Darvino raugerškis yra vertinamas ne tik dėl savo išskirtinio dekoratyvumo, bet ir dėl didelio atsparumo ligoms bei kenkėjams. Tai tvirtas ir ištvermingas krūmas, kuris, augdamas tinkamomis sąlygomis, retai sukelia problemų sodininkams. Vis dėlto, kaip ir bet kuris kitas augalas, nusilpęs ar auginamas netinkamoje aplinkoje, jis gali tapti jautresnis tam tikriems patogenams ir kenkėjams. Svarbu mokėti atpažinti pirmuosius ligų ar kenkėjų antplūdžio požymius ir žinoti, kaip su jais kovoti, kad būtų išsaugotas augalo grožis ir sveikata.
Dažniausiai pasitaikančios grybinės ligos
Viena iš labiausiai paplitusių grybinių ligų, galinčių pažeisti Darvino raugerškį, yra miltligė. Ši liga ypač dažnai pasireiškia karštomis ir drėgnomis vasaromis arba kai augalas auga per tankiai, prastai vėdinamoje vietoje. Miltligės požymiai yra lengvai atpažįstami – ant lapų, jaunų ūglių ir kartais žiedų atsiranda balta, į miltus panaši apnaša. Laikui bėgant apnašos plečiasi, lapai deformuojasi, gelsta ir gali anksčiau laiko nukristi. Stiprus miltligės pažeidimas silpnina augalą ir mažina jo dekoratyvumą.
Kita grybinė liga yra lapų dėmėtligė. Ją sukelia įvairūs grybai, o pasireiškia ji ant lapų atsirandančiomis įvairaus dydžio ir formos dėmėmis. Dėmės gali būti rudos, juodos ar pilkšvos, dažnai su tamsesniu apvadu. Ligai progresuojant, dėmės didėja, susilieja, o stipriai pažeisti lapai pagelsta ir nukrenta. Nors dėmėtligė retai sukelia rimtą žalą augalui, ji gadina estetinį vaizdą. Prevencijai labai svarbu rudenį surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, nes juose žiemoja grybų sporos.
Rūdys – tai dar viena grybinė liga, kuri gali pasireikšti ant raugerškių. Ant apatinės lapų pusės susidaro oranžinės arba rausvai rudos, iškilios pustulės, pilnos sporų. Viršutinėje lapo pusėje tose vietose matomos gelsvos ar rausvos dėmės. Kai kurios raugerškių rūšys yra tarpiniai šeimininkai javų rūdligių sukėlėjams, tačiau Darvino raugerškis retai smarkiai nukenčia nuo šios ligos. Svarbu pastebėti, kad rūdys gali plisti drėgnu oru, todėl laistant reikėtų stengtis nedrėkinti lapų.
Kovojant su grybinėmis ligomis, svarbiausia yra prevencija. Augalus reikia sodinti tinkamais atstumais, kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija. Reikėtų vengti laistymo iš viršaus, ypač vakare. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistas augalo dalis reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti. Jei liga stipriai išplitusi, gali tekti panaudoti fungicidus. Renkantis chemines priemones, būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir jų laikytis.
Šaknų puvinys ir jo prevencija
Šaknų puvinys yra viena pavojingiausių ligų, galinčių pražudyti Darvino raugerškį. Jį sukelia dirvožemyje gyvenantys patogeniniai grybai, kurie suaktyvėja esant deguonies trūkumui ir drėgmės pertekliui. Pagrindinė šaknų puvinio priežastis – prastas dirvožemio drenažas ir perlaistymas. Kai dirva nuolat užmirkusi, augalo šaknys pradeda dūsti, tampa pažeidžiamos ir pradeda pūti. Pažeistos šaknys nebegali aprūpinti augalo vandeniu ir maisto medžiagomis.
Šaknų puvinio simptomai gali būti klaidinantys. Išoriškai augalas atrodo lyg jam trūktų vandens: jis vysta, lapai gelsta, ruduoja ir krenta, nors dirva yra drėgna. Augimas sulėtėja, nauji ūgliai nebeauga. Patikrinus šaknis, matyti, kad jos yra patamsėjusios, minkštos ir lengvai trūkinėja, o sveikos šaknys turi būti baltos ir tvirtos. Deja, kai pasirodo aiškūs antžeminiai simptomai, dažniausiai augalą išgelbėti jau būna per vėlu.
Svarbiausia priemonė kovojant su šaknų puviniu yra prevencija. Sodinant augalą, būtina pasirinkti vietą, kurioje nesikaupia vanduo. Jei dirvožemis yra sunkus ir molingas, jį būtina pagerinti įmaišant smėlio, komposto ir įrengiant drenažo sluoksnį sodinimo duobės dugne. Niekada negalima sodinti raugerškio per giliai – šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje. Taip pat labai svarbu reguliuoti laistymą, leidžiant dirvos paviršiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
Jei įtariamas šaknų puvinys, galima bandyti gelbėti augalą, ypač jei liga dar neįsisenėjusi. Reikia atsargiai iškasti krūmą, apžiūrėti šaknis ir aštriu, steriliu įrankiu pašalinti visas pažeistas, pūvančias dalis. Pjūvių vietas galima apibarstyti medžio anglies milteliais. Po to augalą reikia persodinti į naują vietą su gerai drenuojama dirva arba pakeisti visą gruntą aplink jį. Po persodinimo laistyti reikia labai saikingai, kol augalas atsigaus.
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai
Nors Darvino raugerškis yra dygliuotas, tai ne visada apsaugo jį nuo kenkėjų. Vienas iš dažniausių – tai amarai. Šie smulkūs, kriaušės formos vabzdžiai dažniausiai puola jaunus, sultingus ūglius ir lapus pavasarį bei vasaros pradžioje. Amarai siurbia augalo sultis, todėl pažeisti lapai susiraukšlėja, deformuojasi, o ūgliai iškrypsta. Be to, amarai išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi“, ant kurio gali įsiveisti juodligę sukeliantys grybai, padengiantys lapus juodomis apnašomis.
Kova su amarais priklauso nuo jų gausumo. Jei kenkėjų nedaug, juos galima tiesiog sutraiškyti pirštais arba nuplauti stipria vandens srove. Efektyvi priemonė yra purškimas žaliojo muilo, česnako ar dilgėlių ištraukos tirpalu. Esant dideliam amarų antplūdžiui, gali tekti panaudoti sisteminius ar kontaktinius insekticidus. Svarbu pritraukti į sodą natūralius amarų priešus, tokius kaip boružės, auksaakės ar žiedmusės, kurie padeda palaikyti kenkėjų populiacijos balansą.
Kartais ant Darvino raugerškio galima aptikti skydamarių. Tai smulkūs vabzdžiai, padengti į skydą panašiu šarvu, kurie prisitvirtina prie šakų, ūglių ir lapų. Jie, kaip ir amarai, siurbia augalo sultis, todėl augalas silpsta, o stipriai apniktos šakos gali net nudžiūti. Skydamarius sunku naikinti, nes jų šarvas apsaugo nuo kontaktinių insekticidų. Anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai, augalus galima nupurkšti aliejiniais preparatais, kurie uždusina žiemojančius kenkėjus.
Voratinklinės erkės taip pat gali kelti problemų, ypač karštomis ir sausomis vasaromis. Tai labai smulkūs, plika akimi sunkiai įžiūrimi kenkėjai, kurie gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis. Pažeisti lapai pasidengia smulkiais gelsvais taškeliais, vėliau pagelsta ir nudžiūsta. Būdingas požymis – tarp lapų ir ūglių matomas plonas voratinklis. Voratinklinės erkės nemėgsta drėgmės, todėl prevenciškai naudinga periodiškai apipurkšti augalus vandeniu. Esant didesniam išplitimui, naudojami akaricidai.
Fiziologiniai sutrikimai ir neinfekcinės problemos
Ne visos Darvino raugerškio problemos yra susijusios su ligomis ar kenkėjais. Kartais augalo būklė pablogėja dėl nepalankių aplinkos sąlygų ar netinkamos priežiūros. Viena iš tokių problemų yra lapų pageltimas, arba chlorozė. Jei gelsta jauni lapai, o jų gyslos lieka žalios, tai dažniausiai rodo geležies trūkumą. Tai ypač būdinga augalams, augantiems šarminėje dirvoje, kurioje geležies pasisavinimas yra sutrikdytas. Problemą galima spręsti laistant ar purškiant augalą geležies chelatais ir stengiantis parūgštinti dirvą.
Lapai gali gelsti ir kristi ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl drėgmės trūkumo sausros metu arba, priešingai, dėl drėgmės pertekliaus ir deguonies bado šaknyse. Staigūs temperatūros pokyčiai ar persodinimo sukeltas stresas taip pat gali išprovokuoti lapų kritimą. Svarbu įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti tikrąją priežastį, prieš imantis kokių nors veiksmų.
Žiemos pažeidimai yra dar viena dažna problema, ypač jaunų augalų. Intensyvi žiemos saulė ir šaltas vėjas gali stipriai išdžiovinti visžalius lapus, kai šaknys negali paimti vandens iš įšalusios žemės. Dėl to pavasarį lapai paruduoja, nudžiūsta ir nukrenta. Ši problema vadinama fiziologiniu išdžiūvimu. Siekiant to išvengti, rudenį augalus reikia gausiai palaistyti, mulčiuoti šaknis, o jaunus krūmus žiemai pridengti agroplėvele ar eglišakėmis.
Mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl netinkamo genėjimo, sniego slėgio ar gyvūnų, taip pat gali tapti vartais infekcijoms. Visas žaizdas ant šakų reikėtų apdoroti sodo tepalu, kad būtų išvengta patogenų patekimo. Svarbiausia, kad sveikas, stiprus ir tinkamomis sąlygomis auginamas augalas visada bus atsparesnis tiek ligoms, tiek kenkėjams.
Prevencinės priemonės ir bendra augalo priežiūra
Geriausia kova su ligomis ir kenkėjais – tai prevencija. Sveikas ir gerai prižiūrimas Darvino raugerškis turi stiprų įgimtą imunitetą ir yra daug atsparesnis bet kokiems iššūkiams. Todėl svarbiausia yra sukurti optimalias auginimo sąlygas. Pasirinkite saulėtą, gerai vėdinamą vietą su puriu, laidaus ir derlingu dirvožemiu. Venkite sodinti augalą ten, kur kaupiasi vanduo.
Reguliari priežiūra yra būtina. Laiku laistykite, ypač sausringais periodais, bet venkite perlaistymo. Tręškite subalansuotomis trąšomis pavasarį, kad aprūpintumėte augalą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Mulčiuokite pomedį organinėmis medžiagomis – tai padės išsaugoti drėgmę, palaikyti stabilią dirvos temperatūrą ir slopinti piktžoles. Laiku šalinkite piktžoles, kurios konkuruoja dėl resursų ir gali būti ligų platintojos.
Atlikite reguliarų sanitarinį genėjimą. Kiekvieną pavasarį apžiūrėkite krūmą ir pašalinkite visas nudžiūvusias, nulūžusias, pažeistas ar ligotas šakas. Taip pat iškirpkite per daug sutankinančias lają šakas, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją. Naudokite aštrius ir švarius įrankius, o po genėjimo juos dezinfekuokite, kad neperneštumėte ligų nuo vieno augalo kitam.
Rudenį kruopščiai surinkite ir sunaikinkite visus nukritusius lapus, ypač jei pastebėjote grybinių ligų požymių. Tai yra viena svarbiausių profilaktikos priemonių, nes dauguma ligų sukėlėjų žiemoja būtent nukritusioje lapijoje. Atidus ir reguliarus augalo stebėjimas leis laiku pastebėti pirmuosius problemų ženklus ir imtis veiksmų, kol jos netapo rimtos.
📷 Michael Wolf, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons
