Dėmėtasis arumas, būdamas vietinis Europos augalas, yra gerai prisitaikęs prie vidutinio klimato juostos žiemų ir pasižymi geru atsparumu šalčiui. Tačiau norint užtikrinti, kad šis unikalus augalas sėkmingai peržiemotų ir kitą pavasarį vėl džiugintų savo vešlia lapija bei egzotiškais žiedais, verta imtis tam tikrų pasiruošimo priemonių. Tinkamas paruošimas žiemai ypač svarbus jauniems, neseniai pasodintiems augalams arba tiems, kurie auginami atšiauresnio klimato regionuose ar vazonuose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kurie padės apsaugoti dėmėtuosius arumus šaltuoju metų laiku.
Natūralus pasiruošimas ramybės periodui
Dėmėtojo arumo pasiruošimas žiemai prasideda natūraliai, be žmogaus įsikišimo. Vasaros pabaigoje, po to, kai subrandina ryškiai raudonas uogas, augalas pradeda pereiti į ramybės būseną. Jo lapai pamažu ima gelsti, vysti ir galiausiai visiškai nunyksta. Tai yra normalus ir būtinas procesas, kurio metu visos maistinės medžiagos iš antžeminės dalies yra pernešamos ir kaupiamos požeminiame šakniagumbyje. Būtent šios sukauptos energijos atsargos leis augalui sėkmingai peržiemoti ir pavasarį vėl išleisti naujus ūglius.
Svarbu leisti šiam procesui vykti natūraliai ir neskubėti nupjauti gelstančių lapų. Kol lapai dar nėra visiškai nudžiūvę, jie vis dar atlieka svarbią funkciją – fotosintezę ir maistinių medžiagų transportavimą. Per anksti pašalinus lapus, galima susilpninti šakniagumbį ir sumažinti jo atsparumą žiemos šalčiams. Lapus reikėtų šalinti tik tada, kai jie visiškai nudžiūsta ir lengvai atsiskiria nuo pagrindo.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu taip pat svarbu koreguoti laistymą ir tręšimą. Tręšimas turi būti visiškai nutrauktas, kai tik pasirodo pirmieji lapų geltonavimo požymiai. Laistymą taip pat reikia palaipsniui mažinti, o antžeminei daliai nunykus – visai nutraukti, pasikliaujant tik natūraliais krituliais. Per didelė drėgmė ramybės periodu gali sukelti šakniagumbių puvinį, kuris yra daug pavojingesnis nei šalčio poveikis.
Natūralus augalo ciklas yra puikiai subalansuotas, todėl geriausia, ką galime padaryti, tai netrukdyti jam. Stebėk augalą ir leisk jam pačiam pasiruošti poilsiui. Mūsų užduotis – tik šiek tiek padėti jam apsisaugoti nuo ekstremalių žiemos sąlygų, ypač jei klimatas yra atšiaurus arba žiemos be sniego.
Lauke žiemojančių augalų mulčiavimas
Mulčiavimas yra pagrindinė ir pati efektyviausia priemonė, padedanti lauke žiemojantiems dėmėtiesiems arumams. Kai antžeminė augalo dalis visiškai nunyksta, dirvos paviršių aplink augalo augimo vietą reikėtų uždengti storu mulčio sluoksniu. Mulčias veikia kaip izoliacinė medžiaga, apsauganti dirvožemį ir jame esančius šakniagumbius nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Jis taip pat padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos.
Mulčiavimui puikiai tinka įvairios organinės medžiagos. Vienas geriausių pasirinkimų yra sausi medžių lapai, kurie imituoja natūralią miško paklotę, kurioje šie augalai auga. Taip pat galima naudoti durpes, kompostą, smulkintą medžio žievę, spygliuočių šakas (eglišakius) ar net šiaudus. Mulčio sluoksnis turėtų būti pakankamai storas, maždaug 5-10 centimetrų.
Geriausias laikas mulčiuoti yra vėlyvą rudenį, kai žemė jau pradeda šalti, bet dar nėra įšalusi. Nereikėtų mulčiuoti per anksti, kai oras dar šiltas, nes po mulčio sluoksniu gali įsiveisti pelės ar kiti graužikai, kurie gali pažeisti šakniagumbius. Be to, per ankstyvas mulčiavimas gali paskatinti augalą per anksti pradėti augti, jei pasitaikytų atšilimas.
Pavasarį, kai praeina didžiausių šalnų pavojus ir dirva pradeda atšilti, mulčio sluoksnį reikėtų atsargiai atitraukti nuo augalo augimo vietos. Tai leis saulei greičiau sušildyti žemę ir paskatins augalą anksčiau pradėti vegetaciją. Dalį mulčio galima palikti aplink augalą – jis toliau tręš dirvą ir saugos nuo piktžolių.
Vazonuose auginamų arumų žiemojimas
Dėmėtieji arumai, auginami vazonuose, yra kur kas jautresni šalčiui nei augantys grunte. Taip yra todėl, kad vazono sienelės neapsaugo šaknų sistemos nuo šalčio taip efektyviai kaip storas žemės sluoksnis. Dėl šios priežasties vazonuose auginamų augalų negalima palikti žiemoti lauke be papildomos apsaugos, ypač regionuose, kur temperatūra nukrenta žemiau nulio.
Vienas iš patikimiausių būdų peržiemoti vazone auginamą arumą – perkelti jį į vėsią, nešildomą patalpą. Tam puikiai tinka rūsys, garažas, nešildomas sandėliukas ar įstiklinta veranda. Optimali temperatūra žiemojimui yra nuo 2 iki 8 laipsnių šilumos. Svarbu, kad patalpa būtų tamsi, nes šviesa gali paskatinti per ankstyvą augimą. Visą žiemą augalo laistyti nereikia, substratas turi likti sausas.
Jei neturi galimybės perkelti vazono į patalpą, gali pabandyti jį apsaugoti lauke. Vienas iš būdų – įkasti vazoną į žemę iki pat jo kraštų. Tai padės izoliuoti šaknis nuo šalčio, pasinaudojant aplinkinio grunto šiluma. Pasirink užuovėjoje esančią sodo vietą. Papildomai vazono paviršių galima mulčiuoti lapais ar eglišakiais.
Kitas būdas apsaugoti vazoną lauke – jį apšiltinti. Vazono išorę galima apvynioti keliais sluoksniais burbulinės plėvelės, agrotekstilės, maišinės medžiagos ar senų audeklų. Svarbu apvynioti ne tik šonus, bet ir dugną, pastatant vazoną ant putplasčio ar medinės lentos, kad šaltis neitų iš apačios. Taip pat svarbu apsaugoti vazoną nuo perteklinės drėgmės – lietaus ir tirpstančio sniego – kad substratas neužmirktų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Viena dažniausių klaidų ruošiant dėmėtąjį arumą žiemai – per ankstyvas lapų nupjovimas. Kaip jau minėta, tai susilpnina augalą ir sumažina jo galimybes sėkmingai peržiemoti. Visada leisk lapams nunykti natūraliai. Taip pat svarbu rudenį nenupjauti vėzdo su uogomis, jei nori, kad augalas pasisėtų pats arba jei nori surinkti sėklas. Uogos yra dekoratyvios ir dažnai išsilaiko iki pat žiemos.
Kita dažna klaida – perteklinis laistymas ramybės periodu. Reikia prisiminti, kad nunykus lapams, augalas beveik nenaudoja vandens. Užmirkusi ir šalta dirva yra ideali terpė puviniui vystytis, o tai yra pražūtinga šakniagumbiui. Todėl rudenį ir žiemą laistymą reikia visiškai nutraukti arba smarkiai apriboti, ypač jei augalas auginamas vazone.
Mulčiavimo laiko ir storio nepaisymas taip pat gali sukelti problemų. Per ankstyvas arba per storas mulčiavimas šiltu oru gali sukelti šakniagumbių „perkaitimą” ir puvimą, taip pat pritraukti graužikus. Pavasarį per vėlai nuimtas mulčias gali stabdyti augalo augimą ir sudaryti sąlygas ligoms plisti. Svarbu stebėti oro sąlygas ir reaguoti atitinkamai.
Palikti neapsaugotą vazoną lauke per žiemą atšiauriame klimate yra beveik garantuotas būdas prarasti augalą. Net ir šalčiui atsparūs augalai vazonuose yra daug pažeidžiamesni. Jei neturi galimybės vazono perkelti į patalpą ar tinkamai apšiltinti, geriau rudenį išimti šakniagumbį iš vazono ir laikyti jį vėsioje, sausoje vietoje, pavyzdžiui, dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, panašiai kaip laikomi jurginų gumbai.
