Buvardijos žiemojimas

Buvardijos žiemojimas yra kritiškai svarbus jos gyvavimo ciklo etapas, nuo kurio priklauso ne tik augalo išlikimas, bet ir jo žydėjimo gausa bei kokybė ateinantį sezoną. Kadangi buvardija yra iš tropinių kraštų kilęs augalas, ji nėra atspari šalčiui ir negali žiemoti lauke mūsų klimato sąlygomis. Norint sėkmingai peržiemoti, būtina sudaryti jai specifines sąlygas – vėsią temperatūrą, sumažintą laistymą ir pakankamą apšvietimą. Tinkamai suorganizuotas ramybės periodas leidžia augalui pailsėti, sukaupti jėgas ir pasiruošti naujam, intensyviam augimo ir žydėjimo ciklui pavasarį.

Ruošiantis buvardijos žiemojimui, svarbu suprasti, kad šis procesas turi būti laipsniškas. Negalima augalo staiga iš šiltos ir saulėtos vietos perkelti į vėsų rūsį. Rudenį, kai dienos pradeda trumpėti ir oro temperatūra vėsta, reikia palaipsniui mažinti laistymą ir nustoti tręšti. Tai yra signalas augalui, kad artėja ramybės periodas ir laikas lėtinti gyvybinius procesus. Šis pereinamasis laikotarpis padeda augalui adaptuotis ir išvengti streso.

Prieš perkeliant augalą į žiemojimo vietą, rekomenduojama jį apgenėti. Reikėtų pašalinti visus nužydėjusius žiedynus, silpnus, pažeistus ar ligotus ūglius. Sveikus ūglius galima patrumpinti maždaug trečdaliu ar net perpus. Genėjimas ne tik padeda palaikyti kompaktišką augalo formą ir taupo vietą, bet ir sumažina drėgmės garinimą bei ligų riziką žiemojimo metu. Be to, pavasarį tai paskatins augalą leisti daugiau naujų, žydinčių ūglių.

Taip pat labai svarbu prieš žiemojimą atidžiai apžiūrėti augalą, ar jame nėra kenkėjų. Vėsioje ir drėgnoje aplinkoje gali suaktyvėti kai kurios ligos, o nusilpęs augalas tampa lengvu grobiu kenkėjams. Jei pastebėjai amarų, skydamarių ar kitų nepageidaujamų gyvių, būtinai apdorok augalą insekticidu dar prieš perkeliant jį į žiemojimo patalpą. Švariu ir sveiku augalu bus daug lengviau rūpintis ramybės periodu.

Optimalios žiemojimo sąlygos

Sėkmingam buvardijos žiemojimui svarbiausia yra tinkama temperatūra. Optimali temperatūra ramybės periodu yra tarp 10 ir 12 laipsnių Celsijaus. Jokiu būdu temperatūra neturėtų nukristi žemiau 7°C, nes tai gali būti pražūtinga augalui. Taip pat reikėtų vengti per aukštos temperatūros, nes šilumoje augalas ne pereis į ramybės būseną, o bandys toliau augti. Dėl šviesos trūkumo žiemą tokie ūgliai bus silpni, ištįsę ir nekokybiški, o augalas be reikalo išnaudos sukauptas energijos atsargas.

Antras svarbus veiksnys yra apšvietimas. Žiemojimo vieta turi būti kuo šviesesnė. Tam puikiai tinka vėsi, įstiklinta veranda, lodžija, šviesus rūsys su langu ar tiesiog vėsiausia palangė namuose, pavyzdžiui, šiaurinėje pusėje. Geras apšvietimas reikalingas tam, kad augalas išsaugotų lapus ir galėtų vykdyti minimalią fotosintezę. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą specialiomis fitolampomis.

Laistymas žiemojimo metu turi būti labai retas ir saikingas. Augalą reikia palieti tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų žemės gumulas ir šaknys. Paprastai pakanka palaistyti kartą per 3-4 savaites, o kartais ir dar rečiau. Prieš laistant, būtina įsitikinti, kad dirvožemis yra sausas kelių centimetrų gylyje. Perlaistymas žiemą yra pati didžiausia grėsmė, nes vėsioje aplinkoje drėgmė garuoja labai lėtai, o tai sudaro idealias sąlygas šaknų puviniui vystytis.

Oro drėgmė žiemojimo patalpoje taip pat svarbi. Nors augalas yra ramybės būsenoje, oras neturėtų būti per sausas. Ypač jei patalpa yra šildoma, reikėtų pasirūpinti papildomu drėkinimu. Tačiau svarbiau yra užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Retkarčiais pravėdinkite patalpą, tačiau saugokite augalą nuo šaltų skersvėjų. Geras vėdinimas padės išvengti grybelinių ligų, tokių kaip pilkasis puvinys.

Priežiūra ramybės periodu

Visą žiemos laikotarpį būtina reguliariai, bent kartą per savaitę, apžiūrėti žiemojančią buvardiją. Tikrink, ar neatsirado ligų ar kenkėjų požymių. Laiku pastebėjus problemą, ją bus daug lengviau išspręsti. Šalink visus pageltusius ar džiūstančius lapus, nes jie gali tapti puvimo židiniu. Taip pat stebėk dirvožemio drėgmę, kad laiku palietum augalą, bet jo neperlietum.

Natūralu, kad žiemos metu buvardija gali numesti dalį lapų. Nereikėtų dėl to per daug jaudintis, jei tai nėra masinis reiškinys. Tai normali augalo reakcija į pasikeitusias sąlygas – trumpesnes dienas ir žemesnę temperatūrą. Svarbiausia, kad stiebai išliktų gyvybingi ir nepradėtų džiūti. Pavasarį, atsinaujinus augimui, augalas vėl sužaliuos.

Tręšti buvardijos ramybės periodu griežtai negalima. Augalas šiuo metu neauga ir nenaudoja maistinių medžiagų. Bet koks tręšimas gali pakenkti šaknims, sukeldamas druskų kaupimąsi substrate ir „nudegindamas” jas. Tręšimą bus galima atnaujinti tik pavasarį, kai augalas pradės rodyti pirmuosius atbudimo ženklus ir pradės leisti naujus ūglius.

Jei neturi galimybės suteikti augalui vėsios žiemojimo vietos ir jis lieka žiemoti šiltame kambaryje ant palangės, jo priežiūra šiek tiek skirsis. Tokiu atveju ramybės periodas nebus toks ryškus. Augalą reikės laistyti dažniau, nes šilumoje drėgmė garuoja greičiau. Taip pat bus būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu, kad ūgliai neištįstų. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis laistymą ir tręšimą reikėtų sumažinti, palyginti su vasaros periodu.

Augalo atbudinimas pavasarį

Žiemos pabaigoje, paprastai vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, kai dienos pradeda pastebimai ilgėti, laikas pradėti palaipsniui „žadinti” buvardiją iš žiemos miego. Pirmasis žingsnis – perkelti augalą į šiltesnę ir šviesesnę vietą. Tačiau venk staigių pokyčių – temperatūrą ir šviesos intensyvumą didink palaipsniui per kelias savaites, kad augalas nepatirtų streso.

Kartu su perkėlimu į šiltesnę vietą, reikia pradėti dažniau laistyti. Iš pradžių laistyk saikingai, palaipsniui didindamas vandens kiekį ir dažnumą, kai pastebėsi, kad augalas pradeda aktyviau augti. Kai pasirodo pirmieji nauji lapeliai, tai ženklas, kad šaknų sistema atbudo ir pradėjo aktyviai siurbti vandenį. Tuo pačiu metu galima pradėti purkšti augalą, kad padidintum oro drėgmę ir paskatintum pumpurų sprogimą.

Prieš prasidedant intensyviam augimui, pavasarį yra tinkamas laikas atlikti koreguojamąjį genėjimą. Pašalink visus per žiemą nudžiūvusius ar silpnus ūglius. Taip pat galima dar šiek tiek patrumpinti šakas, kad suformuotum norimą krūmo formą. Šis genėjimas paskatins gausesnį šakojimąsi ir užtikrins, kad žiedai formuosis ant stiprių, jaunų ūglių.

Kai augalas jau akivaizdžiai pradeda augti, galima pradėti jį tręšti. Pradėk nuo perpus silpnesnės trąšų koncentracijos, palaipsniui didindamas ją iki normalios per kelias savaites. Pavasarį tinka subalansuotos kompleksinės trąšos, skatinančios tiek žaliosios masės, tiek šaknų augimą. Jei reikia, pavasaris taip pat yra geriausias laikas persodinti buvardiją į šviežią substratą, suteikiant jai daugiau erdvės ir maistinių medžiagų naujam sezonui.