Nors brugmansijos yra palyginti atsparūs ir gyvybingi augalai, jos, kaip ir bet kuris kitas sodo augalas, nėra apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų. Vešli, sultinga lapija ir gausūs žiedai tampa viliojančiu taikiniu įvairiems vabzdžiams, o netinkamos auginimo sąlygos, ypač perteklinė drėgmė ir prasta oro cirkuliacija, gali sudaryti palankias sąlygas plisti grybelinėms ar bakterinėms infekcijoms. Laiku nepastebėjus problemos ir nesiėmus priemonių, kenkėjų kolonijos ar ligų židiniai gali smarkiai pakenkti augalo dekoratyvumui, susilpninti jį ir, kai kuriais atvejais, net pražudyti. Todėl budrumas ir prevencija yra geriausi ginklai kovoje už sveiką augalą.
Sėkminga kova su ligomis ir kenkėjais prasideda nuo reguliarios ir atidžios augalo apžiūros. Bent kartą per savaitę reikėtų nuodugniai apžiūrėti ne tik viršutinę, bet ir apatinę lapų pusę, kur dažniausiai slepiasi kenkėjai. Taip pat svarbu stebėti stiebus, jaunus ūglius ir žiedpumpurius. Bet kokie pakitimai – dėmės, apnašos, deformacijos, voratinkliai ar matomi vabzdžiai – turėtų būti signalas nedelsiant imtis veiksmų. Kuo anksčiau problema aptinkama, tuo lengviau ją suvaldyti.
Svarbu suprasti, kad sveikas, stiprus ir gerai prižiūrimas augalas yra daug atsparesnis tiek ligoms, tiek kenkėjams. Užtikrinant optimalias auginimo sąlygas – tinkamą laistymą, subalansuotą tręšimą, pakankamą saulės šviesos kiekį ir gerą oro cirkuliaciją – stiprinamas natūralus augalo imunitetas. Nusilpęs, stresą patiriantis augalas tampa lengvu grobiu įvairiems patogenams ir parazitams. Todėl tinkama priežiūra yra pati geriausia prevencijos priemonė.
Šiame straipsnyje mes detaliai apžvelgsime dažniausiai brugmansijas puolančius kenkėjus ir ligas. Išmoksime atpažinti jų daromą žalą ir pagrindinius simptomus. Aptarsime įvairius kontrolės metodus, pradedant nuo mechaninių ir biologinių priemonių ir baigiant cheminiais insekticidais bei fungicidais. Taip pat skirsime dėmesio ligų prevencijai ir virusinėms infekcijoms, pabrėždami teisingos agrotechnikos svarbą auginant sveikus ir gyvybingus angelų trimitus.
Dažniausi kenkėjai ir jų atpažinimas
Brugmansijas gali pulti įvairūs kenkėjai, tačiau keletas iš jų yra ypač dažni ir gali pridaryti daugiausiai žalos. Vienas iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių yra paprastoji voratinklinė erkė. Šie maži, voragyvių klasės kenkėjai yra sunkiai matomi plika akimi, tačiau jų buvimą išduoda keli požymiai: lapų paviršius pasidengia smulkiais, gelsvais taškeliais, vėliau lapai praranda spalvą, džiūsta, o apatinėje jų pusėje ir tarp lapkočių galima pastebėti plonytį, tankų voratinklį. Voratinklinės erkės ypač greitai dauginasi sausame ir karštame ore.
Daugiau straipsnių šia tema
Amarai yra dar viena dažna problema. Tai nedideli, kriaušės formos vabzdžiai, dažniausiai žalios, juodos ar rudos spalvos, kurie kolonijomis apspinta jaunus ūglius, lapų apačią ir žiedpumpurius. Jie siurbia augalo sultis, todėl pažeistos dalys deformuojasi, lapai susiraukšlėja, o žiedpumpuriai neišsiskleidžia. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodligę sukeliantis grybelis, padengiantis lapus juodomis apnašomis ir trikdantis fotosintezę.
Baltasparniai – tai smulkūs, į mažas baltas museles panašūs vabzdžiai, kurie, pajudinus augalą, debesėliu pakyla į orą. Tiek suaugėliai, tiek jų lervos siurbia augalo sultis, dažniausiai iš apatinės lapų pusės. Pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir krenta. Kaip ir amarai, baltasparniai taip pat išskiria lipčių, skatinantį juodligės atsiradimą. Jie ypač mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, todėl dažnai tampa problema šiltnamiuose arba patalpose žiemojančių augalų.
Kiti galimi kenkėjai yra miltuotieji skydamariai, kurie atrodo kaip maži balti, į vatą panašūs gumulėliai, besitelkiantys lapų pažastyse ir ant stiebų, bei tripsai – smulkūs, judrūs vabzdžiai, paliekantys ant lapų sidabriškas dėmes ir juodus taškelius (ekskrementus). Svarbu laiku ir teisingai identifikuoti kenkėją, nes nuo to priklauso efektyviausių kontrolės metodų pasirinkimas.
Kenkėjų kontrolės metodai
Kovos su kenkėjais strategija turėtų būti integruota, derinant skirtingus metodus. Pirmasis ir paprasčiausias metodas, ypač esant nedideliam kenkėjų kiekiui, yra mechaninis šalinimas. Amarus, baltasparnius ir voratinklines erkes galima bandyti nuplauti stipria vandens srove iš žarnos, ypač atkreipiant dėmesį į apatinę lapų pusę. Miltuotuosius skydamarius galima nurinkti rankomis arba nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu spirite. Tai ne visada išnaikina problemą, bet padeda sumažinti populiaciją.
Daugiau straipsnių šia tema
Jei mechaninių priemonių nepakanka, galima naudoti biologinius ar liaudiškus metodus. Purškimas ūkinio muilo ar žaliojo muilo tirpalu yra efektyvi priemonė prieš amarus ir kitus minkštakūnius vabzdžius. Muilo tirpalas pažeidžia vabzdžių apsauginį sluoksnį ir jie žūva nuo dehidratacijos. Taip pat populiarus ir efektyvus yra nimbamedžio (neem) aliejaus purškalas. Šis aliejus veikia kaip insekticidas, fungicidas ir atbaidanti priemonė, sutrikdydamas kenkėjų maitinimosi ir dauginimosi ciklus.
Biologinė kontrolė apima natūralių kenkėjų priešų, tokių kaip boružės (naikina amarus) ar plėšriosios erkės (naikina voratinklines erkes), panaudojimą. Šis metodas ypač tinka šiltnamiuose ar oranžerijose. Taip pat galima naudoti geltonas lipnias gaudykles, kurios pritraukia ir sugauna skraidančius vabzdžius, tokius kaip baltasparniai, taip padedant stebėti ir kontroliuoti jų populiaciją.
Cheminiai insekticidai turėtų būti naudojami kaip paskutinė priemonė, kai kiti metodai neveiksmingi, o kenkėjų antplūdis kelia grėsmę augalo gyvybei. Renkantis cheminį preparatą, svarbu įsitikinti, kad jis yra skirtas konkrečiam kenkėjui naikinti ir griežtai laikytis naudojimo instrukcijų bei saugumo reikalavimų. Yra sisteminių insekticidų, kurie patenka į augalo sultis ir tampa nuodingi jį siurbiantiems kenkėjams, ir kontaktinių, kurie veikia tiesiogiai palietę vabzdį. Naudojant chemines priemones, svarbu nepamiršti apie galimą žalą naudingiems vabzdžiams, tokiems kaip bitės.
Grybelinės ir bakterinės ligos
Be kenkėjų, brugmansijas gali pažeisti ir įvairios ligos, dažniausiai sukeliamos grybelių. Viena iš pavojingiausių yra šaknų puvinys, kurį sukelia dirvožemyje esantys patogeniniai grybeliai. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl perlaistymo ir prasto drenažo. Augalo šaknys pradeda pūti, nebegali pasisavinti vandens ir maistinių medžiagų. Antžeminiai simptomai – vytimas (net ir esant drėgnai žemei), lapų geltonavimas, augimo sustojimas. Ištraukus augalą iš vazono, matomos pajuodusios, suminkštėjusios ir nemalonų kvapą skleidžiančios šaknys.
Kita dažna grybelinė liga yra miltligė. Ji pasireiškia baltomis, į miltus panašiomis apnašomis ant lapų, stiebų ir žiedpumpurių. Liga plinta esant dideliems temperatūros ir drėgmės svyravimams, ypač kai naktys vėsios ir drėgnos, o dienos šiltos. Miltligė ne tik gadina augalo išvaizdą, bet ir trikdo fotosintezę, silpnindama augalą. Stipriai pažeisti lapai gali deformuotis ir nudžiūti.
Pilkojo kekero (botrytis) sukeltas puvinys taip pat gali pažeisti brugmansijas, ypač vėsiu ir drėgnu oru. Ši liga dažniausiai pažeidžia žiedus ir žiedpumpurius, kurie apsitraukia pilku, puriu pelėsiu ir pradeda pūti. Vėliau liga gali išplisti ir ant lapų bei stiebų, sukeldama rudas, vandeningas dėmes. Ši liga ypač pavojinga žiemojantiems augalams, jei patalpa yra prastai vėdinama ir per drėgna.
Bakterinės ligos brugmansijoms pasitaiko rečiau, tačiau gali sukelti lapų dėmėtliges ar stiebo puvinius. Bakterinės dėmės dažnai būna vandeningos, netaisyklingos formos, apsuptos geltonu apvadu. Kovoti su bakterinėmis infekcijomis yra sudėtingiau nei su grybelinėmis, todėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai – švariems įrankiams, augalo nepažeidimui ir optimalių auginimo sąlygų palaikymui.
Ligos prevencija
Geriausia kova su ligomis yra jų prevencija. Svarbiausias prevencijos elementas – teisinga agrotechnika. Tinkamas laistymas yra esminis veiksnys siekiant išvengti šaknų puvinio. Niekada neperlaistykite augalo ir užtikrinkite, kad vazone būtų geras drenažas, o padėkle neužsistovėtų vanduo. Laistykite augalą ryte, kad iki vakaro lapai spėtų nudžiūti. Laistymas iš viršaus, sušlapinant lapus, ypač vakare, gali sudaryti palankias sąlygas plisti grybelinėms ligoms, tokioms kaip miltligė.
Gera oro cirkuliacija yra dar vienas svarbus prevencijos veiksnys. Nesodinkite augalų per tankiai, kad oras galėtų laisvai judėti aplink juos. Tai padeda lapams greičiau nudžiūti ir sumažina grybelinių sporų dygimo tikimybę. Reguliarus augalo genėjimas, šalinant perteklinę, tankią lapiją, taip pat pagerina oro cirkuliaciją augalo viduje. Žiemojimo patalpoje taip pat svarbu užtikrinti gerą vėdinimą.
Švara ir higiena taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Reguliariai šalinkite nukritusius lapus, nužydėjusius žiedus ir kitas augalines liekanas aplink augalą, nes jose gali daugintis ligų sukėlėjai. Naudokite tik švarius ir aštrius genėjimo įrankius. Prieš pereinant nuo vieno augalo prie kito, rekomenduojama įrankius dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštumėte galimų ligų sukėlėjų.
Galiausiai, stiprus ir sveikas augalas yra natūraliai atsparesnis ligoms. Subalansuotas tręšimas, aprūpinantis augalą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, ypač kaliu, kuris stiprina augalo audinius, padidina jo atsparumą. Venkite pertręšimo azotu, nes jis skatina vešlų, bet silpną ir ligoms neatsparų augimą. Laikantis šių prevencinių priemonių, galima ženkliai sumažinti riziką, kad jūsų brugmansija susirgs.
Virusinės infekcijos ir jų valdymas
Virusinės ligos yra viena iš rimčiausių grėsmių brugmansijoms, nes jos yra neišgydomos. Dažniausiai pasitaiko įvairūs mozaikos virusai, tokie kaip tabako mozaikos virusas. Pagrindinis virusinės infekcijos simptomas yra lapų išvaizdos pasikeitimas. Ant lapų atsiranda netaisyklingos, mozaiką primenančios gelsvos, šviesiai žalios ar tamsiai žalios dėmės, dryžiai ar raštai. Lapai gali deformuotis, susiraukšlėti, o pats augalas skursta, jo augimas sulėtėja.
Virusai plinta keliais būdais. Dažniausiai juos perneša sultis siurbiantys kenkėjai, tokie kaip amarai ar tripsai. Vabzdys, maitindamasis ant sergančio augalo, kartu su sultimis įsiurbia ir viruso dalelių, o vėliau, persikėlęs ant sveiko augalo, jį užkrečia. Virusai taip pat gali plisti per nesterilius genėjimo įrankius, o kartais net per rankas, jei lietėte sergantį, o paskui sveiką augalą.
Deja, efektyvių priemonių virusinėms augalų ligoms gydyti nėra. Jei diagnozavote, kad jūsų brugmansija yra užsikrėtusi virusu, vienintelė teisinga išeitis yra nedelsiant sunaikinti visą augalą. Negalima jo kompostuoti ar palikti sode, nes tai gali tapti infekcijos šaltiniu kitiems augalams. Augalą reikia sudeginti arba išmesti į buitinių atliekų konteinerį, supakavus į plastikinį maišą. Tai skamba drastiškai, tačiau tai yra vienintelis būdas apsaugoti likusią jūsų kolekciją.
Svarbiausias virusinių ligų valdymo būdas yra prevencija. Pirmiausia, būtina griežtai kontroliuoti virusus pernešančius kenkėjus. Reguliari augalų apžiūra ir kova su amarais, tripsais ir kitais siurbiančiaisiais vabzdžiais yra geriausia apsauga nuo virusų. Antra, visada naudokite švarius ir dezinfekuotus įrankius, ypač dauginant augalus auginiais. Galiausiai, įsigydami naujus augalus, atidžiai juos apžiūrėkite, ar nėra jokių ligų požymių, ir kurį laiką palaikykite juos karantine, atskirai nuo kitų augalų.
