Citrininės pelargonijos genėjimas ir karpymas

Reguliarus citrininės pelargonijos genėjimas ir karpymas yra viena svarbiausių procedūrų, leidžiančių ne tik suformuoti estetiškai patrauklų ir kompaktišką krūmą, bet ir užtikrinti gerą augalo sveikatą bei ilgaamžiškumą. Iš prigimties šis augalas yra linkęs augti aukštyn, todėl be formavimo jis greitai ištįsta, apatinė stiebo dalis sumedėja ir numeta lapus, o visas krūmas atrodo netvarkingai ir skurdžiai. Genėjimas skatina šoninių ūglių augimą, todėl augalas tampa tankesnis, vešlesnis ir gyvybingesnis. Be to, tai puiki proga pasidauginti augalą, panaudojant nupjautas šakeles kaip auginius.

Genėjimo nauda yra daugialypė. Pirmiausia, tai yra estetinė procedūra, leidžianti suteikti augalui norimą formą – apvalią, kompaktišką ar net suformuoti mažą medelį (štambą). Antra, tai yra atjauninimo priemonė. Pašalinus senus, sumedėjusius stiebus, skatinamas naujų, jaunų ir gyvybingų ūglių augimas. Trečia, genėjimas turi teigiamos įtakos augalo sveikatai. Pašalinus perteklinę lapiją ir į vidų augančias šakas, pagerėja oro cirkuliacija krūmo viduje, o tai sumažina grybelinių ligų, tokių kaip pilkasis puvinys, riziką.

Svarbu suprasti, kad genėjimo nereikia bijoti. Citrininės pelargonijos puikiai pakenčia karpymą ir greitai po jo atželia. Naudojant tinkamus įrankius ir atliekant procedūrą tinkamu laiku, augalui padaroma tik nauda. Prieš pradedant genėti, svarbu pasirūpinti aštriu ir švariu įrankiu. Geriausiai tinka nedidelis sekatorius, aštrus peilis ar net žirklės. Įrankis turi būti dezinfekuotas, pavyzdžiui, spiritu, kad į pjūvio vietą nepatektų infekcija.

Pjūvį reikėtų daryti šiek tiek įstrižai, maždaug 5 milimetrus virš lapo mazgo arba miegančio pumpuro. Geriausia rinktis pumpurą, kuris yra nukreiptas į krūmo išorę. Taip naujai išaugsianti šakelė augs ne į vidų, o į išorę, padėdama formuoti taisyklingą ir gerai vėdinamą vainiką. Po genėjimo augalą reikėtų pastatyti šviesioje vietoje ir saikingai laistyti, kol pradės augti nauji ūgliai.

Kada geriausia genėti

Geriausias laikas pagrindiniam, formuojamajam citrininės pelargonijos genėjimui yra pavasaris, maždaug kovo mėnesį. Šiuo metu augalas bunda po žiemos ramybės, dienos ilgėja, todėl jis turi daugiausiai energijos auginti naujus ūglius. Pavasarinis genėjimas leidžia suformuoti gražų krūmą visam ateinančiam sezonui. Nupjovus per žiemą ištįsusius, silpnus ūglius, augalas visą savo energiją nukreips į stiprių, sveikų šakelių auginimą.

Kitas tinkamas laikas genėjimui yra ruduo, ruošiant augalą žiemojimui. Rudenį galima atlikti sanitarinį genėjimą – pašalinti visus pažeistus, ligotus lapus ir stiebus. Taip pat galima šiek tiek patrumpinti per ilgus ūglius, kad augalas užimtų mažiau vietos žiemojimo patalpoje. Tačiau rudenį nereikėtų genėti per daug radikaliai, nes pjūvių vietos gali tapti vartais infekcijoms vėsioje ir drėgnoje aplinkoje. Dauguma augintojų pirmenybę teikia būtent pavasariniam genėjimui.

Per visą vegetacijos periodą, nuo pavasario iki rudens, naudinga atlikti nuolatinį karpymą, dar vadinamą pintavimu. Tai yra jaunų ūglių viršūnėlių nugnybimas pirštais ar nukirpimas žirklutėmis. Ši procedūra neleidžia šakelėms ištįsti ir skatina jas šakotis. Kuo anksčiau ir dažniau bus atliekamas pintavimas, tuo tankesnis ir vešlesnis bus jūsų augalas. Tai ypač svarbu jauniems augalams, kurių formą reikia pradėti formuoti kuo anksčiau.

Taip pat viso sezono metu reikia reguliariai šalinti peržydėjusius žiedynus ir pageltusius ar džiūstančius lapus. Peržydėjusių žiedų šalinimas neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų brandinimui ir skatina krauti naujus žiedpumpurius. Senų lapų šalinimas ne tik pagerina estetinę išvaizdą, bet ir yra svarbi ligų prevencijos priemonė.

Genėjimo technika ir būdai

Pagrindinio pavasarinio genėjimo metu pirmiausia reikia įvertinti bendrą augalo būklę ir nuspręsti, kokios formos krūmo norima. Pirmiausia iškerpamos visos silpnos, plonos, pažeistos, ligotos ir į krūmo vidų augančios šakos. Tai vadinama sanitariniu valymu, kuris atveria krūmo centrą šviesai ir orui. Jau vien ši procedūra ženkliai pagerina augalo išvaizdą ir sveikatą.

Po sanitarinio valymo pereinama prie formavimo. Sveikus, stiprius stiebus reikėtų patrumpinti maždaug trečdaliu ar net perpus, priklausomai nuo to, kokio kompaktiškumo siekiama. Nebijokite kirpti drąsiai – citrininė pelargonija greitai atželia iš miegančių pumpurų, esančių ant stiebo. Genint svarbu išlaikyti proporcijas ir siekti, kad krūmas būtų simetriškas ir harmoningas.

Jaunų augalų formavimas pradedamas, kai daigas pasiekia maždaug 10-15 cm aukštį. Tuomet nugnybiama jo viršūnėlė virš 4-5 lapo. Tai paskatina augti šoninius ūglius iš lapų pažastyse esančių pumpurų. Kai šie šoniniai ūgliai paauga ir taip pat turi po 4-5 lapus, nugnybiamos ir jų viršūnėlės. Taip tęsiant, per trumpą laiką galima suformuoti labai tankų ir gražų, rutulio formos krūmelį.

Norint suformuoti augalą kaip medelį (štambą), reikia daugiau kantrybės ir nuoseklumo. Pasirenkamas vienas, pats stipriausias ir tiesiausias ūglys, kuris bus būsimas kamienas. Visos šoninės šakelės, augančios ant šio ūglio, yra reguliariai šalinamos, paliekant tik lapus. Kai kamienas pasiekia norimą aukštį, nugnybiama jo viršūnė. Tuomet iš viršutinių pumpurų leidžiama augti šoniniams ūgliams, kuriuos reguliariai karpant formuojamas apvalus vainikas.

Atjauninamasis genėjimas

Bėgant metams, net ir prižiūrimas citrininės pelargonijos krūmas gali pasenti. Jo apatinė dalis sumedėja, stiebai išretėja, lapai auga tik viršūnėse. Tokį augalą galima atjauninti atliekant radikalų genėjimą. Ši procedūra geriausiai atliekama pavasarį. Jos metu visi stiebai nupjaunami labai trumpai, paliekant tik 5-10 cm ilgio stuobrelius su keliais miegančiais pumpurais.

Po tokio drastiško genėjimo augalą reikėtų persodinti į šviežią žemę. Laistyti reikia labai saikingai, kol iš miegančių pumpurų pradės augti nauji, jauni ūgliai. Kai ūgliai pasirodo, laistymą galima didinti. Iš šių jaunų ūglių vėl galima formuoti gražų ir vešlų krūmą, reguliariai nugnybiant jų viršūnėles. Atjauninamasis genėjimas leidžia išsaugoti seną, galbūt sentimentalią vertę turintį augalą ir suteikti jam antrą gyvenimą.

Alternatyva atjauninamajam genėjimui yra augalo atnaujinimas iš auginių. Prieš išmetant seną, nebedekoratyvų krūmą, nuo jo viršūnių galima nupjauti keletą sveikų, nesumedėjusių ūglių ir juos įšaknydinti. Taip iš esmės užauginamas naujas, jaunas augalas, kuris yra genetiškai identiškas senajam. Tai ypač geras būdas išsaugoti retesnių ar labai patinkančių veislių pelargonijas.

Atjauninamasis genėjimas yra stresas augalui, todėl jį reikėtų atlikti tik tada, kai augalas yra sveikas ir stiprus. Nereikėtų atjauninti sergančių ar kenkėjų apniktų augalų. Pirmiausia reikia išspręsti sveikatos problemas ir tik tada imtis genėjimo. Tinkamai atliktas atjauninimas gali duoti stulbinamų rezultatų ir paversti seną, pavargusį augalą jaunu ir gyvybingu krūmu.

Priežiūra po genėjimo

Po bet kokio genėjimo, ypač radikalesnio, augalui reikia šiek tiek laiko atsigauti. Pirmiausia, pjūvių vietas galima apibarstyti malta medžio anglimi ar cinamonu. Tai veikia kaip natūralus antiseptikas, apsaugantis žaizdas nuo infekcijų ir skatinantis greitesnį jų gijimą. Po genėjimo augalą reikėtų pastatyti į šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą.

Laistymas po genėjimo turėtų būti saikingas. Kadangi augalas neteko didelės dalies lapų, jis išgarina mažiau vandens, todėl ir jo poreikis sumažėja. Per gausus laistymas šiuo periodu gali lengvai sukelti šaknų puvinį. Laistyti reikėtų tik tada, kai substratas gerai pradžiūsta. Tręšti augalo po genėjimo nereikėtų bent kelias savaites, kol jis nepradės aktyviai leisti naujų ūglių.

Kai iš miegančių pumpurų pradeda augti nauji lapeliai ir ūgliai, tai ženklas, kad augalas sėkmingai atsigauna. Tuomet galima palaipsniui didinti laistymą ir pradėti tręšti silpnu trąšų tirpalu. Kai augalas vėl suformuoja pakankamą lapijos masę, galima grįžti prie įprasto laistymo ir tręšimo režimo.

Nupjautas šakeles, likusias po genėjimo, galima panaudoti dauginimui. Sveikus, maždaug 8-10 cm ilgio viršūninius ūglius galima lengvai įšaknydinti vandenyje arba lengvame substrate. Tai puikus būdas ne tik gauti naujų augalų nemokamai, bet ir pasidalinti jais su draugais ar kaimynais. Taip genėjimas tampa ne tik priežiūros, bet ir dauginimo procedūra.