Tinkamas buvardijos laistymas yra vienas iš sudėtingiausių ir svarbiausių jos priežiūros aspektų, nuo kurio tiesiogiai priklauso augalo sveikata, augimas ir žydėjimas. Šis augalas yra labai jautrus drėgmės režimo pokyčiams – jis vienodai blogai reaguoja tiek į perdžiūvimą, tiek į perlaistymą. Norint užtikrinti optimalias sąlygas, būtina rasti aukso vidurį ir pritaikyti laistymo dažnumą bei intensyvumą prie konkrečių aplinkos sąlygų, metų laiko ir augalo vystymosi stadijos. Supratimas, kada ir kiek vandens reikia buvardijai, yra esminė sėkmingo auginimo sąlyga, leidžianti išvengti daugelio paplitusių problemų, tokių kaip šaknų puvinys ar lapų vytimas.
Buvardijos vandens poreikis labai priklauso nuo jos augimo ciklo. Aktyviuoju vegetacijos periodu, kuris trunka nuo pavasario iki rudens, augalas intensyviai auga, formuoja lapus ir žiedus, todėl jam reikia daug drėgmės. Šiuo laikotarpiu dirvožemis vazone turėtų būti nuolat tolygiai drėgnas, tačiau ne šlapias. Geriausias indikatorius, kada laikas laistyti, yra viršutinis dirvožemio sluoksnis – kai jis pradžiūsta maždaug 1-2 centimetrų gyliu, augalą reikia palieti. Neleisk substratui visiškai išdžiūti, nes tai gali sukelti stresą, lapų ir žiedpumpurių kritimą.
Laistymui naudojamo vandens kokybė taip pat turi didelę reikšmę. Buvardija, kaip ir daugelis kitų jautrių augalų, nemėgsta kieto, daug kalcio druskų turinčio vandentiekio vandens. Geriausia naudoti minkštą, nusistovėjusį, virintą arba lietaus vandenį. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros, nes per šaltas vanduo gali sukelti šaknų šoką ir pakenkti augalui. Jei neturi galimybės naudoti lietaus vandens, vandentiekio vandenį palaikyk atvirame inde bent parą, kad išgaruotų chloras ir nusėstų dalis druskų.
Svarbu atsižvelgti ir į aplinkos sąlygas – temperatūrą, oro drėgmę ir šviesos intensyvumą. Karštomis ir saulėtomis dienomis augalas išgarina daugiau vandens, todėl jį reikės laistyti dažniau. Vėsesniu ir debesuotu oru vandens poreikis sumažėja. Taip pat atkreipk dėmesį į vazono medžiagą – moliniuose vazonuose dirvožemis džiūsta greičiau nei plastikiniuose. Nuolat stebėk savo augalą ir aplinką, kad galėtum lanksčiai pritaikyti laistymo režimą.
Laistymo technika
Teisinga laistymo technika yra tokia pat svarbi, kaip ir laistymo dažnumas. Buvardiją reikia laistyti gausiai, kad visas žemės gumulas tolygiai sudrėktų. Pilk vandenį lėtai ant dirvožemio paviršiaus, stengdamasis nepilti ant lapų ir žiedų, kol vanduo pradės tekėti pro drenažo skyles vazono dugne. Tai užtikrins, kad sudrėks ne tik viršutinis, bet ir gilesni dirvožemio sluoksniai, kur yra pagrindinė šaknų masė.
Po laistymo praėjus maždaug 15-30 minučių, būtina išpilti visą vandens perteklių iš padėklo ar lėkštutės. Paliktas stovėti vanduo yra viena iš pagrindinių šaknų puvinio priežasčių. Buvardijos šaknys yra labai jautrios deguonies trūkumui, o užmirkusioje dirvoje jos tiesiog pradeda dusti ir pūti. Ši taisyklė yra ypač svarbi vėsesniu metų laiku, kai garavimas yra lėtesnis.
Venk dažno ir paviršutiniško laistymo mažais vandens kiekiais. Toks laistymas sudrėkina tik viršutinį dirvožemio sluoksnį, o giliau esančios šaknys lieka sausos. Dėl to augalas gali pradėti formuoti paviršinę šaknų sistemą, tapti mažiau atsparus sausrai ir nestabilus. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, leidžiant dirvožemiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
Kartais, ypač jei substratas buvo stipriai perdžiūvęs, jis gali tapti hidrofobiškas ir sunkiai sugerti vandenį. Tokiu atveju laistymas iš viršaus gali būti neefektyvus, nes vanduo tiesiog prabėgs pro vazono kraštus, nesudrėkindamas žemės gumulo. Esant tokiai situacijai, geriausia taikyti mirkymo metodą: panardink visą vazoną į indą su vandeniu ir laikyk tol, kol nustos kilti oro burbuliukai. Po to leisk vandens pertekliui gerai nuvarvėti.
Laistymas skirtingais metų laikais
Pavasarį ir vasarą, buvardijos aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu, vandens poreikis yra didžiausias. Šiuo metu augalą reikia laistyti reguliariai ir gausiai, neleidžiant substratui išdžiūti. Priklausomai nuo oro temperatūros ir drėgmės, tai gali reikšti laistymą kas 2-4 dienas. Karštomis vasaros dienomis gali prireikti laistyti net kasdien. Svarbiausia taisyklė – tikrinti dirvožemio drėgmę pirštu ir laistyti tada, kai to reikia, o ne pagal griežtą grafiką.
Rudenį, kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta, buvardijos augimo tempai natūraliai sulėtėja. Atitinkamai reikia pradėti mažinti ir laistymą. Palaipsniui didink intervalus tarp laistymų, leisdamas dirvožemiui labiau pradžiūti. Šis pereinamasis laikotarpis yra svarbus norint paruošti augalą žiemos ramybei. Per staigus laistymo sumažinimas ar perlaistymas šiuo metu gali sukelti augalui stresą.
Žiemą buvardija pereina į ramybės būseną, ypač jei ji laikoma vėsioje patalpoje (apie 10-12°C). Šiuo periodu jos gyvybiniai procesai sulėtėja, todėl vandens poreikis tampa minimalus. Laistyti reikia labai saikingai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknys. Paprastai pakanka palieti kartą per 2-4 savaites, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Perlaistymas žiemą yra ypač pavojingas ir beveik visada sukelia šaknų puvinį.
Jei žiemą buvardiją augini šiltoje ir sauso oro patalpoje, jos ramybės periodas nebus toks ryškus, ir laistyti reikės dažniau nei laikant vėsiai. Vis dėlto, net ir tokiomis sąlygomis, laistymą reikėtų sumažinti palyginti su vasaros periodu, nes dėl trumpesnių dienų ir mažesnio šviesos intensyvumo augalo augimas sulėtėja. Atidžiai stebėk augalą ir koreguok laistymą pagal jo poreikius.
Perlaistymo ir perdžiūvimo požymiai
Gebėjimas atpažinti perlaistymo ir perdžiūvimo požymius yra labai svarbus norint laiku ištaisyti klaidas ir išsaugoti augalą. Perlaistymo simptomai dažnai būna apgaulingi ir gali priminti perdžiūvimą. Pagrindiniai perlaistymo požymiai yra vystantys, geltonuojantys ir krentantys lapai (ypač apatiniai), augimo sustojimas, pajuodavęs stiebo pagrindas ir nemalonus puvėsio kvapas iš dirvožemio. Išėmus augalą iš vazono, galima pamatyti pajuodusias, minkštas ir lengvai trūkinėjančias šaknis.
Pastebėjus perlaistymo požymius, reikia imtis skubių veiksmų. Nedelsiant nutrauk laistymą ir leisk dirvožemiui kiek įmanoma išdžiūti. Jei situacija rimta, augalą reikės persodinti į naują, sausą substratą, prieš tai pašalinus visas pažeistas ir supuvusias šaknis. Pjūvių vietas naudinga apibarstyti medžio anglies milteliais, kurie veikia kaip antiseptikas. Po persodinimo augalą laistyk labai saikingai.
Perdžiūvimo požymiai yra akivaizdesni. Augalo lapai praranda stangrumą, nuleipsta, gali susiraukšlėti ir džiūti nuo kraštų. Žiedpumpuriai ir žiedai taip pat vysta ir byra. Ilgą laiką negavus vandens, visas augalas gali atrodyti nuvytęs ir negyvybingas. Nors buvardija nemėgsta perdžiūvimo, ji lengviau atsigauna po jo nei po perlaistymo.
Jei augalas perdžiūvo, jį reikia kuo greičiau ir gausiai palieti. Geriausias būdas atgaivinti stipriai išsausėjusį augalą – panardinti visą vazoną į vandenį ir palaikyti, kol žemė pilnai prisigers drėgmės. Po to leisk vandens pertekliui nuvarvėti. Paprastai per kelias valandas ar dieną augalas atsigauna ir jo lapai vėl tampa stangrūs. Tačiau venk nuolatinio perdžiovinimo, nes tai alina augalą ir neigiamai veikia jo žydėjimą.
Oro drėgmė ir purškimas
Buvardija yra tropinis augalas, todėl jai reikalinga aukšta santykinė oro drėgmė. Sausas oras, ypač būdingas butams šildymo sezono metu, gali sukelti problemų: lapų galiukai pradeda ruduoti ir džiūti, augalas tampa labiau pažeidžiamas kenkėjų, ypač voratinklinių erkių. Todėl svarbu ne tik tinkamai laistyti dirvožemį, bet ir rūpintis aplinkos drėgme.
Vienas iš paprasčiausių būdų padidinti oro drėgmę yra reguliarus augalo purškimas. Purkšk lapus minkštu, kambario temperatūros vandeniu, geriausia ryte, kad iki vakaro jie spėtų nudžiūti. Venk purkšti žiedus, nes ant jų gali atsirasti negražios dėmės. Purškimas ne tik padidina drėgmę, bet ir nuplauna dulkes nuo lapų, pagerindamas fotosintezės procesą.
Kitas efektyvus metodas – pastatyti vazoną ant padėklo su drėgnu keramzitu ar akmenukais. Į padėklą įpilk vandens taip, kad jis nesiektų vazono dugno. Garuodamas vanduo drėkins orą aplink augalą. Šis būdas užtikrina pastovesnį drėgmės lygį nei purškimas. Taip pat galima grupuoti buvardiją su kitais drėgmę mėgstančiais augalais – kartu jie sukurs palankesnį mikroklimatą.
Jei patalpų oras yra ypač sausas, verta apsvarstyti galimybę naudoti elektrinį oro drėkintuvą. Tai pats efektyviausias būdas palaikyti stabilią ir augalui tinkamą oro drėgmę. Tinkamas drėgmės lygis ne tik padės buvardijai jaustis geriau, bet ir pagerins jos išvaizdą, lapai bus sodresnės spalvos, o žydėjimas – ilgesnis ir gausesnis.
