Dygiojo citrinmedžio genėjimas ir karpymas

Genėjimas yra vienas svarbiausių dygiojo citrinmedžio priežiūros elementų, leidžiančių ne tik formuoti estetiškai patrauklią augalo formą, bet ir užtikrinti jo sveikatą, ilgaamžiškumą bei produktyvumą. Nors šis dygliuotas krūmas gali augti ir be didelio žmogaus įsikišimo, teisingas ir reguliarus genėjimas padeda sukurti tvirtą lajos struktūrą, pagerina oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą į vainiko vidų, taip sumažindamas ligų riziką. Be to, genėjimas skatina naujų ūglių augimą, o tai savo ruožtu lemia gausesnį žydėjimą ir derėjimą. Nesvarbu, ar augini dygųjį citrinmedį kaip pavienį dekoratyvinį augalą, ar formuoji iš jo tankią gyvatvorę, genėjimo pagrindų išmanymas yra būtinas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime genėjimo tikslus, geriausią laiką šiam darbui atlikti ir skirtingas genėjimo technikas, pritaikytas įvairiems augalo amžiaus tarpsniams.

Daugelis sodininkų, ypač pradedančiųjų, bijo genėti savo augalus, nerimaudami, kad gali jiems pakenkti. Tačiau su dygioju citrinmedžiu yra priešingai – genėjimas jam yra naudingas ir reikalingas. Svarbiausia yra žinoti, ką, kada ir kaip kirpti. Prieš imantis sekatoriaus, reikia aiškiai suprasti savo tikslą: ar nori pašalinti pažeistas šakas, ar suformuoti gražesnę lają, ar paskatinti derėjimą, o gal sutankinti gyvatvorę. Nuo tikslo priklausys genėjimo intensyvumas ir technika.

Svarbu atskirti kelis pagrindinius genėjimo tipus. Sanitarinis genėjimas yra būtinas visiems augalams ir atliekamas siekiant palaikyti gerą augalo sveikatą. Formuojamasis genėjimas taikomas jauniems augalams, norint sukurti norimos formos ir struktūros vainiką. Palaikomasis, arba retinamasis, genėjimas atliekamas suaugusiems augalams, siekiant išlaikyti lajos formą ir praretinti per tankias šakas. Atjauninamasis genėjimas taikomas seniems, apleistiems krūmams, siekiant atkurti jų gyvybingumą.

Šiame straipsnyje nuosekliai išnagrinėsime visus šiuos genėjimo aspektus. Sužinosi, kokie yra pagrindiniai genėjimo tikslai, kada geriausia atlikti šį darbą, kad kuo mažiau pakenktum augalui. Taip pat detaliai aptarsime jaunų ir suaugusių augalų genėjimo skirtumus, supažindinsime su reikalingais įrankiais ir taisyklinga pjūvio technika, kuri yra labai svarbi, siekiant užtikrinti greitą žaizdų gijimą ir išvengti infekcijų.

Genėjimo tikslai ir svarba

Genėjimas atlieka keletą esminių funkcijų, kurios prisideda prie bendros dygiojo citrinmedžio gerovės. Pirmasis ir svarbiausias tikslas yra sanitarinis – augalo sveikatos palaikymas. Reguliariai šalinant visas sausas, ligotas, pažeistas ar apšalusias šakas, užkertamas kelias ligų sukėlėjams ir kenkėjams plisti po visą augalą. Švarus, tvarkingas krūmas yra daug atsparesnis ir gyvybingesnis. Šis genėjimo tipas yra pats svarbiausias ir turėtų būti atliekamas kasmet.

Antrasis tikslas – lajos formavimas. Ypač jauniems augalams genėjimas padeda sukurti tvirtą, simetrišką ir gerai struktūrizuotą vainiką. Teisingai formuojant lają nuo pat pradžių, galima išvengti tokių problemų kaip per tankus vainikas, besikryžiuojančios ar viena į kitą besitrinančios šakos, kurios ateityje gali tapti infekcijų židiniu. Suformuotas augalas ne tik atrodo estetiškiau, bet ir yra tvirtesnis, geriau atlaiko vėją ar sniego svorį.

Trečiasis tikslas yra pagerinti oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą į lajos vidų. Tankus, negenėtas krūmas yra prastai vėdinamas, jo viduje kaupiasi drėgmė, o tai sudaro idealias sąlygas plisti grybelinėms ligoms, pavyzdžiui, miltligei. Praretinus lają ir išpjaunant į vidų augančias šakas, oras gali laisvai judėti tarp šakų, o saulės šviesa pasiekia ir vidines lapų dalis. Tai skatina tolygesnį lapų ir žiedinių pumpurų augimą visame krūme.

Galiausiai, genėjimas skatina derėjimą. Nors dygiojo citrinmedžio vaisiai nėra vertinami dėl skonio, dekoratyvumo suteikia. Genėjimas, ypač viršūnių patrumpinimas, skatina šoninių, derančių šakelių augimą. Pašalinus dalį senų šakų, augalas nukreipia savo energiją į likusių šakų ir naujų ūglių auginimą, o tai dažnai lemia gausesnį žydėjimą ir vaisių mezgimą. Taip pat genėjimas gali būti naudojamas kontroliuoti augalo dydį, neleidžiant jam išaugti per dideliam.

Geriausias laikas genėjimui

Tinkamo laiko pasirinkimas genėjimui yra labai svarbus, siekiant sumažinti stresą augalui ir užtikrinti greitą žaizdų gijimą. Geriausias laikas dygiojo citrinmedžio genėjimui yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kol augalas dar yra ramybės būsenoje ir neprasidėjęs intensyvus sulčių judėjimas. Paprastai tai yra vasario pabaiga arba kovo mėnuo. Genint šiuo metu, augalas patiria mažiausiai streso, o pavasarį, prasidėjus vegetacijai, pjūvių vietos greitai užgyja.

Genėjimas ramybės periodu turi ir kitų privalumų. Kadangi augalas yra be lapų, jo struktūra yra aiškiai matoma. Daug lengviau įvertinti bendrą lajos formą, pastebėti besikryžiuojančias, pažeistas ar nereikalingas šakas. Tai leidžia atlikti genėjimą daug tiksliau ir apgalvotai. Be to, sumažėja rizika pernešti ligas, nes daugelis patogenų žiemą yra neaktyvūs.

Sanitarinį genėjimą, t.y. sausų ar akivaizdžiai pažeistų šakų šalinimą, galima atlikti bet kuriuo metų laiku, kai tik pastebima problema. Nereikėtų laukti pavasario, jei vasarą nulūžo ar nudžiūvo šaka – ją reikia pašalinti nedelsiant, kad netaptų ligų židiniu. Tačiau didesnio, formuojamojo ar retinamo genėjimo reikėtų vengti aktyvios vegetacijos metu, ypač vasarą.

Vasaros genėjimas nėra rekomenduojamas, nes pjūvių vietose augalas intensyviai leidžia sultis, praranda daug energijos, o žaizdos tampa lengvu grobiu infekcijoms. Taip pat nereikėtų genėti vėlyvą rudenį. Tokiu metu atliktas genėjimas gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti iki žiemos ir neišvengiamai nušals. Todėl pagrindinė taisyklė – pagrindinius genėjimo darbus planuoti ankstyvam pavasariui.

Formuojamasis jaunų augalų genėjimas

Pirmieji metai po pasodinimo yra lemiami, formuojant būsimą dygiojo citrinmedžio lają. Formuojamojo genėjimo tikslas – sukurti tvirtą, gerai išsišakojusį ir simetrišką pagrindą, kuris išlaikys augalą visą jo gyvenimą. Pirmąjį pavasarį po pasodinimo reikėtų apžiūrėti jauną sodinuką. Jei jis yra tik vienas stiebas be šakų, jį reikėtų patrumpinti maždaug trečdaliu, kad paskatintum šoninių šakų augimą.

Antraisiais ir trečiaisiais metais tęsiamas lajos formavimas. Iš visų išaugusių šakų reikia išrinkti 3-5 stipriausias, tolygiai išsidėsčiusias aplink pagrindinį stiebą ir augančias skirtingomis kryptimis. Jos taps pagrindinėmis, skeletinėmis šakomis. Visas kitas silpnesnes, augančias per arti viena kitos ar netinkamu kampu šakas, reikia išpjauti prie pat kamieno. Paliktas pagrindines šakas taip pat galima šiek tiek patrumpinti, kad jos labiau šakotųsi.

Tolesniais metais svarbu stebėti, kad laja formuotųsi tolygiai. Reikia šalinti visas šakas, kurios auga į vainiko vidų, kryžiuojasi su kitomis šakomis arba auga vertikaliai aukštyn, konkuruodamos su viršūne. Taip pat reikėtų šalinti visas atžalas, augančias iš augalo pagrindo, nebent norima auginti krūmo formos augalą. Formuojant medelio formą, apatinę kamieno dalį reikėtų palikti be šakų.

Jei dygusis citrinmedis auginamas kaip gyvatvorė, formavimo principai yra kitokie. Tokiu atveju jaunus augalus reikia genėti stipriau, siekiant paskatinti kuo gausesnį šakojimąsi nuo pat apačios. Pasodintus augalus galima nupjauti gana žemai, o vėlesniais metais reguliariai karpyti gyvatvorės šonus ir viršų, kad ji būtų tanki ir vientisa. Formuojant gyvatvorę, svarbu, kad jos apačia būtų šiek tiek platesnė už viršų, taip apatinės šakos gaus daugiau šviesos ir nenukentės.

Palaikomasis ir sanitarinis suaugusių krūmų genėjimas

Kai dygiojo citrinmedžio laja jau yra suformuota, pagrindinis genėjimo tikslas tampa jos palaikymas ir sveikatos užtikrinimas. Suaugusiems augalams kasmet ankstyvą pavasarį atliekamas sanitarinis ir palaikomasis genėjimas. Pirmiausia atliekamas sanitarinis valymas: išpjaunamos visos per žiemą apšalusios, nulūžusios, sausos ar ligų pažeistos šakos. Jos kerpamos iki sveikos medienos, nepaliekant stuobrelių.

Po sanitarinio valymo pereinama prie retinimo. Reikia atidžiai apžiūrėti lają ir išpjauti šakas, kurios per daug tankina vainiką. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, viena kitą kryžiuojančios ar besitrinančios šakos. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir šviesos pralaidumą. Taip pat galima pašalinti keletą senesnių, mažiau produktyvių šakų, taip atveriant vietą naujiems, stipresniems ūgliams.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nepersistengti. Per vieną kartą nereikėtų išpjauti daugiau nei 25-30% visos lajos masės. Per stiprus genėjimas gali sukelti augalui stresą ir išprovokuoti gausų vilkūglių – stiprių, vertikaliai augančių ir nederančių ūglių – augimą. Jei krūmas labai apleistas ir reikalauja stipraus genėjimo, geriau šį darbą išdėstyti per 2-3 metus.

Retkarčiais gali prireikti ir atjauninamojo genėjimo, ypač seniems, apleistiems krūmams, kurie tapo per tankūs ir menkai dera. Tokiu atveju ankstyvą pavasarį galima stipriai nupjauti visas šakas, paliekant tik 30-50 cm ilgio stuobrelius. Tai yra drastiška priemonė, tačiau dygusis citrinmedis pasižymi puikiu gebėjimu atželti iš miegančių pumpurų. Po tokio genėjimo augalas išaugins daug naujų, stiprių ūglių, iš kurių vėl bus galima formuoti naują, produktyvią lają.

Genėjimo įrankiai ir taisyklinga pjūvio technika

Norint atlikti genėjimą kokybiškai ir saugiai, būtina turėti tinkamus ir gerai paruoštus įrankius. Pagrindinis įrankis smulkesnėms šakoms (iki 2-2,5 cm skersmens) yra sekatorius. Rinkis kokybišką, prasilenkiančių ašmenų tipo sekatorių, kuris daro lygų ir švarų pjūvį, mažiau žalodamas augalo audinius. Storesnėms šakoms (iki 4-5 cm) prireiks genėjimo žirklių su ilgomis rankenomis, kurios leidžia pasiekti aukščiau esančias šakas ir suteikia didesnę kirpimo jėgą. Labai storoms šakoms pjauti naudojamas specialus sodo pjūklelis.

Prieš pradedant darbą, visi įrankiai turi būti aštrūs ir švarūs. Atšipę įrankiai ne pjauna, o glemžia ir drasko medieną, palikdami nelygias žaizdas, kurios sunkiau gyja ir yra imlesnės infekcijoms. Po darbo ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti. Tai ypač svarbu, jei genėjai ligotą augalą. Dezinfekcijai tinka spiritas, denatūratas ar specialūs preparatai.

Pjūvio technika taip pat yra labai svarbi. Kerpant ploną šakelę, pjūvis daromas šiek tiek įstrižai, maždaug 0,5 cm virš pumpuro. Pjūvis turi būti nukreiptas nuo pumpuro, kad ant jo nebėgtų vanduo. Pumpuras, virš kurio kerpama, turėtų būti nukreiptas į tą pusę, kuria norima, kad augtų naujas ūglis, dažniausiai – į išorę nuo lajos centro.

Pjaunant storą šaką prie pat kamieno, svarbu nepažeisti šakos apykaklės – nedidelio sustorėjimo toje vietoje, kur šaka jungiasi su kamienu. Šioje vietoje yra daug ląstelių, atsakingų už greitą žaizdų gijimą. Pjūvis daromas išilgai šakos apykaklės, nepaliekant stuobrelio, bet ir neįpjaunant į patį kamieną. Pjaunant labai sunkią šaką, pirmiausia reikia padaryti įpjovą iš apačios, maždaug 20-30 cm nuo kamieno, o po to pjauti iš viršaus šiek tiek toliau. Kai šaka nulūš, likusį stuobrelį galima saugiai nupjauti prie pat kamieno. Didesnių nei 3-4 cm skersmens žaizdų kraštus rekomenduojama aptepti sodo tepalu, kad apsaugotum nuo drėgmės ir infekcijų.