarus karpymas taip pat skatina šakojimąsi ir padeda išlaikyti gyvatvorės tankumą.
Sodinant gyvatvorę, kuri drieksis per skirtingo apšvietimo zonas (pavyzdžiui, iš saulėtos vietos į pavėsį), reikia nusiteikti, kad ji atrodys netolygiai. Saulėtoje dalyje ji bus tankesnė ir gyvybingesnė, o pavėsyje – retesnė ir ištįsusi. Šiuo atveju galima apsvarstyti galimybę pavėsingoje zonoje sodinti kitus, labiau šešėlį mėgstančius augalus, kad būtų išlaikytas vientisumo įspūdis.
