Difenbachija yra greitai augantis augalas, kuris tinkamomis sąlygomis gali pasiekti įspūdingą dydį. Tačiau laikui bėgant, natūralus augimo procesas gali lemti dekoratyvumo praradimą. Apatiniai lapai pagelsta ir nukrenta, palikdami ilgą, pliką stiebą, kurio viršūnėje puikuojasi lapų kuokštas. Toks augalas atrodo neestetiškai ir užima daug vietos. Būtent tada į pagalbą ateina genėjimas ir atjauninimas – procedūros, leidžiančios ne tik atkurti prarastą augalo grožį, bet ir paskatinti jį augti tankesniam, kompaktiškesniam bei pasidauginti naujų augalų. Tinkamai atliktas genėjimas gali transformuoti seną, ištįsusį augalą į vešlų ir patrauklų interjero akcentą.
Kodėl ir kada genėti difenbachiją?
Pagrindinė priežastis, kodėl genima difenbachija, yra jos atjauninimas. Natūralu, kad augalui senstant, jo apatiniai lapai nunyksta. Dėl to stiebas ištįsta ir lieka plikas, o augalas praranda savo kompaktišką formą. Genėjimas leidžia pašalinti šią ištįsusią dalį ir paskatinti naujų ūglių augimą iš žemiau esančių miegančių pumpurų. Taip pat genima siekiant suformuoti gražesnę, tankesnę lają arba tiesiog sumažinti per didelio augalo dydį, kad jis tilptų numatytoje erdvėje.
Genėjimas yra būtinas ir sanitariniais tikslais. Reikia reguliariai šalinti visus pageltusius, sudžiūvusius ar ligų pažeistus lapus. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir apsaugo nuo galimo ligų ar kenkėjų plitimo. Pašalinus pažeistas dalis, augalas neeikvoja energijos jų palaikymui ir gali nukreipti ją į sveikų dalių augimą.
Geriausias laikas genėti ir atjauninti difenbachiją yra pavasaris, vegetacijos pradžia. Šiuo laikotarpiu, kai dienos ilgėja ir saulės daugėja, augalas yra pilnas energijos ir greičiausiai atsigauna po genėjimo streso. Pavasarį nupjautos dalys taip pat lengviausiai ir greičiausiai įsišaknija, jei nuspręsite jas panaudoti dauginimui. Nors nedidelį sanitarinį genėjimą galima atlikti bet kuriuo metų laiku, didesnių atjauninimo darbų rudenį ar žiemą reikėtų vengti, nes ramybės periodu augalas sunkiau gyja ir gali nebeišleisti naujų ūglių.
Prieš pradedant genėti, svarbu pasiruošti. Būtina turėti aštrų ir švarų įrankį – peilį, sekatorių ar genėjimo žirkles. Įrankis turi būti dezinfekuotas spiritu ar kitu antiseptiku, kad būtų išvengta infekcijos patekimo į pjūvio vietą. Taip pat privaloma mūvėti apsaugines pirštines, nes visos difenbachijos dalys yra nuodingos. Išsiskiriančios sultys gali stipriai sudirginti odą.
Atjauninimo procesas žingsnis po žingsnio
Atjauninimo procesas prasideda nuo augalo įvertinimo. Nuspręskite, kokio aukščio augalą norite palikti. Drąsiai nupjaukite viršūnę su stiebo dalimi. Viršūnę, kurią panaudosite dauginimui, turėtų sudaryti sveikas stiebo gabalas su bent 4–6 gražiais lapais. Pjūvį darykite tiesų, aštriu peiliu. Nupjautą viršūnę galima iš karto merkti į vandenį arba, palikus kelioms valandoms apdžiūti, sodinti į substratą įšaknijimui.
Likusį motininio augalo stiebą patrumpinkite iki norimo aukščio. Galima palikti vos 10–15 cm aukščio stiebą virš žemės. Nebijokite nupjauti drastiškai – difenbachija turi puikų gebėjimą atželti iš miegančių pumpurų, esančių ant stiebo. Pjūvio vietą rekomenduojama apibarstyti trinta medžio anglimi arba užtepti sodo tepalu, kad apsaugotumėte nuo puvimo ir infekcijų.
Po genėjimo pastatykite vazoną su likusiu stiebu į šviesią ir šiltą vietą. Laistykite saikingai, nes be lapų augalas išgarina labai mažai vandens. Perlaistymas šiuo etapu yra labai pavojingas ir gali sukelti stiebo puvinį. Būkite kantrūs – po kelių savaičių ar mėnesio ant stiebo turėtų pasirodyti naujų ūglių užuomazgos. Dažniausiai išauga keli ūgliai, todėl ateityje augalas bus daug tankesnis ir vešlesnis.
Kai nauji ūgliai paauga ir išleidžia kelis lapelius, galima atnaujinti įprastą laistymo ir tręšimo režimą. Šis atjauninimo būdas leidžia ne tik atkurti seno augalo grožį, bet ir iš nupjautų dalių gauti naujų, sveikų augalų. Tai efektyvus ir praktiškas būdas valdyti difenbachijos augimą ir ilgaamžiškumą.
Nupjautų dalių panaudojimas dauginimui
Nupjauta difenbachijos viršūnė yra puiki medžiaga naujam augalui užauginti. Kaip minėta, ją galima įšaknydinti vandenyje arba tiesiai substrate. Įšaknydinant vandenyje, nupjautą viršūnę įmerkite į indą su virintu ir atvėsintu arba nusistovėjusiu vandeniu. Apatiniai lapai, kurie liestųsi su vandeniu, turėtų būti pašalinti. Į vandenį galima įdėti aktyvuotos anglies tabletę, kuri neleis jam sugesti. Indą laikykite šiltoje ir šviesioje vietoje. Šaknys pasirodo maždaug per mėnesį. Kai jos pasiekia kelių centimetrų ilgį, augalą galima sodinti į vazoną.
Įšaknydinimas substrate dažnai duoda geresnių rezultatų, nes augalas iškart pripranta prie augimo žemėje. Nupjautos viršūnės pjūvio vietą palikite kelioms valandoms apdžiūti. Galima ją pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius miltelius. Pasiruoškite vazonėlį su lengvu ir puriu substratu (pvz., durpių ir perlito mišiniu). Padarykite duobutę ir įstatykite auginį. Kad sukurtumėte šiltnamio sąlygas, vazonėlį uždenkite skaidriu maišeliu ar stiklainiu. Reguliariai vėdinkite ir palaikykite substratą lengvai drėgną.
Likęs plikas stiebas taip pat gali būti panaudotas dauginimui. Supjaustykite jį 5–10 cm ilgio gabalėliais. Svarbu, kad kiekvienas gabalėlis turėtų bent vieną miegantį pumpurą (mazgą). Šiuos stiebo gabalėlius galima įšaknydinti horizontaliai, paguldant ant drėgno substrato ir įspaudžiant iki pusės. Taip pat galima sodinti vertikaliai, įsmeigiant į žemę. Būtina palaikyti šilumą ir didelę drėgmę, uždengus indą plėvele. Po kurio laiko iš pumpurų išaugs nauji ūgliai.
Šis metodas leidžia maksimaliai išnaudoti visą seną augalą ir iš jo gauti daugybę naujų. Tai ypač naudinga, jei norite padidinti savo augalų kolekciją ar pasidalinti su draugais. Dauginimas iš stiebo dalių yra šiek tiek lėtesnis procesas, reikalaujantis daugiau kantrybės, tačiau dažnai būna labai sėkmingas.
Formuojamasis genėjimas
Be radikalaus atjauninimo, difenbachijai kartais reikalingas ir formuojamasis genėjimas. Jo tikslas – palaikyti gražią ir tvarkingą augalo formą. Šį genėjimą galima atlikti pavasarį arba vasarą, aktyvaus augimo metu. Formuojamojo genėjimo metu šalinami silpni, į vidų augantys ar per daug ištįsę ūgliai. Tai leidžia šviesai ir orui geriau patekti į lajos vidų, o tai mažina ligų riziką.
Jei norite, kad jūsų difenbachija labiau šakotųsi ir būtų tankesnė, galite nuskabyti jaunų ūglių viršūnėles. Tai paskatins šoninių pumpurų pabudimą ir naujų šakelių augimą. Ši procedūra ypač naudinga jauniems augalams, siekiant iš karto formuoti kompaktišką ir vešlų krūmą. Reguliarus nedidelis genėjimas yra geriau nei laukti, kol augalas taps per didelis ir beformis, ir tada imtis drastiškų priemonių.
Formuojamojo genėjimo metu taip pat galima kontroliuoti augalo aukštį. Jei difenbachija auga per greitai ir artėja prie lubų, galima tiesiog patrumpinti jos viršūnę. Iš viršutinių miegančių pumpurų greitai išaugs nauji ūgliai, ir augimas tęsis, tačiau augalas bus žemesnis ir tvarkingesnis. Nupjautą viršūnę, žinoma, galima panaudoti dauginimui.
Atminkite, kad bet koks genėjimas yra stresas augalui. Po procedūros jam reikia laiko atsigauti. Užtikrinkite optimalias sąlygas – pakankamai šviesos, šilumos ir drėgmės. Kurį laiką po genėjimo netręškite, leiskite augalui visą energiją skirti žaizdų gijimui ir naujų ūglių formavimui. Tinkamai ir laiku atliktas genėjimas yra viena iš svarbiausių difenbachijos priežiūros dalių, leidžianti ilgus metus džiaugtis sveiku ir gražiu augalu.
Priežiūra po genėjimo
Tinkama priežiūra po genėjimo yra būtina norint, kad augalas greitai ir sėkmingai atsigautų. Iškart po procedūros, ypač jei genėjimas buvo stiprus, sumažinkite laistymą. Kadangi augalas neteko didelės dalies lapų, jo transpiracija (vandens garinimas) ir vandens poreikis sumažėja. Per gausus laistymas gali lengvai sukelti šaknų arba likusio stiebo puvinį. Laistykite tik tada, kai substratas gerai išdžiūsta.
Pastatykite augalą į šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą. Šviesa skatins naujų pumpurų pabudimą ir augimą, tačiau tiesioginė saulė gali sukelti papildomą stresą nusilpusiam augalui. Palaikykite stabilią kambario temperatūrą, venkite skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų. Aukštesnė oro drėgmė taip pat padės augalui lengviau atsigauti.
Netręškite augalo mažiausiai 4–6 savaites po genėjimo. Leiskite jam pirma išleisti naujus ūglius ir lapus. Trąšos gali nudeginti pažeistas šaknis ir labiau pakenkti nei padėti. Tręšimą atnaujinkite tik tada, kai matysite aktyvų naujų dalių augimą. Pradėkite nuo silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalo ir palaipsniui didinkite ją iki normalios.
Būkite kantrūs. Augalui reikia laiko, kad atsigautų ir pradėtų auginti naujus ūglius. Priklausomai nuo augalo būklės ir aplinkos sąlygų, tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio ar net ilgiau. Atidžiai stebėkite augalą, ar neatsiranda puvinio ar kitų ligų požymių. Tinkamai prižiūrimas, genėtas augalas netrukus atsigaus ir taps dar gražesnis bei vešlesnis nei anksčiau.
