Damaskinė nigela yra puikus pavyzdys augalo, kuriam galioja taisyklė „mažiau yra daugiau“. Ši gėlė natūraliai auga vidutinio derlingumo ar net skurdesniuose dirvožemiuose, todėl jos maistinių medžiagų poreikis yra labai nedidelis. Sodininkams, įpratusiems gausiai tręšti savo augalus, tai gali pasirodyti neįprasta, tačiau pertręšimas damaskinei nigelai yra daug žalingesnis nei maistinių medžiagų trūkumas. Per didelis azoto kiekis skatina vešlios lapijos augimą, tačiau tai vyksta žiedų formavimosi sąskaita. Dėl to augalas gali atrodyti žalias ir sveikas, bet žydės labai menkai arba visai nežydės. Be to, pertręštų augalų stiebai dažnai būna silpni ir linkę išgulti.
Geriausias būdas užtikrinti, kad damaskinė nigela gautų visas jai reikalingas maistines medžiagas, yra tinkamas dirvožemio paruošimas prieš sėją. Pavasarį arba rudenį, prieš sėjant sėklas, į dirvą pakanka įterpti nedidelį kiekį gerai subrendusio komposto arba perpuvusio mėšlo. Organinės medžiagos ne tik aprūpins augalą lėtai atsipalaiduojančiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerins dirvožemio struktūrą, aeraciją bei vandens sulaikymo savybes. To dažniausiai visiškai pakanka visam augimo sezonui.
Jei tavo sodo dirvožemis yra išskirtinai skurdus, pavyzdžiui, labai smėlingas ar po statybų, gali prireikti šiek tiek papildomo tręšimo. Tačiau net ir tokiu atveju reikėtų elgtis labai atsargiai. Vegetacijos metu, jei pastebi, kad augalai auga lėtai, o jų lapai yra blyškūs, galima vieną ar du kartus patręšti silpnu, subalansuotu trąšų tirpalu. Svarbiausia rinktis trąšas, kuriose yra mažesnis azoto (N) kiekis ir didesnis fosforo (P) bei kalio (K) kiekis, nes šie elementai skatina žydėjimą ir šaknų sistemos vystymąsi.
Reikėtų vengti stiprių, greitai veikiančių mineralinių trąšų, kurios gali lengvai nudeginti jautrias nigelos šaknis ir sutrikdyti natūralią dirvožemio mikroflorą. Pirmenybę visada teik organinėms tręšimo priemonėms, tokioms kaip komposto arbata ar pelenų užpilas (turtingas kaliu). Atmink, kad sveikas ir gausiai žydintis augalas yra ne gausaus tręšimo, o subalansuotos ir augalo poreikius atitinkančios priežiūros rezultatas. Damaskinės nigelos atveju, tai reiškia minimalų kišimąsi į jos mitybą.
Dirvožemio paruošimas prieš sodinimą
Tinkamas dirvožemio paruošimas yra pagrindas, ant kurio statoma sėkminga damaskinės nigelos kultivacija. Šis vienkartinis darbas, atliktas prieš sėją, dažnai atstoja visą vėlesnį tręšimą per vegetacijos sezoną. Svarbiausias tikslas – sukurti purią, gerai drenuojamą ir vidutiniškai derlingą terpę. Nigelos mėgsta neutralų arba šiek tiek šarminį dirvožemio pH, todėl jei tavo dirva yra labai rūgšti, gali būti naudinga rudenį įterpti šiek tiek kalkių ar medžio pelenų.
Daugiau straipsnių šia tema
Prieš sėjant, numatytą plotą reikia giliai, bent 20-25 cm gyliu, sukas_ti ar supurenti. Tai padės suardyti susigulėjusius sluoksnius ir užtikrins gerą oro bei vandens pralaidumą, kas yra gyvybiškai svarbu sveikam šaknų vystymuisi. Iš dirvos kruopščiai išrink piktžolių šaknis, akmenis ir kitas šiukšles. Jei dirvožemis yra sunkus, molingas, jo struktūrą pagerinsi įmaišydamas stambaus smėlio, perlito arba smulkintos žievės. Tai padės išvengti vandens užsistovėjimo, kuris yra pražūtingas nigeloms.
Svarbiausias dirvožemio gerinimo elementas yra organinės medžiagos. Į paruoštą plotą įterpk 2-3 cm storio subrendusio komposto arba gerai perpuvusio galvijų mėšlo sluoksnį ir tolygiai jį įmaišyk į viršutinį dirvos sluoksnį. Kompostas ne tik aprūpins augalus visais būtiniausiais mikroelementais lėto atpalaidavimo forma, bet ir pagerins dirvožemio gyvybingumą, skatindamas naudingųjų mikroorganizmų veiklą. Šios vienos procedūros nigeloms dažniausiai pakanka visam sezonui.
Venk naudoti šviežią mėšlą ar nesubrendusį kompostą, nes juose yra per daug azoto, kuris, kaip jau minėta, skatins lapijos augimą žiedų sąskaita. Be to, yrančios organinės medžiagos gali nudeginti jaunų daigelių šaknis. Tinkamai paruošta dirva turi būti puri, biri ir lengvai drėkinama. Prieš pat sėją paviršių išlygink grėbliu, kad būtų patogu tolygiai išbarstyti sėklas.
Kada ir ar verta tręšti?
Daugeliu atvejų atsakymas į klausimą „kada tręšti damaskinę nigelą?” yra „niekada”. Jei dirvožemis buvo tinkamai paruoštas su kompostu, papildomas tręšimas vegetacijos metu yra nereikalingas ir netgi gali būti žalingas. Šis augalas yra puikiai prisitaikęs klestėti sąlygomis, kurias kiti, lepesni augalai, laikytų skurdžiomis. Bandymas jį „pagerinti” gausiu tręšimu dažnai duoda priešingų rezultatų – gaunami ištįsę, silpni augalai su menku žydėjimu.
Daugiau straipsnių šia tema
Tačiau yra keletas išskirtinių situacijų, kai saikingas tręšimas gali būti naudingas. Pirma, jei augini nigelas labai skurdžiame, smėlingame dirvožemyje, iš kurio maistinės medžiagos greitai išplaunamos. Tokiu atveju, augalams gali trūkti jėgų normaliam vystymuisi. Antra, jei augini nigelas konteineriuose ar vazonuose. Ribotame dirvožemio tūryje maistinių medžiagų atsargos greitai išsenka, ypač jei tame pačiame substrate augalai auginami kelis sezonus iš eilės.
Jei pastebi aiškius maistinių medžiagų trūkumo požymius – augalai yra neįprastai maži, jų augimas sustojęs, o lapai įgavę gelsvą ar rausvą atspalvį (ne dėl saulės ar sausros) – gali apsvarstyti galimybę juos patręšti. Geriausias laikas tai daryti yra aktyvaus augimo fazėje, prieš žydėjimą. Naudok labai atskiestą, subalansuotą skystą trąšų tirpalą, skirtą žydintiems augalams. Pakartok tręšimą ne dažniau kaip kartą per 3-4 savaites.
Svarbiausia yra stebėti augalo reakciją. Jei po tręšimo pastebi spartų lapijos augimą, bet nesiformuoja nauji žiedpumpuriai, tai yra aiškus ženklas, kad trąšose buvo per daug azoto arba tręši per dažnai. Tokiu atveju nedelsiant nutrauk tręšimą. Atmink, kad visada geriau patręšti per mažai nei per daug. Damaskinės nigelos grožis slypi jos natūralume ir paprastume, todėl nereikėtų bandyti dirbtinai skatinti jos augimo.
Pertręšimo pavojai
Nors noras padėti augalams augti vešlesniems ir žydėti gausiau yra suprantamas, pertręšimo atveju geri ketinimai gali atsisukti prieš tave. Damaskinė nigela yra ypač jautri maistinių medžiagų pertekliui. Vienas ryškiausių pertręšimo, ypač per dideliu azoto kiekiu, simptomų yra vešlus, bet netvarus augimas. Augalas augina daug minkštų, vandeningų lapų ir stiebų, kurie yra silpni. Dėl to stiebai linksta, lūžinėja nuo vėjo ar lietaus, o visas augalas praranda savo kompaktišką ir tvarkingą formą.
Svarbiausia, kad pertręšimas neigiamai veikia žydėjimą. Augalas, gaudamas per daug maistinių medžiagų, visą savo energiją nukreipia į vegetatyvinį augimą (lapų ir stiebų auginimą), o generatyviniam vystymuisi (žiedų ir sėklų formavimui) energijos tiesiog nebelieka. Dėl to žiedų būna labai mažai, jie būna smulkūs, neryškūs, arba jų visai nebūna. Taigi, siekdamas gausesnio žydėjimo ir tręšdamas per daug, gali pasiekti visiškai priešingo efekto.
Per didelė trąšų koncentracija dirvožemyje gali sukelti reiškinį, vadinamą „trąšų nudegimu”. Druskų perteklius dirvoje „ištraukia” vandenį iš augalo šaknų ląstelių, sukeldamas dehidrataciją, net jei dirva yra drėgna. Tai pasireiškia pageltusiais, parudavusiais ir nudžiūvusiais lapų kraštais, augalo vystymu ir, sunkiais atvejais, žūtimi. Jauni daigeliai yra ypač jautrūs šiam poveikiui.
Be to, pertręšimas silpnina bendrą augalo imunitetą. Nors augalas gali atrodyti didelis ir vešlus, jo audiniai būna minkšti ir labiau pažeidžiami kenkėjų, tokių kaip amarai, ir grybelinių ligų, pavyzdžiui, miltligės. Natūraliomis sąlygomis auganti, tvirta ir kompaktiška nigela yra daug atsparesnė ligoms ir kenkėjams. Todėl saikingumas tręšiant yra ne tik estetinio, bet ir augalo sveikatos klausimas.
Organiniai ir natūralūs tręšimo būdai
Jei vis dėlto manai, kad tavo damaskinėms nigeloms reikia papildomų maistinių medžiagų, pirmenybę visada teik organiniams ir natūraliems tręšimo būdams. Šios priemonės veikia lėčiau, švelniau ir ne tik maitina augalą, bet ir gerina bendrą dirvožemio būklę bei skatina mikroorganizmų veiklą. Organinės trąšos yra daug saugesnės ir praktiškai nekelia pertręšimo ar šaknų nudeginimo pavojaus, jei naudojamos protingais kiekiais.
Kompostas yra geriausias sodininko draugas ir idealus pasirinkimas nigeloms. Kaip jau minėta, įterptas prieš sėją, jis aprūpina augalą viskuo, ko reikia. Tačiau kompostą galima naudoti ir kaip mulčią vegetacijos metu. Plonas, 1-2 cm storio komposto sluoksnis aplink augalus ne tik lėtai atpalaiduos maistines medžiagas su kiekvienu laistymu, bet ir padės išsaugoti drėgmę, slopins piktžolių augimą ir apsaugos dirvą nuo perkaitimo.
Komposto arbata yra dar viena puiki, švelniai veikianti skysta trąša. Ją galima pasigaminti pačiam, mirkant subrendusį kompostą vandenyje keletą dienų. Gautas skystis yra praskiedžiamas vandeniu iki šviesios arbatos spalvos ir naudojamas augalams laistyti. Komposto arbatoje gausu ne tik maistinių medžiagų, bet ir naudingųjų mikroorganizmų, kurie gerina augalų imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo ligų. Šia priemone galima laistyti augalus kas 3-4 savaites aktyvaus augimo metu.
Medžio pelenai yra geras kalio ir mikroelementų šaltinis. Kalis yra ypač svarbus žydėjimui ir bendram augalo atsparumui. Nedidelį kiekį medžio pelenų galima išbarstyti aplink augalus prieš lietų ar laistymą. Tačiau svarbu nepadauginti, nes pelenai didina dirvožemio šarmingumą. Kitos natūralios priemonės, tokios kaip kaulamilčiai (fosforo šaltinis) ar kraujamilčiai (azoto šaltinis), nigeloms turėtų būti naudojamos labai atsargiai ir tik esant aiškiam konkretaus elemento trūkumui, kas pasitaiko itin retai.
