Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių citrininės pelargonijos augimą, vystymąsi ir bendrą sveikatą. Kaip ir dauguma pelargonijų, ši rūšis yra kilusi iš saulėtų Pietų Afrikos regionų, todėl yra prisitaikiusi prie didelio šviesos intensyvumo. Norint džiaugtis tankiu, kompaktišku krūmu ir aromatingais lapais, būtina užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos. Šviesos trūkumas yra viena dažniausių prastos augalo išvaizdos priežasčių, sukeliančių stiebų ištįsimą, lapų smulknėjimą ir aromato praradimą. Todėl tinkamos vietos parinkimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis pradedant auginti šį nuostabų augalą.
Optimaliam augimui citrininei pelargonijai reikia ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Geriausia, jei augalas per dieną gautų bent 4-6 valandas tiesioginių saulės spindulių. Tiesioginė saulė ypač naudinga ryte arba vėlyvą popietę, kai ji nėra tokia kaitri. Vidurdienio saulė, ypač vasarą per stiklą, gali būti per intensyvi ir nudeginti lapus, todėl karščiausiu metu augalą gali tekti šiek tiek pridengti ar atitraukti toliau nuo lango.
Auginant augalą patalpoje, idealiausia vieta yra pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Ant šių palangių augalas gaus daugiausiai saulės šviesos. Šiaurinė palangė šiam augalui yra visiškai netinkama, nes ten šviesos katastrofiškai trūksta. Esant nepakankamam apšvietimui, augalas pradeda „ieškoti” šviesos – jo stiebai tįsta, tarpubambliai tampa ilgi, o lapai – smulkūs ir blyškūs. Toks augalas atrodo neestetiškai ir yra labiau pažeidžiamas ligų.
Vasarą, išnešus augalą į lauką – balkoną ar terasą – taip pat svarbu parinkti tinkamą vietą. Nors lauke augalai geriau toleruoja tiesioginę saulę, ką tik išneštą iš patalpos augalą reikia pratinti palaipsniui. Pirmąsias dienas laikykite jį pusiau pavėsyje, kasdien vis ilgesniam laikui palikdami saulėkaitoje. Tai padės išvengti lapų nudegimų ir leis augalui palaipsniui adaptuotis prie intensyvesnio apšvietimo.
Šviesos trūkumo požymiai
Atpažinti, kad citrininei pelargonijai trūksta šviesos, yra gana paprasta, nes augalas siunčia aiškius signalus. Ryškiausias požymis yra etioliacija, arba stiebų ištįsimas. Augalas, siekdamas gauti kuo daugiau šviesos, pradeda sparčiai auginti ilgus, plonus ir silpnus stiebus. Tarpai tarp lapų (tarpubambliai) tampa neįprastai dideli, o visas krūmas praranda kompaktiškumą ir atrodo retas bei išsidraikęs.
Daugiau straipsnių šia tema
Kitas akivaizdus ženklas – lapų pokyčiai. Esant šviesos trūkumui, naujai augantys lapai būna mažesni nei įprastai. Jų spalva tampa blyškesnė, praranda sodrią žalią spalvą. Taip pat pastebimai susilpnėja arba visai išnyksta būdingas citrinos aromatas, nes eterinių aliejų gamybai augalui taip pat reikia energijos, gaunamos iš saulės šviesos. Augalas gali pradėti mesti apatinius lapus, bandydamas išsaugoti energiją augimui viršūnėje, arčiau šviesos šaltinio.
Šviesos trūkumas tiesiogiai veikia ir žydėjimą. Nors citrininės pelargonijos žiedai nėra pagrindinė jos puošmena, augalas, negaunantis pakankamai šviesos, gali visai nežydėti. Šviesa yra būtina žiedpumpurių formavimosi procesui. Jei jūsų augalas atrodo sveikas, bet nežydi, viena iš pirmųjų priežasčių, kurią reikėtų apsvarstyti, yra nepakankamas apšvietimas.
Bendras augalo nusilpimas taip pat yra susijęs su šviesos stoka. Fotosintezės procesas, kurio metu augalas pasigamina maisto medžiagas, yra tiesiogiai priklausomas nuo šviesos. Jos trūkstant, augalas badauja, tampa silpnesnis, lėčiau auga ir yra daug jautresnis ligoms bei kenkėjų antpuoliams. Todėl pakankamas apšvietimas yra ne tik grožio, bet ir sveikatos garantas.
Per didelio šviesos kiekio pavojai
Nors citrininė pelargonija yra šviesamėgis augalas, per didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis, ypač karštomis vasaros dienomis, taip pat gali būti žalingas. Vienas iš pagrindinių pavojų – lapų nudegimai. Ant lapų atsiranda baltų, gelsvų ar rusvų sausų dėmių, pažeisti audiniai žūva. Ypač jautrūs nudegimams yra prie intensyvios saulės nepripratinti arba ką tik palieti augalai, kai ant lapų lieka vandens lašelių, kurie veikia kaip maži lęšiai, sukoncentruojantys saulės spindulius.
Daugiau straipsnių šia tema
Per didelis karštis ir intensyvi saulė gali sukelti ir lapų pageltimą arba paraudonavimą. Tai yra augalo apsauginė reakcija į stresą. Lapuose pradeda gamintis pigmentai, kurie apsaugo nuo žalingo saulės poveikio. Nors tai nėra liga, tai signalas, kad augalui sąlygos yra per ekstremalios. Tokiu atveju jį reikėtų perkelti į vietą, kur vidurdienį būtų lengvas pavėsis, arba pridengti langą plona užuolaida.
Dėl intensyvios saulės ir karščio augalas daug greičiau netenka drėgmės tiek per lapus, tiek per substrato garavimą. Dėl to jį reikia laistyti daug dažniau. Jei laistymas nepakankamas, augalas gali greitai nuvysti, o nuolatinis vytimas alina augalą ir stabdo jo augimą. Todėl saulėkaitoje augančių pelargonijų drėgmės režimą reikia stebėti ypač atidžiai.
Ilgalaikis buvimas per karštoje ir saulėtoje vietoje gali sukelti bendrą augalo stresą, dėl kurio gali sulėtėti augimas, pradėti kristi lapai ar net žiedpumpuriai. Svarbu rasti aukso vidurį – vietą, kurioje augalas gautų pakankamai šviesos, bet būtų apsaugotas nuo pačios kaitriausios vidurdienio saulės. Rytinė ir vakarinė saulė yra pati naudingiausia ir saugiausia.
Šviesos poreikis žiemą
Žiemos laikotarpiu Lietuvos platumose natūralios dienos šviesos kiekis ir intensyvumas drastiškai sumažėja. Dienos tampa trumpos, o dangus dažnai būna apniukęs. Tai yra didelis iššūkis šviesamėgiams augalams, tokiems kaip citrininė pelargonija. Būtent todėl sėkmingam žiemojimui rekomenduojama vėsi patalpa. Žemesnėje temperatūroje augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, ir jis pereina į ramybės būseną, todėl ir šviesos poreikis sumažėja.
Jei augalas žiemoja vėsiai (5-12 °C), jam pakaks šviesos ant pietinės ar vakarinės palangės. Šiuo atveju svarbiausia yra šviesa, o ne šiluma. Augalas išlaikys dalį lapų ir pavasarį lengvai atžels. Vėsi ir šviesi vieta yra optimalus derinys, leidžiantis augalui kokybiškai pailsėti ir sukaupti jėgų naujam sezonui.
Jei pelargonija žiemoja šiltame kambaryje, situacija tampa sudėtingesnė. Dėl šilumos augalas bando toliau augti, tačiau dėl šviesos trūkumo pradeda tįsti, augina silpnus ir blyškius ūglius. Tokiu atveju būtina suteikti augalui kuo daugiau natūralios šviesos – pastatyti jį ant pačios šviesiausios palangės ir reguliariai sukti vazoną, kad visos pusės gautų šviesos.
Norint išvengti ištįsimo žiemojant šiltai, galima naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą. Tam puikiai tinka specialios fito lempos, kurios skleidžia augalams reikalingo spektro šviesą. Lempa turėtų būti įjungta 10-12 valandų per parą, pakabinta maždaug 20-30 cm atstumu virš augalo. Papildomas apšvietimas padės augalui išlikti kompaktiškam ir sveikam net ir tamsiausiais žiemos mėnesiais, tačiau tai padidina ir energijos sąnaudas.
