ramybės laikotarpio svarba
Brazilinis jazminas, atkeliavęs iš Pietų Amerikos, mūsų klimato sąlygomis negali žiemoti lauke. Norint išsaugoti šį augalą kitiems metams, būtina jį tinkamai paruošti ir perkelti į patalpą. Žiemojimas yra kritinis etapas, nes augalui reikia ramybės laikotarpio, kad jis galėtų pailsėti ir sukaupti energijos kitam aktyvaus augimo ir žydėjimo sezonui. Priešingu atveju, augalas, laikomas per šiltai ir per šviesiai, gali išsekti, nustoti žydėti ir galiausiai žūti.
Pagrindinis tikslas yra sukurti sąlygas, kuo artimesnes natūralioms. Gimtinėje brazilinis jazminas pergyvena sausesnį ir vėsesnį periodą, kuris natūraliai sulėtina jo augimą. Pervežus augalą į patalpą, reikia palaipsniui sumažinti laistymą ir tręšimą, taip pat sumažinti temperatūrą. Šis procesas padeda augalui pasiruošti ramybės būsenai, sumažina jo gyvybinius procesus ir leidžia jam „užmigti”.
Ramybės laikotarpis padeda ne tik išsaugoti augalą, bet ir skatina gausų žydėjimą kitą pavasarį. Gerai pailsėjęs augalas pavasarį atgyja su nauja jėga ir energija, išaugina daug naujų ūglių ir gausiai žydi. Jei augalas neturi ramybės laikotarpio, jis gali auginti silpnus, ištįsusius stiebus, o žiedų gali nebūti visai.
Tinkamai paruoštas žiemos laikotarpiui, augalas tampa atsparesnis ligoms ir kenkėjams. Žiemojant vėsioje vietoje, sumažėja tikimybė, kad augalas bus užpultas kenkėjų, pavyzdžiui, voratinklinių erkučių, kurios mėgsta sausą ir šiltą orą. Be to, augalas, pergyvenęs ramybės laikotarpį, pavasarį būna stipresnis ir atsparesnis įvairioms grėsmėms.
pasiruošimas žiemojimui
Brazilinio jazmino pasiruošimas žiemojimui prasideda rudenį, kai oro temperatūra pradeda kristi. Prieš perkeliant augalą į patalpą, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, atidžiai apžiūrėk augalą, ar ant jo nėra kenkėjų ar ligų požymių. Jei pastebimi kenkėjai, augalą reikia apdoroti, kad jie nepaplistų patalpoje. Svarbu įvertinti, kad patalpos sąlygos bus visiškai kitokios, todėl kenkėjai gali plisti greičiau.
Daugiau straipsnių šia tema
Prieš nešant augalą į vidų, atlik genėjimą. Pašalink visus nudžiūvusius, pažeistus ar per ilgus stiebus. Taip pat gali nupjauti dalį sveikų stiebų, kad sumažintum augalo dydį ir būtų lengviau jį laikyti patalpoje. Sumažinta augalo lapų masė reiškia, kad augalas sunaudoja mažiau energijos ir vandens. Genėjimas taip pat skatina augalo šakojimąsi pavasarį.
Svarbus aspektas yra laistymo ir tręšimo režimo keitimas. Pradedant rudenį, palaipsniui mažink laistymo intensyvumą. Leisk dirvožemiui gerokai išdžiūti tarp laistymų. Tręšimą reikia nutraukti visiškai. Augalui nebereikės papildomų maistinių medžiagų, o trąšų perteklius gali pakenkti. Šis laipsniškas perėjimas padeda augalui prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Perkėlus augalą į patalpą, jį reikėtų pastatyti tinkamoje vietoje. Vieta turėtų būti vėsi, bet šviesi. Rūsys ar vėsi veranda, kur temperatūra svyruoja nuo 10 iki 15°C, yra puikus pasirinkimas. Svarbu, kad augalas negautų tiesioginių saulės spindulių, o šviesa būtų išsklaidyta. Nereikia augalo laikyti tamsoje, nes jis vis dar atlieka fotosintezę, nors ir lėčiau.
žiemos priežiūra
Žiemos metu, kai augalas yra ramybės būsenoje, jo priežiūra yra minimali. Svarbiausias uždavinys – palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmės lygį bei stebėti augalo būklę. Kaip jau minėta, idealiausia temperatūra žiemojimui yra nuo 10 iki 15°C. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti augalą augti, o tai gali jį išsekti, ypač jei šviesos trūksta. Žemesnė nei 5°C temperatūra gali pakenkti šaknims ir stiebams.
Daugiau straipsnių šia tema
Laistymas žiemos metu turėtų būti minimalus. Reikia laistyti tik tiek, kad dirvožemis visiškai neišdžiūtų. Atidžiai stebėk dirvožemio drėgnumą – viršutinis sluoksnis turi būti sausas, o giliau esantis – šiek tiek drėgnas. Vengiant perlaistymo, galima išvengti šaknų puvinio. Geriau augalą šiek tiek padžiovinti, nei jį perlaistyti.
Žiemos metu nereikia tręšti. Maistinių medžiagų perteklius sukels šaknų nudegimą ir pažeis augalą. Be to, nereikia purkšti lapų, nes tai gali paskatinti pelėsių ar kitų grybelinių ligų atsiradimą, ypač jei oro cirkuliacija patalpoje yra prasta. Svarbu retkarčiais apžiūrėti augalą ir įsitikinti, kad jis yra sveikas ir kenkėjai jo neatakuoja.
Galima pastebėti, kad žiemojimo metu augalas gali numesti dalį lapų. Tai yra normalus procesas, ypač jei sąlygos yra vėsesnės ir drėgmės lygis mažesnis. Nereikia nerimauti – pavasarį, augalui atsigavus, jis išaugins naujus, sveikus lapus. Svarbu leisti augalui pailsėti ir nesistengti jo skatinti augti per žiemos periodą.
pavasario atgimimas
Pavasarį, kai temperatūra pakyla ir dienos ilgėja, laikas pradėti ruošti brazilinį jazminą naujam sezonui. Pavasario atgimimas yra laipsniškas procesas, kuris padeda augalui atsistatyti po ramybės laikotarpio ir pasiruošti augimui. Pirmiausia, kai praeina šalnų pavojus, augalą galima pamažu perkelti į šiltesnę, šviesesnę vietą. Nereikėtų jo iškart nešti į lauką, nes staigus temperatūros ir apšvietimo pokytis gali sukelti šoką.
Pavasarį galima atlikti persodinimą. Jei augalas augo tame pačiame vazone ilgiau nei metus, pavasaris yra puikus metas persodinti jį į šiek tiek didesnį vazoną su šviežiu, derlingu substratu. Tai suteiks augalui naujų maistinių medžiagų ir erdvės šaknims augti. Persodinimo metu reikėtų apžiūrėti šaknis ir, jei reikia, atlikti šaknų genėjimą.
Pradedant naują sezoną, laipsniškai didink laistymo intensyvumą. Pradėk laistyti šiek tiek gausiau, bet vis dar leisk dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų. Kai pasirodys nauji ūgliai ir lapai, galima pradėti tręšti. Pirmasis tręšimas turėtų būti silpnesnės koncentracijos, kad nebūtų pažeistos jaunos šaknys. Po kelių savaičių galima pereiti prie įprasto tręšimo grafiko.
Galiausiai, brazilinį jazminą galima išnešti į lauką, kai naktinės temperatūros yra pastoviai aukštesnės nei 10°C. Prieš tai, augalą reikia pamažu pripratinti prie lauko sąlygų, pastatant jį šešėlyje kelioms dienoms, o tik vėliau perkeliant į saulėtą vietą. Šis pamažinis pripratinimas padės augalui prisitaikyti prie saulės spindulių ir išvengti nudegimų.
