Nors dygliosios slyvos, būdamos laukinis augalas, gali puikiai augti ir be jokio genėjimo, tinkamas ir laiku atliktas karpymas yra viena svarbiausių priežiūros procedūrų, leidžianti kontroliuoti augalo dydį, formuoti norimą vainiko formą, pagerinti derliaus kokybę ir užtikrinti ilgaamžiškumą. Genėjimas ne tik suteikia krūmui estetiškesnę išvaizdą, bet ir atlieka svarbią sanitarinę funkciją, apsaugodamas augalą nuo ligų plitimo. Priklausomai nuo augalo amžiaus ir auginimo tikslo, taikomi skirtingi genėjimo būdai, kurių kiekvienas turi savo specifiką ir atlikimo laiką.
Pagrindinis genėjimo tikslas yra sukurti tvirtą, gerai apšviestą ir vėdinamą vainiką. Tankiame, neprižiūrėtame krūme šakos konkuruoja tarpusavyje dėl šviesos, o vainiko viduje susidaro drėgnos, blogai vėdinamos zonos, kuriose puikiai jaučiasi ir dauginasi grybelinių ligų sukėlėjai. Išretinus vainiką, saulės šviesa ir oras lengvai patenka į jo vidų, todėl lapai greičiau išdžiūsta po lietaus, o tai mažina infekcijų riziką. Be to, geriau apšviestose šakose formuojasi daugiau žiedpumpurių, o vėliau sunoksta kokybiškesni, saldesni vaisiai.
Genėjimui reikia naudoti tik aštrius ir švarius įrankius – sekatorių, genėjimo pjūklą. Atšipę įrankiai ne pjauna, o gniuždo šakas, palikdami nelygias, sunkiai gyjančias žaizdas. Po kiekvieno augalo genėjimo, o ypač išpjovus ligotą šaką, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštumėte ligų sukėlėjų ant sveikų augalų. Pjūviai turėtų būti atliekami šiek tiek įstrižai, virš pumpuro, nukreipto į vainiko išorę. Didesnes nei 2 cm skersmens žaizdas rekomenduojama užtepti sodo tepalu, kad apsaugotumėte nuo drėgmės ir infekcijų.
Geriausias laikas daugumai genėjimo darbų yra ankstyvas pavasaris, kol augalas dar yra ramybės būsenoje ir neprasidėjusi sulčių cirkuliacija. Paprastai tai daroma kovo mėnesį, kai jau praėję didžiausi šalčiai, bet pumpurai dar neišbrinkę. Šiuo metu gerai matoma visa vainiko struktūra, lengva atskirti sausas ir pažeistas šakas. Vasaros genėjimas taip pat galimas, tačiau jis dažniausiai taikomas tik nedideliam vainiko koregavimui, pavyzdžiui, išpjaunant vilkūglius (stiprius, vertikaliai augančius ūglius).
Formuojamasis genėjimas
Formuojamasis genėjimas yra ypač svarbus jauniems, 1-3 metų amžiaus augalams. Jo tikslas – sukurti tvirtą skeleto pagrindą, kuris vėlesniais metais atlaikytų gausų derlių, ir suteikti vainikui norimą formą. Dažniausiai dygliosios slyvos auginamos kaip natūralus, iš kelių pagrindinių stiebų sudarytas krūmas. Pirmaisiais metais po pasodinimo, pavasarį, sodinuką galima patrumpinti maždaug trečdaliu, kad paskatintumėte šakojimąsi nuo pat apačios. Taip pat išpjaunami visi silpni, pažeisti ar prie pat žemės augantys ūgliai.
Daugiau straipsnių šia tema
Antraisiais ar trečiaisiais metais iš visų išaugusių ūglių atrenkami 3-5 stipriausi, tolygiai į visas puses išsidėstę ūgliai, kurie taps pagrindinėmis krūmo skeleto šakomis. Visi kiti ūgliai, ypač augantys vainiko centre, silpni ar besikryžiuojantys, yra išpjaunami prie pat pagrindo. Paliktosios skeleto šakos taip pat gali būti šiek tiek patrumpinamos, kad skatintumėte jų šakojimąsi ir tankesnio vainiko formavimąsi. Svarbu, kad krūmo centras liktų atviras, neužtankintas.
Formuojant dygliąją slyvą kaip medelį (kas daroma rečiau), pirmaisiais metais paliekamas vienas stipriausias vertikalus ūglis (būsimas kamienas), o visi šoniniai ūgliai apatinėje dalyje yra šalinami. Būsimo kamieno viršūnė trumpinama norimame aukštyje (paprastai 60-80 cm), kad paskatintumėte šoninių šakų, kurios formuos vainiką, augimą. Vėlesniais metais formuojamas retas, ažūrinis vainikas iš 3-4 pagrindinių skeleto šakų. Šis auginimo būdas reikalauja daugiau priežiūros, nes reikia nuolat šalinti atžalas nuo kamieno ir šaknų.
Tinkamai suformuotas vainikas pirmaisiais metais yra investicija į ateitį. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad išpjaunama per daug augalo dalių, tai atsiperka vėlesniais metais. Augalas būna sveikesnis, gyvybingesnis, jį lengviau prižiūrėti ir skinti derlių. Baigus formuojamąjį genėjimą, pereinama prie palaikomojo genėjimo.
Sanitarinis ir retinantis genėjimas
Sanitarinis genėjimas yra būtina procedūra visų amžiaus grupių dygliosioms slyvoms. Jis atliekamas kasmet anksti pavasarį. Jo metu atidžiai apžiūrimas visas krūmas ir pašalinamos visos per žiemą apšalusios, nulūžusios, ligų ar kenkėjų pažeistos, sudžiūvusios šakos. Tokias šakas reikia išpjauti iki pat sveikos medienos pagrindo. Šis genėjimas ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų plitimui, nes pažeistose šakose dažnai slepiasi infekcijų židiniai.
Daugiau straipsnių šia tema
Kartu su sanitariniu genėjimu atliekamas ir retinantis genėjimas. Jo tikslas – prašviesinti vainiką, pašalinant perteklinę, jį tankinančią masę. Išpjaunamos visos į vainiko vidų augančios, su kitomis besitrinančios ir besikryžiuojančios šakos. Taip pat šalinami silpni, ploni ūgliai, kurie tik naudoja augalo maistines medžiagas, bet neduoda derliaus. Išretinus vainiką, pagerėja jo vėdinimas ir apšvietimas, o tai, kaip minėta, teigiamai veikia augalo sveikatą ir derlingumą.
Retinant vainiką, svarbu nepersistengti. Vienu kartu nereikėtų išpjauti daugiau nei ketvirtadalio ar trečdalio visos krūmo masės, nes per stiprus genėjimas gali sukelti augalui stresą ir paskatinti gausų vilkūglių augimą. Vilkūgliai – tai stiprūs, statūs, greitai augantys ūgliai, kurie paprastai nederi ir tik tankina vainiką. Juos reikėtų reguliariai šalinti per visą vegetacijos periodą, išlaužiant dar jaunus ir nesumedėjusius.
Atliekant retinimą, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šakų amžių. Dygliosios slyvos geriausiai dera ant dvejų-trejų metų amžiaus medienos. Todėl, norint palaikyti stabilų derlių, reikėtų palaipsniui šalinti senesnes nei 4-5 metų šakas, kurios jau tampa mažiau produktyvios, ir palikti jaunus, stiprius pakaitinius ūglius.
Atjauninantis genėjimas
Laikui bėgant, net ir gerai prižiūrimi dygliųjų slyvų krūmai sensta. Jų augimas sulėtėja, derlius smulkėja ir menksta, o vainikas tampa pernelyg tankus su daugybe senų, neproduktyvių šakų. Tokiu atveju taikomas atjauninantis genėjimas, kurio tikslas – stimuliuoti naujų, jaunų ir derlingų ūglių augimą bei atkurti krūmo gyvybingumą. Šis genėjimas yra gana radikalus, todėl jį reikia atlikti apgalvotai.
Atjauninantį genėjimą geriausia atlikti anksti pavasarį, ramybės periodu. Yra keli šio genėjimo būdai. Vienas iš jų – palaipsninis atjauninimas. Per 2-3 metus kasmet išpjaunama trečdalis seniausių krūmo šakų prie pat pagrindo. Jų vietoje išauga nauji, stiprūs ūgliai, iš kurių vėl formuojamas produktyvus krūmas. Šis metodas yra švelnesnis augalui ir leidžia neprarasti derliaus genėjimo metais.
Kitas, radikalesnis būdas – nupjauti visą krūmą, paliekant tik 15-20 cm aukščio kelmelius. Šis metodas taikomas labai seniems, apleistiems ir ligotiems krūmams. Po tokio drastiško genėjimo dygliosios slyvos, dėl savo gyvybingumo ir gebėjimo leisti atžalas, paprastai iš kelmo išleidžia daugybę naujų ūglių. Iš jų kitais metais atrenkami keli stipriausi, o kiti pašalinami, taip iš naujo suformuojant krūmą. Po radikalaus atjauninimo derliaus teks palaukti 2-3 metus.
Po atjauninančio genėjimo augalui reikia skirti ypatingą dėmesį. Jį reikia gausiai palaistyti ir patręšti kompleksinėmis trąšomis, kad turėtų pakankamai jėgų atsigauti ir auginti naujus ūglius. Taip pat svarbu reguliariai retinti gausiai augančius naujus ūglius, paliekant tik stipriausius ir geriausiai išsidėsčiusius.
Gyvatvorių karpymas
Dygliųjų slyvų gyvatvorės genėjimas skiriasi nuo pavienių krūmų genėjimo. Čia pagrindinis tikslas yra ne derlius, o tankios, lygios ir norimos formos sienelės sukūrimas. Gyvatvorę reikia pradėti formuoti iš karto po pasodinimo. Pasodintus sodinukus reikia stipriai nugenėti, paliekant apie 15-20 cm aukštį. Tai skatina gausų šakojimąsi nuo pat apačios ir užtikrina, kad gyvatvorė bus tanki, be tarpų apačioje.
Formuojant gyvatvorę, ją reikia karpyti kelis kartus per sezoną, paprastai 2-3 kartus. Pirmasis karpymas atliekamas pavasarį, antrasis – vasaros viduryje. Karpant trumpinami visi išsišovę ūgliai, suteikiant gyvatvorei norimą formą. Kaip jau minėta, geriausia formuoti trapecijos profilį – platesnį apačioje ir siauresnį viršuje. Tai užtikrina, kad apatinės šakos gaus pakankamai šviesos ir neišpliks.
Nereikia laukti, kol gyvatvorė pasieks norimą aukštį, ir tik tada pradėti ją karpyti. Formuoti reikia palaipsniui, kiekvieno karpymo metu leidžiant jai paaugti po kelis centimetrus. Taip užtikrinamas tankumas visame aukštyje. Kai gyvatvorė pasiekia norimą aukštį, atliekamas tik palaikomasis karpymas, kurio metu šalinamos visos išaugos, pažeidžiančios nustatytą formą.
Reikia nepamiršti, kad reguliariai karpoma gyvatvorė žydės ir derės labai menkai arba visai nederės, nes karpymo metu nuolat šalinami jauni ūgliai, ant kurių formuojasi žiedpumpuriai. Jei norite džiaugtis ir žiedais bei vaisiais, galite rinktis laisvai augančią, neformuojamą gyvatvorę. Tokiai gyvatvorei tereikia tik sanitarinio genėjimo ir retkarčiais atliekamo retinančio genėjimo, kad ji netaptų pernelyg plati ir netvarkinga.
