Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių sėkmingą buvardijos auginimą, jos dekoratyvumą ir, svarbiausia, gebėjimą gausiai žydėti. Kaip tropinių ir subtropinių regionų augalas, buvardija yra prisitaikiusi gauti daug saulės energijos, kuri yra būtina fotosintezės procesui. Tinkamas apšvietimo intensyvumas, trukmė ir kokybė tiesiogiai veikia augalo augimo tempus, lapų spalvos sodrumą ir žiedpumpurių formavimąsi. Nepakankamas šviesos kiekis arba netinkamas jos spektras gali sukelti įvairias problemas, nuo augalo ištįsimo iki visiško žydėjimo nebuvimo, todėl šiam aspektui reikia skirti ypatingą dėmesį.
Buvardija yra šviesamėgis augalas, kuriam reikalinga ryški, bet išsklaidyta šviesa. Tai reiškia, kad augalas turėtų gauti kuo daugiau šviesos, tačiau būti apsaugotas nuo tiesioginių, kaitrių vidurdienio saulės spindulių. Tiesioginė saulė, ypač vasarą per pietus, gali nudeginti jautrius buvardijos lapus, palikdama ant jų rudas, negražias dėmes. Be to, per didelis karštis ir tiesioginiai spinduliai greitai išgarina drėgmę, todėl augalas gali patirti stresą ir nuvysti.
Idealios auginimo sąlygos susidaro, kai augalas per dieną gauna bent 4-6 valandas ryškios šviesos. Geriausiai tam tinka rytinės arba vakarinės palangės. Ant rytinės palangės buvardija gaus švelnių rytinės saulės spindulių, kurie nėra tokie agresyvūs. Vakarinė palangė taip pat yra geras pasirinkimas. Jei vienintelė galimybė yra pietinė palangė, būtina pasirūpinti šešėliavimu karščiausiu dienos metu, pavyzdžiui, naudojant lengvas užuolaidas, žaliuzes ar perkeliant augalą šiek tiek toliau nuo lango.
Svarbu atsiminti, kad šviesos poreikis gali skirtis priklausomai nuo buvardijos veislės. Kai kurios veislės, ypač tos, kurių lapai margi, gali reikalauti dar daugiau šviesos, kad išlaikytų savo dekoratyvumą. Visada stebėk savo augalą ir jo reakciją į esamas apšvietimo sąlygas. Augalo išvaizda yra geriausias indikatorius, ar jam pakanka šviesos, ar jos yra per daug.
Šviesos trūkumo požymiai
Vienas iš akivaizdžiausių šviesos trūkumo požymių yra augalo ištįsimas, dar vadinamas etiolizacija. Kai augalui trūksta šviesos, jis pradeda „stieptis” link šviesos šaltinio, jo tarpubambliai (atstumai tarp lapų) tampa neįprastai ilgi, o stiebai – ploni ir silpni. Dėl to visas augalas praranda savo kompaktišką, tankią formą ir atrodo neestetiškai. Tokie ištįsę ūgliai yra silpni ir retai kada suformuoja žiedus.
Kitas svarbus simptomas – menkas arba visiškas žydėjimo nebuvimas. Šviesa yra pagrindinis faktorius, skatinantis žiedpumpurių formavimąsi. Jei buvardija augina daug lapų, atrodo sveika, bet nežydi, dažniausiai kalta būna būtent šviesos stoka. Augalas tiesiog neturi pakankamai energijos, kurią gauna iš fotosintezės, kad galėtų ne tik palaikyti gyvybines funkcijas, bet ir skirti resursų reprodukcijai, t.y. žydėjimui.
Lapų spalvos pokyčiai taip pat gali signalizuoti apie šviesos trūkumą. Lapai gali tapti smulkesni, prarasti savo sodrią žalią spalvą ir atrodyti išblyškę, gelsvi. Margalapėms veislėms trūkstant šviesos, jų lapų raštai išnyksta, ir lapai tampa vientisai žali. Tai yra augalo bandymas maksimizuoti fotosintezės plotą, gaminant daugiau chlorofilo.
Galiausiai, dėl šviesos trūkumo nusilpęs augalas tampa labiau pažeidžiamas ligų ir kenkėjų. Silpni audiniai yra lengvesnis grobis patogenams ir kenkėjams. Jei pastebėjai, kad tavo buvardija pradėjo dažniau sirgti ar ją puola kenkėjai, verta kritiškai įvertinti jos gaunamą šviesos kiekį. Perkėlimas į šviesesnę vietą gali sustiprinti augalo imunitetą.
Šviesos pertekliaus požymiai
Nors buvardija mėgsta šviesą, jos perteklius, ypač tiesioginiai saulės spinduliai, gali būti žalingas. Labiausiai pastebimas požymis yra lapų nudegimai. Ant lapų atsiranda sausos, rudos arba šviesiai gelsvos, popierių primenančios dėmės tose vietose, kurias pasiekė tiesioginiai saulės spinduliai. Šie pažeidimai yra negrįžtami, ir pažeisti lapai nebeatsigaus, juos geriausia pašalinti.
Per didelis šviesos intensyvumas gali sukelti ir lapų spalvos pasikeitimą. Užuot buvę sodriai žali, lapai gali pagelsti arba įgauti rausvą ar bronzinį atspalvį. Tai yra augalo apsauginė reakcija, bandant apsisaugoti nuo per didelio spinduliuotės kiekio. Nors kai kuriems augalams toks „įrudis” gali atrodyti dekoratyviai, buvardijai tai yra streso požymis.
Augalas, stovintis per karštoje ir saulėtoje vietoje, greitai praranda drėgmę. Jo lapai gali atrodyti apvytę, nuleipę, net jei dirvožemis yra pakankamai drėgnas. Taip nutinka todėl, kad šaknys nespėja tiekti vandens taip greitai, kaip jis išgarinamas per lapus. Ilgalaikis buvimas tokiomis sąlygomis alina augalą ir gali sukelti jo žūtį.
Paradoksalu, bet kartais dėl per didelio streso, kurį sukelia per intensyvi šviesa ir karštis, augalas taip pat gali nustoti žydėti arba mesti jau susiformavusius žiedpumpurius. Nors žydėjimui reikia daug šviesos, ekstremalios sąlygos priverčia augalą visą energiją skirti išgyvenimui, o ne žiedų formavimui. Todėl svarbu rasti balansą ir suteikti augalui ryškią, bet saugią šviesą.
Apšvietimas skirtingais metų laikais
Šviesos intensyvumas ir dienos ilgumas natūraliai keičiasi priklausomai nuo metų laiko, todėl ir buvardijos apšvietimo poreikiai skiriasi. Pavasarį ir vasarą, kai saulė yra aktyviausia ir dienos ilgos, svarbiausia yra apsaugoti augalą nuo vidurdienio saulės. Šiuo laikotarpiu rytinė ar vakarinė palangė yra idealus pasirinkimas. Jei augalą vasarą išneši į lauką, parink jam tokią vietą, kur ryte šviestų saulė, o per pietus būtų lengvas pavėsis, pavyzdžiui, po medžių laja.
Rudenį ir žiemą šviesos intensyvumas ir dienos trukmė smarkiai sumažėja. Šiuo laikotarpiu buvardiją reikėtų perkelti į kuo šviesesnę vietą, pavyzdžiui, ant pietinės palangės. Žiemos saulė nėra tokia kaitri, todėl tiesioginiai jos spinduliai paprastai nepakenkia augalui. Pakankamas šviesos kiekis žiemos metu yra ypač svarbus, jei augalas žiemoja šiltoje patalpoje.
Jei natūralios šviesos žiemos mėnesiais katastrofiškai trūksta, verta pagalvoti apie papildomą dirbtinį apšvietimą. Tam naudojamos specialios augalų lempos, vadinamos fitolampomis, kurios skleidžia augalams tinkamo spektro šviesą. Papildomas apšvietimas padės buvardijai išlaikyti lapus, neištįsti ir sėkmingai peržiemoti. Fitolampą reikėtų įjungti taip, kad bendra šviesos trukmė per parą būtų apie 10-12 valandų.
Reguliarus vazono pasukimas yra svarbi priežiūros dalis, ypač jei šviesa sklinda iš vieno šaltinio, pavyzdžiui, lango. Kas kelias savaites pasuk vazoną 90 ar 180 laipsnių kampu. Tai užtikrins, kad visos augalo pusės gaus vienodą šviesos kiekį, ir jis augs simetriškai, o ne iškryps į vieną pusę. Ši paprasta procedūra padės išlaikyti gražią ir taisyklingą krūmo formą.
