Citrinmedžio sodinimas ir dauginimas yra įdomus ir daug pasitenkinimo teikiantis procesas, leidžiantis patiems užsiauginti egzotišką augalą, kuris džiugins ne tik dekoratyvia išvaizda, bet ir kvapniais vaisiais. Nors tai reikalauja tam tikrų žinių ir kantrybės, sėkmė yra pasiekiama net ir pradedantiesiems sodininkams, jei laikomasi pagrindinių taisyklių. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą dauginimo būdą, paruošti kokybišką substratą ir užtikrinti palankias sąlygas jaunam augalui įsišaknyti ir augti. Populiariausi dauginimo būdai yra sėklomis, auginiais ir skiepijimu, kurių kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų.
Sėkmingo sodinimo pagrindas yra tinkamas substratas ir vazonas. Citrinmedžiams reikalinga puri, laidi orui ir vandeniui, šiek tiek rūgšti (pH 5,5-6,5) dirva. Galima įsigyti specialaus mišinio citrusiniams augalams arba pasigaminti jį patiems, sumaišius velėninės žemės, komposto, durpių ir stambaus smėlio ar perlito. Vazonas turi būti su drenažo angomis dugne, kad išvengtumėte vandens sąstovio, galinčio sukelti šaknų puvinį. Vazono dydį reikėtų rinktis atsižvelgiant į augalo šaknų sistemos dydį, paliekant šiek tiek erdvės augimui.
Nepriklausomai nuo pasirinkto dauginimo būdo, jaunam augalui būtina sukurti šiltnamio efektą, kad būtų palaikoma aukšta oro drėgmė, kuri yra būtina sėkmingam įsišaknijimui ar sėklų dygimui. Tai galima padaryti uždengus vazoną stikliniu gaubtu, plastikiniu maišeliu ar permatomo plastiko butelio dalimi. Tokį improvizuotą šiltnamį reikia reguliariai vėdinti, kad nesikauptų kondensatas ir neįsimestų pelėsis. Optimali temperatūra dygimui ir įsišaknijimui yra 22-25 °C.
Sodinant ar persodinant citrinmedį, svarbu nepažeisti jo šaknų sistemos. Augalą reikėtų išimti iš seno vazono atsargiai, stengiantis išsaugoti kuo didesnį žemės gumulą. Naujame vazone augalas sodinamas į tą patį gylį, kokiame augo anksčiau, šaknies kaklelis neturi būti užpiltas žemėmis. Pasodinus augalą, substratas aplink jį lengvai apspaudžiamas ir gausiai paliejamas. Po persodinimo augalą reikėtų keletą dienų laikyti pusiau pavėsyje, kad jis lengviau adaptuotųsi.
Dauginimas sėklomis
Dauginimas sėklomis yra paprasčiausias ir prieinamiausias būdas užsiauginti citrinmedį. Sėklas reikia imti iš gerai prinokusio, sveiko vaisiaus. Geriausia sėti šviežias, ką tik išimtas sėklas, nes laikui bėgant jų daigumas mažėja. Prieš sėją sėklas reikėtų nuplauti po tekančiu vandeniu, kad neliktų minkštimo likučių, kurie gali sukelti puvimą. Kai kurie sodininkai rekomenduoja sėklas parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus tirpalą, kad paspartintų dygimą.
Paruoštas sėklas reikia sėti į nedidelius vazonėlius ar daigyklas, pripildytas lengvo ir puraus substrato. Sėjama maždaug 1-1,5 cm gylyje. Pasėjus substratas sudrėkinamas ir, kaip minėta, uždengiamas, sukuriant šiltnamio sąlygas. Daigai pasirodo maždaug per 2-4 savaites, priklausomai nuo sąlygų. Svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę ir šilumą. Pasirodžius pirmiems daigeliams, dangtį reikia po truputį nuimti, pratinant augalus prie kambario oro.
Jaunus daigelius reikia laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Kai augalėliai išleidžia 2-3 tikruosius lapelius, juos galima pikuoti – atsargiai persodinti į atskirus, šiek tiek didesnius vazonėlius. Svarbu paminėti, kad iš sėklos išaugintas citrinmedis ne visada paveldi motininio augalo savybes, o derėti pradeda vėlai – tik po 8-15 metų. Be to, tokie augalai dažnai turi ilgus spyglius.
Nors dauginimas sėklomis turi trūkumų, ypač ilgą laukimo laiką iki derliaus, tai yra puikus būdas užsiauginti tvirtą ir atsparų poskiepį, kurį vėliau galima įskiepyti veislinio citrinmedžio šakele. Tokiu būdu galima gauti norimos veislės augalą, kuris derės daug greičiau. Be to, pats daiginimo procesas yra labai įdomus ir edukacinis, ypač vaikams.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra populiarus vegetatyvinis dauginimo būdas, leidžiantis gauti augalą, kuris yra genetiškai identiškas motininiam augalui. Tai reiškia, kad jis paveldės visas veislės savybes, tokias kaip vaisių dydis, skonis ir derėjimo laikas. Iš auginio išaugintas citrinmedis pradeda derėti daug anksčiau nei iš sėklos – jau po 2-4 metų. Geriausias laikas dauginti auginiais yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalas yra aktyvaus augimo fazėje.
Auginiai ruošiami iš pusiau sumedėjusių, sveikų, šių metų ūglių. Pjaunamas maždaug 10-15 cm ilgio auginys, turintis 3-5 pumpurus. Apatinis pjūvis daromas įstrižai, iškart po apatiniu pumpuru, o viršutinis – tiesiai, maždaug 1 cm virš viršutinio pumpuro. Apatiniai lapai pašalinami, paliekant tik 2-3 viršutinius. Jei viršutiniai lapai dideli, juos galima perpus patrumpinti, kad sumažėtų drėgmės garinimas.
Paruošto auginio apatinę dalį rekomenduojama pamirkyti įsišaknijimą skatinančių miltelių (šaknijimosi hormonų) tirpale. Tada auginys sodinamas į drėgną, purų substratą (durpių ir smėlio mišinį) maždaug 2-3 cm gyliu. Pasodinus auginį, substratas aplink jį švelniai apspaudžiamas, o vazonėlis uždengiamas, kad būtų sukurtos šiltnamio sąlygos. Būtina palaikyti nuolatinę substrato drėgmę ir aukštą oro drėgnumą, reguliariai vėdinti.
Įsišaknijimas trunka nuo 3 savaičių iki kelių mėnesių. Sėkmingo įsišaknijimo ženklas – naujų lapelių ir ūglių augimas. Kai auginys gerai įsišaknija ir pradeda aktyviai augti, jį galima palaipsniui pratinti prie normalių kambario sąlygų, vis ilgiau paliekant atidengtą. Vėliau jauną augalą galima persodinti į didesnį vazoną su citrusiniams augalams skirtu substratu. Dauginimas auginiais reikalauja daugiau pastangų nei sėklomis, tačiau rezultatai yra greitesni ir labiau nuspėjami.
Skiepijimas
Skiepijimas yra sudėtingesnis, bet labai efektyvus dauginimo būdas, leidžiantis greitai gauti derantį, norimos veislės augalą. Šio metodo esmė – veislinio augalo (įskiepio) dalies (pumpuro ar šakelės) suauginimas su kitu, dažniausiai iš sėklos išaugintu, augalu (poskiepiu). Poskiepis suteikia augalui tvirtą šaknų sistemą ir atsparumą, o įskiepis – norimas veislės savybes. Geriausias laikas skiepyti yra pavasarį, kai prasideda aktyvi sulos cirkuliacija.
Dažniausiai naudojami skiepijimo būdai yra akiavimas (skiepijimas pumpuru) ir skiepijimas šakele. Akiavimo metu į poskiepio stiebe padarytą T formos pjūvį įstatomas skydelis su miegančiu pumpuru, išpjautas iš veislinio augalo šakelės. Skiepijimo šakele metu įskiepio šakelė su keliais pumpurais įstatoma į poskiepio pjūvį. Abiem atvejais labai svarbu, kad įskiepio ir poskiepio brazdo sluoksniai kuo glaudžiau sutaptų, nes tai užtikrins sėkmingą suaugimą.
Po skiepijimo procedūros skiepijimo vieta tvirtai apvyniojama specialia skiepijimo juostele ar kita elastinga medžiaga, paliekant laisvą tik pumpurą (akiavimo atveju). Visas augalas, ypač skiepijimo vieta, turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir išdžiūvimo. Po 2-3 savaičių galima patikrinti, ar skiepas prigijo. Jei pumpuras ar šakelė išlieka žali, o lapkotis (jei buvo paliktas) lengvai nukrenta palietus – skiepijimas pavyko.
Kai įsitikinama, kad skiepas prigijo ir iš pumpuro pradėjo augti naujas ūglys, poskiepio dalis virš skiepo nupjaunama. Taip visos augalo jėgos nukreipiamos į naujo, veislinio ūglio augimą. Skiepijimas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir sterilumo, tačiau tai yra pats patikimiausias būdas gauti aukštos kokybės veislinį citrinmedį, kuris greitai pradės derėti.
Jauno augalo priežiūra
Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo padaugintas citrinmedis, jauno augalo priežiūra pirmaisiais metais yra labai svarbi jo tolesniam vystymuisi. Jauniems augalams reikia skirti ypatingą dėmesį, užtikrinant tinkamas sąlygas ir apsaugant juos nuo galimų pavojų. Svarbiausi aspektai yra laistymas, apšvietimas, tręšimas ir vainiko formavimo pradžia. Nuo tinkamos priežiūros priklausys, ar augalas išaugs sveikas, stiprus ir produktyvus.
Jaunus citrinmedžius reikia laistyti reguliariai, neleidžiant substratui visiškai išdžiūti, tačiau vengiant ir perlaistymo. Geriausia laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis šiek tiek pradžiūsta. Augalus reikia laikyti labai šviesioje vietoje, tačiau saugoti nuo kaitrių vidurdienio saulės spindulių, kurie gali nudeginti jaunus lapelius. Tręšti jaunus augalus pradedama praėjus maždaug mėnesiui po persodinimo, naudojant silpnesnės koncentracijos, citrusiniams augalams skirtas trąšas.
Vainiko formavimą reikėtų pradėti gana anksti. Kai pagrindinis stiebas pasiekia maždaug 20-25 cm aukštį, jo viršūnę rekomenduojama nugnybti. Tai skatina šoninių šakelių augimą, iš kurių vėliau formuojamas pagrindinis vainiko skeletas. Reguliarus jaunų ūglių viršūnėlių nugnybimas skatina augalą labiau šakotis, todėl vainikas tampa tankesnis ir gražesnis.
Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti jaunus augalus, ar jų neužpuolė kenkėjai ar ligos. Jauni ir gležni lapeliai yra ypač mėgstami amarų ir kitų kenkėjų. Pastebėjus pirmuosius požymius, reikia nedelsiant imtis priemonių. Tinkamai prižiūrimas jaunas citrinmedis greitai augs ir stiprės, o po kelerių metų atsidėkos pirmaisiais kvapniais žiedais ir vaisiais.
📷 Pixabay
