Damaskinė nigela yra vienas iš tų sodo augalų, kurie pasižymi puikiu natūraliu atsparumu ligoms ir kenkėjams. Dėl specifinių eterinių aliejų, esančių jos lapuose ir sėklose, daugelis įprastų sodo kenkėjų tiesiog vengia šio augalo. Tai daro ją puikiu pasirinkimu ekologiniams ir mažai priežiūros reikalaujantiems sodams. Vis dėlto, nors nigela yra labai atspari, ji nėra visiškai nepažeidžiama. Netinkamos auginimo sąlygos, tokios kaip per didelis tankumas, nuolatinė drėgmė, pavėsis ar pertręšimas, gali susilpninti augalą ir padaryti jį jautresnį tam tikroms problemoms. Todėl geriausia ligų ir kenkėjų kontrolės priemonė yra prevencija – sveiko ir stipraus augalo auginimas.
Svarbiausias prevencijos elementas yra tinkamos vietos parinkimas. Saulėta, atvira ir gerai vėdinama vieta yra raktas į sėkmę. Saulės šviesa ne tik skatina gausų žydėjimą, bet ir greitai nudžiovina rasą nuo lapų, taip sumažindama grybelinių ligų plitimo riziką. Geras oro judėjimas tarp augalų, kurį užtikrina tinkamas retinimas, taip pat neleidžia kauptis drėgmei ir sudaryti palankių sąlygų ligų sukėlėjams. Venk sodinti nigelas pavėsingose, drėgnose sodo vietose, kur jos bus labiau linkusios sirgti.
Kita svarbi prevencinė priemonė yra teisingas laistymas. Kaip jau aptarta anksčiau, damaskinė nigela nemėgsta drėgmės pertekliaus. Laistyk retai, bet giliai, stengdamasis lieti vandenį tiesiai ant žemės, o ne ant lapų. Venk laistymo vakare, nes per naktį drėgni lapai tampa idealiu taikiniu grybelinėms infekcijoms. Saikingas laistymas ir gerai drenuojamas dirvožemis padės išvengti didžiausios nigelų baimės – šaknų puvinio.
Galiausiai, sodo higiena taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Rudenį, pasibaigus vegetacijai, surink ir pašalink visas augalų liekanas iš gėlyno. Ant pūvančių augalų dalių gali žiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Reguliarus piktžolių ravėjimas taip pat svarbus, nes piktžolės ne tik konkuruoja dėl išteklių, bet ir gali tapti ligų bei kenkėjų prieglobsčiu. Laikydamasis šių paprastų prevencinių priemonių, greičiausiai niekada nesusidursi su rimtomis damaskinės nigelos problemomis.
Grybelinės ligos
Nors damaskinė nigela yra gana atspari, drėgnomis ir vėsiomis vasaromis ją kartais gali pažeisti grybelinės ligos. Pati dažniausia iš jų yra miltligė. Ši liga lengvai atpažįstama iš balto, į miltus panašaus apnašo, kuris atsiranda ant lapų, stiebų ir kartais net žiedpumpurių. Iš pradžių apnašas būna dėmelių pavidalo, bet vėliau gali padengti visą lapo paviršių. Miltligė ne tik gadina augalo išvaizdą, bet ir sutrikdo fotosintezę, todėl augalas silpsta, o stipriai pažeisti lapai gali pagelsti ir nudžiūti.
Daugiau straipsnių šia tema
Miltligės plitimą skatina didelis oro drėgnumas, prasta oro cirkuliacija (dėl per tankaus sodinimo) ir dideli dienos bei nakties temperatūrų skirtumai. Prevencijos tikslais svarbiausia užtikrinti tinkamus atstumus tarp augalų ir laistyti juos ryte, liejant vandenį ant žemės. Venk pertręšimo azoto trąšomis, nes vešli, minkšta lapija yra labiau pažeidžiama miltligės. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant pašalink ir sunaikink pažeistus lapus, kad liga neišplistų.
Kovai su miltlige galima naudoti tiek cheminius fungicidus, tiek ekologiškas priemones. Iš natūralių priemonių veiksmingas yra purškimas pieno ir vandens mišiniu (santykiu 1:9) arba sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis sodos ir keli lašai skysto muilo litrui vandens). Šiomis priemonėmis reikėtų purkšti augalus kas 7-10 dienų, stengiantis gerai padengti visus lapų paviršius. Taip pat galima naudoti purškalus su siera ar variu, tačiau juos reikėtų naudoti atsargiai, laikantis instrukcijų.
Kita, daug retesnė, bet pavojingesnė problema yra šaknų puvinys. Jis išsivysto, kai augalas auga sunkioje, prastai drenuojamoje dirvoje ir yra nuolat perlaistomas. Deguonies trūkumas dirvoje sudaro sąlygas daugintis puvinį sukeliantiems grybams. Pažeistos šaknys patamsėja, suminkštėja ir nebegali atlikti savo funkcijos. Augalas ima vysti, gelsti ir galiausiai žūva. Šios ligos išgydyti neįmanoma, todėl vienintelė išeitis – prevencija, užtikrinant puikų drenažą.
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai
Damaskinės nigelos kenkėjų sąrašas yra labai trumpas, kas yra didelis privalumas sodininkams. Daugumą vabzdžių atbaido specifinis augalo kvapas. Tačiau kartais, ypač jei augalas yra susilpnėjęs dėl kitų priežasčių, jį gali užpulti amarai. Tai smulkūs, kriaušės formos vabzdžiai, kurie dažniausiai būna žalios arba juodos spalvos. Jie telkiasi kolonijomis ant jaunų ūglių, lapų apačioje ir aplink žiedpumpurius, siurbdami augalo sultis.
Daugiau straipsnių šia tema
Dėl amarų veiklos pažeistos augalo dalys gali deformuotis, lapai susiraukšlėti, o augimas sulėtėti. Be to, amarai išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis, dar labiau kenkiantis augalui. Nedidelę amarų invaziją galima kontroliuoti tiesiog nuplaunant juos stipria vandens srove iš žarnos arba sutraiškant pirštais. Tai reikėtų daryti reguliariai, kol kenkėjų neliks.
Esant didesniam amarų antplūdžiui, galima naudoti purškimą ūkiško (žaliojo) muilo tirpalu. Ištirpink nedidelį kiekį muilo vandenyje ir nupurkšk juo pažeistas vietas. Muilas pažeidžia kenkėjų apsauginį sluoksnį ir jie žūva. Procedūrą gali tekti kartoti kas kelias dienas. Taip pat veiksmingi yra dilgėlių ar česnakų užpilai. Svarbiausia nenaudoti cheminių insekticidų, kurie gali pakenkti naudingiems vabzdžiams, tokiems kaip boružės ir auksaakės, kurie yra natūralūs amarų priešai.
Kiti kenkėjai, tokie kaip voratinklinės erkutės ar tripsai, damaskines nigelas puola labai retai, nebent augalai auginami šiltnamyje arba yra labai prastomis sąlygomis. Sraigės ir šliužai taip pat paprastai vengia šio augalo, nors kartais gali apgraužti jaunus, ką tik sudygusius daigelius. Apskritai, auginant nigelas lauke ir laikantis pagrindinių agrotechnikos reikalavimų, problemų dėl kenkėjų kilti neturėtų.
Kitokios galimos problemos
Be ligų ir kenkėjų, kartais gali kilti ir kitokių problemų, kurios dažniausiai yra susijusios su auginimo klaidomis ar nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Viena iš tokių problemų – daigų iššutimas, dar vadinamas „juodąja kojele”. Tai liga, kuri pažeidžia jaunus daigelius dirvos paviršiaus lygyje. Stiebelis suplonėja, patamsėja ir daigelis nuvirsta. Šią ligą sukelia dirvožemio grybai, o jos plitimą skatina per didelė drėgmė, prasta oro cirkuliacija ir per tanki sėja. Norint to išvengti, sėk ne per tankiai, naudok sterilų daiginimo substratą (jei sėji patalpose) ir saikingai laistyk.
Silpnas žydėjimas arba jo nebuvimas yra dar viena dažna problema, kuri nuvilia sodininkus. Dažniausiai to priežastys būna kelios. Pirma ir pati svarbiausia – šviesos trūkumas. Pavėsyje auganti nigela skirs visą energiją stiebimuisi link šviesos ir žiedų nekraus. Antra priežastis – pertręšimas, ypač azoto trąšomis, kuris skatina lapijos augimą žydėjimo sąskaita. Trečia, per tankus sodinimas ir konkurencija dėl išteklių taip pat gali lemti skurdų žydėjimą.
Kartais sodininkai skundžiasi, kad damaskinės nigelos išgula – jų stiebai linksta prie žemės, ypač po stipraus lietaus ar vėjo. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – jau minėtas pertręšimas ir šviesos trūkumas, dėl kurių stiebai ištįsta ir tampa silpni. Kita priežastis gali būti veislės ypatybė – aukštesnės veislės yra labiau linkusios išgulti. Tokiu atveju gali padėti atramos – aplink augalų grupę galima įsmeigti kelias šakeles ir apjuosti jas virvele, kuri prilaikytų stiebus.
Galiausiai, prastas sėklų sudygimas taip pat gali kelti nerimą. Jei sėklos nesudygsta, pirmiausia patikrink jų galiojimo laiką – senos sėklos praranda daigumą. Taip pat įvertink sėjos sąlygas. Galbūt sėklos buvo pasėtos per giliai ir negauna dygimui reikiamos šviesos? O gal dirva buvo per sausa dygimo metu arba, atvirkščiai, per šlapia ir sėklos supūvo? Užtikrinus tinkamą sėjos gylį ir optimalią drėgmę, sudygti turėtų didžioji dalis kokybiškų sėklų.
Integruota augalų apsauga
Integruotos augalų apsaugos (IAA) principų taikymas yra pats protingiausias ir tvariausias būdas auginti sveikas damaskines nigelas ir visą sodą. IAA filosofija remiasi ne kova su pasekmėmis (ligomis ir kenkėjais), o priežasčių šalinimu ir prevencija. Tai apima platų priemonių spektrą, pradedant tinkamu augalų parinkimu ir baigiant biologinės įvairovės skatinimu. Damaskinė nigela, kaip atsparus augalas, puikiai tinka šiai sistemai.
Pagrindinis IAA principas – stiprus augalas yra sveikas augalas. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas optimalių augimo sąlygų sudarymui: saulėta vieta, puri ir laidi dirva, saikingas laistymas ir minimalus tręšimas. Visa tai, ką aptarėme anksčiau, yra integruotos apsaugos pagrindas. Augalas, augantis jam idealiomis sąlygomis, turės stiprų imunitetą ir pats sugebės apsiginti nuo daugelio problemų.
Biologinės įvairovės skatinimas yra dar vienas svarbus IAA elementas. Augindamas sode įvairius augalus, o ne monokultūrą, sukursi stabilesnę ekosistemą. Įvairūs žydintys augalai pritrauks naudingus vabzdžius – apdulkintojus, taip pat plėšrūnus ir parazitoidus, kurie kontroliuoja kenkėjų populiacijas. Pavyzdžiui, šalia nigelų pasodinti medetkų ar agurklių ne tik sukurs gražų derinį, bet ir privilios boružes, kurios maitinasi amarais.
Reguliarus augalų stebėjimas leidžia laiku pastebėti problemas, kol jos dar neišplito. Bent kartą per savaitę apžiūrėk savo nigelas iš arti, atkreipdamas dėmesį į lapų spalvą, stiebų būklę, kenkėjų ar ligų požymius. Anksti pastebėjus problemą, ją dažnai galima išspręsti paprastomis priemonėmis – nuskinti pažeistą lapą ar nuplauti amarus vandeniu, išvengiant cheminių priemonių naudojimo. Chemija turėtų būti pati paskutinė priemonė, naudojama tik esant būtinybei ir griežtai laikantis rekomendacijų.
