Citrininės pelargonijos žiemojimas

Sėkmingas citrininės pelargonijos peržiemojimas yra esminis ilgamečio auginimo aspektas, leidžiantis augalui pailsėti, sukaupti jėgų ir pasiruošti naujam augimo sezonui. Kadangi pelargonijos yra kilusios iš šiltų kraštų, jos nepakelia neigiamų temperatūrų, todėl Lietuvos klimato sąlygomis lauke žiemoti negali. Rudenį, artėjant šalnoms, lauke vasarojusius augalus būtina perkelti į patalpas. Tinkamai organizuotas ramybės periodas ne tik išsaugo augalą, bet ir stimuliuoja gausesnį žydėjimą ateinančiais metais. Pagrindiniai sėkmingo žiemojimo raktai yra tinkama temperatūra, pakankamas apšvietimas ir ženkliai sumažintas laistymas.

Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar rudenį. Maždaug nuo rugsėjo mėnesio reikėtų palaipsniui mažinti tręšimą, o spalio pabaigoje jį visiškai nutraukti. Tai signalizuoja augalui, kad artėja ramybės metas ir reikia lėtinti augimo procesus. Prieš įnešant augalą į patalpas, rekomenduojama jį šiek tiek apgenėti. Reikėtų pašalinti visus senus, pageltusius ar pažeistus lapus, peržydėjusius žiedynus ir silpnus, ištįsusius ūglius. Tai ne tik pagerins estetinę išvaizdą, bet ir sumažins ligų bei kenkėjų riziką žiemojimo metu.

Prieš perkeliant augalą į žiemojimo vietą, būtina atidžiai jį apžiūrėti, ar nėra kenkėjų. Vasarą lauke augalai dažnai tampa įvairių vabzdžių taikiniu. Jei pastebėjote amarų, baltasparnių ar kitų kenkėjų, augalą reikia profilaktiškai nupurkšti insekticidu. Tai labai svarbu, nes uždaroje patalpoje, kur nėra natūralių priešų, kenkėjai gali greitai išplisti ir pakenkti ne tik pačiai pelargonijai, bet ir kitiems kambariniams augalams.

Pats perkėlimas turėtų įvykti prieš pirmąsias rimtesnes šalnas. Nors pelargonijos gali ištverti trumpalaikį atšalimą iki kelių laipsnių virš nulio, net ir menkiausias minusas gali būti pražūtingas. Geriausia augalus įnešti į vidų, kai naktinė temperatūra stabiliai nukrenta žemiau 5-7 laipsnių Celsijaus. Staigus aplinkos sąlygų pasikeitimas gali sukelti augalui stresą, dėl kurio gali pradėti kristi lapai, tačiau tai yra normali reakcija, ir augalas po kurio laiko turėtų adaptuotis.

Ideali vieta žiemojimui

Tinkamos vietos parinkimas yra bene svarbiausias sėkmingo žiemojimo veiksnys. Idealiausia vieta citrininei pelargonijai žiemoti yra šviesi ir vėsi patalpa. Optimali temperatūra ramybės periodu turėtų svyruoti nuo +5 iki +12 laipsnių Celsijaus. Tokios sąlygos leidžia augalui pereiti į visišką ramybės būseną, sustabdyti augimą, tačiau nemirti. Šviesa yra būtina, kad augalas išsaugotų lapus ir pavasarį galėtų lengviau atnaujinti vegetaciją.

Puikiai tinka įstiklintas, bet nešildomas balkonas ar lodžija, šviesi veranda, vėsi laiptinė ar net šviesus garažas su langu. Svarbiausia užtikrinti, kad temperatūra toje vietoje nenukristų žemiau nulio. Jei tokių sąlygų sudaryti neįmanoma, galima bandyti augalą peržiemdinti ir įprastame kambaryje, tačiau tai yra sudėtingiau. Tokiu atveju reikėtų parinkti kuo šviesesnę ir vėsesnę vietą, pavyzdžiui, palangę prie lango, kuris rečiau varstomas, toliau nuo radiatorių ir kitų šilumos šaltinių.

Žiemojant šiltame kambaryje, augalas ne visada pereina į pilną ramybės būseną. Dėl šilumos ir šviesos trūkumo (nes žiemos dienos trumpos ir apniukusios) jis gali pradėti auginti silpnus, ištįsusius, blyškius ūglius. Tai alina augalą ir gadina jo išvaizdą. Pavasarį tokius ūglius vis tiek teks nugenėti, todėl augalas bus išeikvojęs energiją veltui. Siekiant to išvengti, galima naudoti papildomą apšvietimą fito lempomis.

Jei nėra galimybės užtikrinti vėsaus žiemojimo, alternatyva gali būti radikalus genėjimas rudenį ir augalo laikymas beveik sausai tamsesnėje vietoje. Nors šis metodas yra rizikingesnis, kartais jis pasiteisina. Augalas numeta visus lapus ir išlieka gyvybingas dėl stiebuose sukauptų maisto medžiagų. Pavasarį jis perkeliamas į šviesą ir pradedamas laistyti, tikintis, kad iš miegančių pumpurų išaugs nauji ūgliai.

Priežiūra ramybės periodu

Žiemojimo metu citrininės pelargonijos priežiūra yra minimali. Svarbiausias aspektas – laistymas. Jis turi būti labai retas ir saikingas. Augalui esant vėsioje aplinkoje, jo vandens poreikis drastiškai sumažėja. Laistyti reikėtų tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų žemės gumulas ir šaknys. Dažniausiai pakanka palieti kartą per 3-4 savaites, o kartais net rečiau. Prieš laistant būtina įsitikinti, kad žemė yra visiškai sausa. Perlaistymas žiemą yra pati didžiausia grėsmė, beveik visada sukelianti puvinius.

Tręšimas ramybės periodu yra visiškai nutraukiamas. Augalas neauga, todėl nenaudoja maistinių medžiagų. Bet koks tręšimas šiuo metu gali sutrikdyti natūralų augalo ciklą ir netgi pakenkti šaknims. Tręšimą galima bus atnaujinti tik pavasarį, kai augalas pradės aktyviai augti.

Visą žiemojimo laikotarpį reikia stebėti augalo būklę. Reguliariai pašalinkite visus džiūstančius, geltonuojančius ar pelėsio pažeistus lapus. Tai padės išvengti ligų plitimo ir užtikrins geresnę oro cirkuliaciją. Taip pat retkarčiais apžiūrėkite, ar neatsirado kenkėjų. Nors vėsioje aplinkoje jie dauginasi lėčiau, tačiau vis tiek gali pridaryti žalos.

Svarbu užtikrinti bent minimalią oro cirkuliaciją. Jei augalas žiemoja visiškai uždaroje erdvėje, retkarčiais pravėdinkite patalpą, tačiau saugokite augalą nuo tiesioginių šalto oro gūsių ir skersvėjų. Stovintis, drėgnas oras yra ideali terpė grybelinėms ligoms, tokioms kaip pilkasis puvinys, vystytis.

Augalo atgaivinimas pavasarį

Artėjant pavasariui, maždaug vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, citrininė pelargonija pradeda rodyti pirmuosius atbudimo ženklus. Ant stiebų ima brinkti pumpurai, pasirodo naujų lapelių užuomazgos. Tai signalas, kad augalą reikia palaipsniui grąžinti į aktyvų gyvenimą. Pirmiausia reikėtų po truputį didinti laistymą, tačiau vis dar atsargiai, stebint, kaip augalas reaguoja.

Pavasaris yra geriausias laikas atlikti pagrindinį formuojamąjį genėjimą. Šio genėjimo metu reikia pašalinti visus per žiemą ištįsusius, silpnus ar pažeistus ūglius. Sveikus stiebus reikėtų patrumpinti maždaug trečdaliu ar net perpus, priklausomai nuo norimos krūmo formos. Genėjimas ne tik suteikia augalui tvarkingą išvaizdą, bet ir skatina jį leisti naujas, stiprias šakeles iš pažastinių pumpurų, todėl krūmas bus tankesnis ir vešlesnis.

Po genėjimo, kai augalas jau aktyviai leidžia naujus ūglius, galima jį persodinti į šviežią, maistingą substratą. Persodinimas atnaujina maistinių medžiagų atsargas ir suteikia daugiau erdvės šaknims. Persodinus augalą, jį reikėtų palaikyti šviesioje vietoje ir reguliariai laistyti. Tręšti galima pradėti praėjus maždaug 3-4 savaitėms po persodinimo.

Į lauką augalą galima išnešti tik tada, kai praeina visos pavasario šalnų pavojus, dažniausiai gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Prie lauko sąlygų ir tiesioginių saulės spindulių augalą reikia pratinti palaipsniui. Pirmąsias kelias dienas palaikykite jį pavėsingoje vietoje, vėliau po kelias valandas per dieną pratinkite prie saulės, kol galiausiai jis galės visą dieną mėgautis vasaros saule. Tinkamai peržiemojusi ir pavasarį atgaivinta citrininė pelargonija visą vasarą džiugins vešlia lapija ir nuostabiu aromatu.