Bazilikas, kaip šilumą mėgstantis vienmetis augalas, mūsų klimato sąlygomis lauke rudens šalnų neišgyvena. Tačiau tai nereiškia, kad atėjus šaltajam metų laikui turime atsisveikinti su šviežiu, aromatingu derliumi. Suteikus tinkamas sąlygas, bazilikus galima sėkmingai išlaikyti per žiemą patalpoje, paverčiant juos daugiamečiais kambariniais augalais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip paruošti bazilikus žiemojimui, kokias sąlygas reikia sukurti patalpoje, kaip prižiūrėti augalus žiemos mėnesiais ir kokių iššūkių galima tikėtis. Sėkmingas peržiemojimas leis ne tik mėgautis šviežiais lapeliais visus metus, bet ir pavasarį turėti stiprų, subrendusį augalą naujam sezonui.
Sėkmingas bazilikų peržiemojimas prasideda nuo tinkamo pasiruošimo, kurį reikia pradėti dar vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, gerokai prieš pirmąsias šalnas. Svarbiausia yra perkelti augalą į patalpą laiku. Nelaukite, kol temperatūra lauke nukris žemiau 10°C, nes bazilikai yra labai jautrūs šalčiui ir net vėsesnis oras gali sukelti stresą bei pažeisti lapus. Geriausia augalus į vidų perkelti, kai naktinė temperatūra pradeda nuolat laikytis žemiau 12-15°C.
Prieš perkeliant augalą, jį reikia kruopščiai apžiūrėti. Įsitikinkite, kad ant baziliko nėra jokių kenkėjų, tokių kaip amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkės, ir ligų požymių. Parsinešus užkrėstą augalą į namus, kenkėjai gali greitai išplisti ant kitų kambarinių gėlių. Jei pastebėjote kenkėjų, augalą nupurkškite insekticidiniu muilu ar kita natūralia priemone ir tik tada neškite į vidų. Taip pat verta profilaktiškai nuplauti lapus po dušu.
Jei bazilikai augo daržo lysvėje, juos reikės persodinti į vazoną. Pasirinkite sveiką, stiprų, bet ne per didelį augalą. Iškaskite jį atsargiai, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą, kartu su dideliu žemės gumulu. Pasodinkite į vazoną su drenažo angomis, užpildytą kokybišku substratu. Po persodinimo augalą gausiai palaistykite. Jei bazilikai jau augo vazone lauke, procesas yra paprastesnis – tereikia gerai nuvalyti vazono išorę.
Perkėlus augalą į patalpą, jam gali prireikti adaptacijos periodo. Gali būti, kad bazilikas numes kelis lapus – tai normali reakcija į pasikeitusias sąlygas. Pirmąsias kelias dienas laikykite jį ne pačioje saulėčiausioje vietoje, kad palaipsniui priprastų prie mažesnio apšvietimo intensyvumo. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, bet saugoti nuo skersvėjų.
Sąlygų sukūrimas patalpoje
Svarbiausias veiksnys, lemiantis bazilikų sėkmę žiemą, yra pakankamas šviesos kiekis. Žiemos mėnesiais dienos yra trumpos, o saulės šviesos intensyvumas gerokai mažesnis. Todėl bazilikams reikia parinkti pačią šviesiausią vietą namuose – idealiu atveju, tai būtų pietinė palangė, kur augalas gautų bent 4-6 valandas tiesioginės saulės šviesos. Jei langai orientuoti į kitas puses, augalas gali pradėti tįsti, o lapai praras spalvą ir aromatą.
Jei neturite pakankamai saulėtos palangės, teks pasirūpinti papildomu dirbtiniu apšvietimu. Tam puikiai tinka specialios augalų auginimo lempos (fitolempos), kurios skleidžia augalams reikalingo spektro šviesą. Lempa turėtų būti įjungta 10-12 valandų per parą ir pakabinta maždaug 15-30 cm atstumu virš augalo. Dirbtinis apšvietimas padės kompensuoti natūralios šviesos trūkumą ir leis bazilikui toliau sėkmingai augti ir leisti naujus lapelius.
Temperatūra yra kitas svarbus aspektas. Bazilikai geriausiai jaučiasi šiltoje aplinkoje, kur temperatūra svyruoja tarp 18°C ir 24°C. Svarbu saugoti augalą nuo staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų. Nestatykite vazono arti dažnai varstomų durų ar langų. Taip pat reikėtų vengti vietų šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių, nes karštas ir sausas oras gali pakenkti lapams ir paskatinti kenkėjų, ypač voratinklinių erkių, plitimą.
Oro drėgmė – dar vienas iššūkis žiemos metu. Prasidėjus šildymo sezonui, oras patalpose labai išsausėja, o bazilikai, kaip tropiniai augalai, mėgsta drėgnesnį orą. Norėdami padidinti drėgmę aplink augalą, galite reguliariai jį apipurkšti vandeniu, pastatyti šalia oro drėkintuvą arba padėti vazoną ant padėklo su vandeniu ir akmenukais (svarbu, kad vazono dugnas nemirktų vandenyje). Tai padės išvengti lapų kraštų džiūvimo.
Priežiūra žiemos mėnesiais
Žiemą bazilikų augimas natūraliai sulėtėja dėl trumpesnių dienų ir mažesnio šviesos intensyvumo. Dėl šios priežasties keičiasi ir augalo priežiūros poreikiai. Svarbiausia – sumažinti laistymą. Kadangi augalas auga lėčiau ir išgarina mažiau vandens, jam reikia gerokai mažiau drėgmės nei vasarą. Prieš laistant, visada patikrinkite dirvožemio drėgnumą – laistykite tik tada, kai viršutinis 2-3 cm sluoksnis yra sausas. Perlaistymas žiemą yra viena dažniausių priežasčių, kodėl augalas žūsta.
Tręšti bazilikus žiemos metu reikėtų labai saikingai arba visai nustoti. Kadangi augimas yra sulėtėjęs, augalas nepajėgia sunaudoti didelio maistinių medžiagų kiekio. Pertręšimas gali pakenkti šaknims ir sukelti druskų kaupimąsi substrate. Jei matote, kad augalas vis dar aktyviai auga (ypač jei naudojate papildomą apšvietimą), galite jį patręšti labai silpnu trąšų tirpalu kartą per 4-6 savaites. Priešingu atveju, geriau palaukti pavasario, kai augimas vėl suaktyvės.
Reguliarus, bet nedidelis genėjimas padės palaikyti kompaktišką augalo formą ir skatins šakojimąsi. Skinkite viršūnėles ir lapelius pagal poreikį, tačiau venkite didelio genėjimo, nes žiemą augalas atsigauna lėčiau. Būtinai nuskinkite visus pasirodančius žiedpumpurius, kad augalas neeikvotų energijos žydėjimui ir sėklų formavimui, o visą jėgą skirtų lapų auginimui. Taip pat reguliariai šalinkite visus pageltusius ar nudžiūvusius lapus.
Nuolat stebėkite augalą dėl kenkėjų. Sausas patalpų oras yra ideali sąlyga daugintis voratinklinėms erkėms, amarams ir baltasparniams. Reguliariai apžiūrėkite apatinę lapų pusę. Pastebėję kenkėjus, nedelsdami imkitės veiksmų – nuplaukite juos vandeniu arba naudokite natūralias priemones, tokias kaip žaliasis muilas. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti.
Alternatyvūs žiemojimo būdai ir pavasarinis atgaivinimas
Jei neturite galimybės ar noro per žiemą auginti didelio baziliko krūmo, yra ir kitų būdų, kaip turėti šviežių prieskonių. Vasaros pabaigoje galite pasidauginti bazilikų auginiais. Nupjaukite kelias sveikas šakeles, pamerkite į vandenį ir, kai jos išleis šaknis, pasodinkite į nedidelius vazonėlius. Tokie jauni augalai užima mažiau vietos ant palangės ir dažnai lengviau adaptuojasi prie kambarinių sąlygų nei dideli, sumedėję augalai, perkelti iš lauko.
Kitas būdas – tiesiog pasisėti bazilikų sėklų į vazoną rudenį. Sėjant naujus augalus, išvengiama rizikos parsinešti iš lauko kenkėjų. Užtikrinus pakankamai šviesos ir šilumos, galima sėkmingai išsiauginti šviežių bazilikų ant palangės net ir vidury žiemos. Tai puikus būdas nuolat turėti jaunų, šviežių lapelių, kurie yra patys aromatingiausi.
Atėjus pavasariui, kai dienos pradeda ilgėti ir saulė tampa aktyvesnė, peržiemojęs bazilikas pradės sparčiau augti. Tai ženklas, kad reikia atnaujinti intensyvesnę priežiūrą. Palaipsniui didinkite laistymą ir pradėkite reguliariai tręšti (maždaug kas 2-3 savaites). Šiuo metu galima atlikti ir stipresnį genėjimą, kad augalas atsinaujintų, suformuotų gražų, tankų krūmelį ir pasiruoštų naujam sezonui.
Kai praeis visos šalnų grėsmės ir lauke nusistovės šilti orai, peržiemojusį baziliką galima vėl išnešti į lauką. Prieš tai jį būtina palaipsniui grūdinti, kasdien išnešant į lauką kelioms valandoms ir palaipsniui ilginant buvimo laiką. Po sėkmingo peržiemojimo turėsite didelį, tvirtą augalą, kuris labai greitai pradės duoti gausų derlių. Tai puikus būdas suteikti bazilikui „antrą gyvenimą“ ir sutaupyti laiko, kurio prireiktų auginant naują augalą iš sėklos.
