Buvardijos sodinimas ir dauginimas yra procesai, reikalaujantys specifinių žinių ir kruopštumo, tačiau suteikiantys galimybę patiems išsiauginti šiuos nuostabius, kvapnius augalus. Sėkmingas įsišaknijimas ir tolesnis augimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip tinkamas laikas, kokybiška sodinamoji medžiaga, teisingai paruoštas substratas ir optimalios aplinkos sąlygos. Nors buvardija laikoma gana lepiu augalu, laikantis pagrindinių agrotechnikos taisyklių, ją galima sėkmingai pasidauginti ir auginti tiek namuose, tiek šiltnamyje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sodinimo ir dauginimo metodus, kurie padės tau praplėsti savo buvardijų kolekciją.
Prieš pradedant sodinimo ar dauginimo darbus, labai svarbu pasiruošti visus reikalingus įrankius ir medžiagas. Tau prireiks aštraus ir sterilaus peilio ar sekatoriaus, tinkamo dydžio vazonų su drenažo angomis, kokybiško substrato ir, priklausomai nuo pasirinkto dauginimo būdo, įsišaknijimą skatinančių hormonų. Įrankių sterilumas yra būtinas siekiant išvengti infekcijų plitimo, kurios gali pražudyti jaunus augalus. Pasirūpink, kad viskas būtų po ranka, kad procesas vyktų sklandžiai ir be pertraukų.
Sodinant buvardiją, vienas iš svarbiausių aspektų yra tinkamo vazono ir dirvožemio parinkimas. Vazonas turi būti proporcingas augalo šaknų sistemos dydžiui, ne per didelis, kad neužsistovėtų vanduo, ir būtinai su drenažo skylėmis dugne. Dirvožemis turi būti lengvas, purus, laidus orui ir vandeniui bei silpnai rūgštus. Tokį mišinį galima pasigaminti pačiam, sumaišius durpes, kompostinę žemę ir perlitą ar smėlį, arba įsigyti jau paruoštą substratą, skirtą žydintiems augalams.
Dauginimo sėkmė labai priklauso nuo motininio augalo būklės. Augalas, iš kurio bus imami auginiai, turi būti sveikas, stiprus ir be jokių ligų ar kenkėjų požymių. Geriausia auginius imti iš subrendusių, bet dar ne sumedėjusių ūglių, nes jie turi didžiausią potencialą greitai ir sėkmingai įsišaknyti. Pasirinkus tinkamą motininį augalą ir kokybiškus auginius, gerokai padidinsi savo šansus sėkmingai padauginti buvardiją ir džiaugtis naujais, sveikais augalais.
Dauginimas auginiais
Dauginimas viršūniniais auginiais yra populiariausias ir efektyviausias būdas padauginti buvardiją, leidžiantis išsaugoti visas motininio augalo veislės savybes. Geriausias laikas šiam darbui yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalas yra aktyvaus augimo fazėje. Auginiams rinkis jaunus, bet jau pakankamai sutvirtėjusius ūglius. Aštriu ir steriliu peiliu nupjauk maždaug 8-10 centimetrų ilgio ūglio viršūnę, pjūvį darydamas šiek tiek žemiau lapų mazgo.
Paruoštą auginį reikia tinkamai apdoroti prieš sodinant. Pašalink apatinius lapus, palikdamas tik 2-4 lapelius viršūnėje, kad sumažintum drėgmės garavimą. Jei palikti lapai yra dideli, juos galima perpjauti perpus. Pjūvio vietą rekomenduojama apdoroti įsišaknijimą skatinančiais milteliais (šaknyno hormonais), kurie paspartins šaknų formavimąsi ir padidins sėkmės tikimybę. Šis žingsnis nėra būtinas, tačiau labai naudingas, ypač dauginant lepesnes veisles.
Paruoštus auginius sodink į nedidelius vazonėlius ar daigyklas, pripildytas lengvo ir drėgno substrato, pavyzdžiui, durpių ir perlito mišinio. Auginius kišk į substratą maždaug 2-3 centimetrų gyliu ir lengvai apspausk žemę aplink juos. Po pasodinimo auginius reikia palaistyti ir sukurti jiems šiltnamio sąlygas, kad būtų palaikoma aukšta oro drėgmė. Tam puikiai tinka uždengti vazonėlius skaidriu plastikiniu maišeliu, stiklainiu ar plastikine butelio dalimi.
Įsišaknijimo procesas trunka maždaug 3-4 savaites, o jo metu svarbu palaikyti pastovią maždaug 20-22°C temperatūrą ir reguliariai vėdinti šiltnamį, kad nesikauptų kondensatas ir neįsimestų pelėsis. Substratas turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Kai pamatysi naujų lapelių augimą, tai bus ženklas, kad auginiai sėkmingai įsišaknijo. Tuomet galima palaipsniui pratinti jaunus augalus prie normalių kambario sąlygų, vis ilgiau nuimant dangtį.
Dauginimas šaknų auginiais
Nors retesnis, bet taip pat įmanomas buvardijos dauginimo būdas yra šaknų auginiais. Šis metodas ypač tinka, jei nori gauti daugiau naujų augalų arba jei viršūniniai auginiai dėl kokių nors priežasčių neįsišaknijo. Geriausias laikas šaknų auginiams imti yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kai augalas dar yra ramybės būsenoje. Šiam tikslui reikės atsargiai išimti motininį augalą iš vazono ir apžiūrėti jo šaknų sistemą.
Dauginimui rinkis sveikas, storas, maždaug pieštuko storio šaknis. Aštriu peiliu atpjauk kelis 5-7 centimetrų ilgio šaknų gabalėlius. Svarbu įsiminti arba pasižymėti, kuri pusė yra viršutinė (artimesnė augalo pagrindui), o kuri apatinė, nes nuo to priklausys teisingas sodinimas. Neteisingai pasodintas šaknies auginys neišleis ūglių. Paruoštus šaknų gabalėlius galima apvolioti fungiciduose, kad būtų išvengta puvimo.
Paruoštus šaknų auginius sodink horizontaliai arba šiek tiek įstrižai į drėgną, purų substratą, pavyzdžiui, smėlio ir durpių mišinį. Jei sodini vertikaliai, įsitikink, kad viršutinė dalis yra viršuje. Auginius užberk plonu, maždaug 1-2 centimetrų storio substrato sluoksniu. Kaip ir dauginant viršūniniais auginiais, svarbu sukurti šiltnamio sąlygas, palaikyti aukštą drėgmę ir pastovią šilumą (apie 20°C).
Nauji ūgliai iš šaknų auginių turėtų pasirodyti per kelias savaites ar mėnesį. Šis procesas gali užtrukti ilgiau nei dauginant viršūniniais auginiais, todėl būk kantrus. Kai pasirodo pirmieji lapeliai ir susiformuoja maži augalėliai, juos galima atsargiai atskirti ir pasodinti į atskirus vazonėlius. Šis dauginimo būdas reikalauja daugiau patirties ir kantrybės, tačiau gali būti puiki alternatyva, ypač atnaujinant senus augalus.
Sėklų sėjimas
Buvardijas galima dauginti ir sėklomis, tačiau šis metodas yra sudėtingesnis ir rečiau naudojamas mėgėjų sodininkystėje. Dauginant sėklomis ne visada išsaugomos veislės savybės, todėl gauti augalai gali skirtis nuo motininio augalo savo žiedų spalva ar forma. Be to, procesas nuo sėklos iki žydinčio augalo trunka gerokai ilgiau. Tačiau jei nori eksperimentuoti ir išvesti naujas formas, sėklų sėjimas gali būti įdomus iššūkis.
Sėklas geriausia sėti ankstyvą pavasarį, vasario ar kovo mėnesį. Sėjai paruošk negilias daigyklas su lengvu, steriliu substratu. Prieš sėją substratą reikia sudrėkinti. Buvardijos sėklos yra labai smulkios, todėl jas berk ant substrato paviršiaus ir tik labai lengvai prispausk, bet neužberk žemėmis, nes joms sudygti reikalinga šviesa. Po sėjos daigyklą uždenk stiklu ar skaidria plėvele, kad palaikytum drėgmę.
Dygimui reikalinga pastovi 21-24°C temperatūra ir pakankamai šviesos. Daigyklą laikyk šviesioje vietoje, bet saugok nuo tiesioginių saulės spindulių. Reguliariai vėdink ir stebėk, kad substratas neišdžiūtų. Sėklos paprastai sudygsta per 2-3 savaites. Sudygus daigeliams, dangtį reikia nuimti ir toliau auginti juos šviesioje ir šiltoje vietoje.
Kai daigeliai užaugina 2-3 tikruosius lapelius, juos reikia pikuoti – atsargiai persodinti į atskirus mažus vazonėlius. Šis darbas reikalauja didelio kruopštumo, kad nebūtų pažeistos gležnos šaknelės. Po pikavimo jaunus augalus reikia toliau auginti šiltai ir šviesiai, reguliariai, bet saikingai laistant. Iš sėklų išaugintos buvardijos paprastai pražysta antraisiais augimo metais.
Jaunų augalų priežiūra
Sėkmingai įsišakniję ir pradėję augti jauni buvardijų augalai reikalauja ypatingo dėmesio ir priežiūros. Kai auginiai ar daigeliai yra persodinami į atskirus vazonėlius, svarbu juos palaipsniui pratinti prie aplinkos sąlygų. Iš pradžių laikyk juos šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Staigus perėjimas į ryškią saulę gali nudeginti jaunus lapelius. Taip pat palaipsniui mažink oro drėgmę, jei jie buvo auginami šiltnamio sąlygomis.
Laistymas yra vienas iš svarbiausių jaunų augalų priežiūros aspektų. Jų šaknų sistema dar yra silpna ir jautri tiek perdžiūvimui, tiek perlaistymui. Laistyk reguliariai, tačiau leisk viršutiniam substrato sluoksniui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Naudok minkštą, kambario temperatūros vandenį. Venk vandens užsistovėjimo padėkle, nes tai gali sukelti šaknų puvinį, kuris yra pražūtingas jauniems augalams.
Tręšti jaunus augalus pradėk tik tada, kai jie akivaizdžiai pradeda augti ir sustiprėja, paprastai praėjus 3-4 savaitėms po persodinimo. Iš pradžių naudok perpus silpnesnės koncentracijos kompleksines trąšas, skirtas žydintiems augalams. Per ankstyvas arba per gausus tręšimas gali „sudeginti” gležnas šaknis. Tręšk maždaug kas 3-4 savaites, palaipsniui didindamas koncentraciją iki normalios, kai augalas jau bus gerai įsitvirtinęs.
Norint suformuoti gražų ir tankų krūmelį, jaunus buvardijų augalus reikia pradėti formuoti anksti. Kai augalas pasiekia maždaug 10-15 centimetrų aukštį, nugnybk jo viršūnę. Tai paskatins šoninių ūglių augimą ir augalas pradės šakotis. Šią procedūrą galima pakartoti kelis kartus su naujai išaugusiais šoniniais ūgliais, kol susiformuos norimo tankumo krūmas. Ankstyvas formavimas yra raktas į gausų žydėjimą ateityje.
