Šviesa yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių bazilikų augimą, sveikatą ir, svarbiausia, jų nepakartojamą aromatą. Kaip augalas, kilęs iš saulėtų tropinių regionų, bazilikas yra itin reiklus šviesai. Būtent saulės energija, paverčiama fotosintezės proceso metu, leidžia augalui gaminti ne tik augimui būtiną masę, bet ir eterinius aliejus, kurie suteikia lapams būdingą skonį ir kvapą. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime, kiek ir kokios šviesos reikia bazilikams, kaip atpažinti šviesos trūkumo ar pertekliaus požymius ir kaip užtikrinti optimalų apšvietimą auginant augalus tiek lauke, tiek patalpose, net ir tamsiausiais žiemos mėnesiais.
Bazilikams, kad jie klestėtų, reikia gauti mažiausiai 6-8 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną. Kuo daugiau saulės, tuo geriau. Esant pakankamam apšvietimui, bazilikai auga tankūs, kompaktiški, jų lapai būna dideli, sodriai žalios spalvos ir itin aromatingi. Saulės šviesa skatina intensyvią fotosintezę, kurios metu gaminami cukrūs, reikalingi augalo energijai, ir stimuliuoja eterinių aliejų, tokių kaip linalolas, eugenolis ir estragolas, gamybą, kurie ir lemia baziliko skonines savybes.
Auginant bazilikus lauke, svarbu parinkti pačią saulėčiausią daržo ar sodo vietą. Ideali vieta būtų ta, kur saulė šviečia didžiąją dienos dalį, ypač ryte ir per pietus. Pietinė ar pietvakarinė daržo pusė paprastai yra tinkamiausia. Svarbu atkreipti dėmesį, kad aukštesni augalai, pastatai ar tvoros nemestų šešėlio ant bazilikų lysvės, ypač vidurdienį, kai saulės spinduliai yra intensyviausi.
Nors bazilikai mėgsta saulę, labai karštomis vasaros dienomis, kai temperatūra viršija 30-32°C, o saulė yra itin kaitri, jauni ar neseniai pasodinti augalai gali patirti stresą. Tokiomis dienomis per patį vidurdienio karštį lengvas šešėlis gali būti naudingas. Tai galima pasiekti pasodinus bazilikus šalia aukštesnių, bet ne per tankių augalų, kurie suteiktų filtruotą pavėsį, arba laikinai pridengus augalus specialiu tinkleliu. Tačiau daugeliu atvejų Lietuvos klimato sąlygomis bazilikams saulės niekada nebus per daug.
Auginant bazilikus vazonuose balkone ar terasoje, galioja tos pačios taisyklės. Statykite vazonus ten, kur jie gaus daugiausiai saulės. Pietų pusės balkonai yra idealūs. Jei balkonas yra rytų ar vakarų pusėje, bazilikai taip pat gali neblogai augti, tačiau gali būti ne tokie vešlūs kaip augantys pilnoje saulėje. Šiaurinės pusės balkonai bazilikų auginimui yra visiškai netinkami dėl nuolatinio šešėlio.
Šviesos trūkumo požymiai
Gebėjimas atpažinti, kada bazilikui trūksta šviesos, yra labai svarbus norint laiku ištaisyti situaciją. Vienas ryškiausių požymių yra etioliacija – augalo ištįsimas. Stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Augalas tarsi „stiebiasi“ ieškodamas šviesos šaltinio, todėl dažnai pasvyra link lango ar kitos šviesos pusės. Toks augalas atrodo neproporcingas ir netvarkingas.
Kitas akivaizdus šviesos trūkumo simptomas yra lapų spalvos ir dydžio pokyčiai. Lapai tampa mažesni, blyškiai žalios ar net gelsvos spalvos. Tai rodo, kad augale sumažėjo chlorofilo – pigmento, atsakingo už fotosintezę ir suteikiančio augalams žalią spalvą. Dėl to sulėtėja augimas, o pats augalas atrodo negyvybingas ir skurdus.
Svarbiausia, kad trūkstant šviesos, ženkliai suprastėja bazilikų aromatas ir skonis. Kadangi eterinių aliejų gamyba yra tiesiogiai susijusi su saulės energijos kiekiu, pavėsyje augantys bazilikai bus daug prėskesni. Jų lapai gali turėti tik silpną, žolišką kvapą, be toms veislėms būdingų intensyvių natų. Dėl šios priežasties net ir vešliai atrodantis, bet pavėsyje augęs bazilikas gali nuvilti kulinarijoje.
Jei auginate bazilikus patalpoje ir pastebite šiuos simptomus, pirmas žingsnis – perkelti augalą į šviesesnę vietą. Jei šviesesnės vietos nėra, būtina apsvarstyti papildomo dirbtinio apšvietimo įrengimą. Laiku pastebėjus problemą ir suteikus augalui daugiau šviesos, jis gali atsigauti, pradėti auginti naujus, stipresnius ūglius ir sveikesnius lapus.
Apšvietimas auginant patalpoje
Užtikrinti pakankamą apšvietimą auginant bazilikus patalpoje yra didžiausias iššūkis. Geriausia vieta vazonui su baziliku – pati saulėčiausia palangė, idealiu atveju – pietinė. Rytinė palangė, kur saulė šviečia pirmoje dienos pusėje, taip pat gali būti tinkama, tačiau augimas gali būti lėtesnis. Vakarinė palangė gauna karštesnę popietinę saulę, todėl vasarą gali tekti stebėti, kad augalas neperkaistų. Šiaurinė palangė bazilikams visiškai netinka.
Žiemos mėnesiais, kai dienos yra trumpos ir dažnai apsiniaukusios, natūralios šviesos per langą dažnai nepakanka net ir ant pietinės palangės. Būtent tada į pagalbą ateina dirbtinis apšvietimas. Paprastos kaitrinės lemputės tam netinka, nes jos išskiria per daug šilumos ir neturi augalams reikalingo šviesos spektro. Geriausia naudoti specialias augalų auginimo lempas, dar vadinamas fitolempomis. Jos gali būti fluorescencinės, LED ar metalo halogenidų.
LED fitolempos yra populiariausias pasirinkimas dėl jų energijos vartojimo efektyvumo, ilgaamžiškumo ir galimybės skleisti specifinio spektro šviesą. Augalams fotosintezei efektyviausiai naudoja mėlynos ir raudonos spalvos šviesą. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą, o raudona – žydėjimą ir šaknų vystymąsi. Pilno spektro LED lempos, kurios skleidžia į dienos šviesą panašią šviesą, taip pat yra puikus pasirinkimas ir malonesnės žmogaus akiai.
Dirbtinio apšvietimo lempa turėtų būti įrengta tiesiai virš augalo, maždaug 15-30 cm atstumu. Per aukštai pakabinta lempa nebus efektyvi, o per žemai – gali nudeginti lapus. Šviesa turėtų būti įjungta 12-16 valandų per parą, imituojant ilgą vasaros dieną. Naudojant laikmatį, galima automatizuoti apšvietimo ciklą. Svarbu nepamiršti, kad augalams reikalingas ir tamsos periodas poilsiui, todėl nepalikite lempos įjungtos visą parą.
Šviesos pertekliaus požymiai ir apsauga
Nors bazilikai yra labai sauliamėgiai, itin retais atvejais, ypač labai karštomis ir saulėtomis dienomis, gali pasireikšti ir šviesos pertekliaus simptomai. Tai ypač aktualu jauniems, neseniai persodintiems daigams arba augalams, kurie buvo auginami patalpoje ir staiga išnešti į lauką be grūdinimo. Vienas iš požymių – lapų nudegimas. Ant lapų atsiranda baltų ar gelsvų dėmių, o lapų galiukai ir kraštai paruduoja ir džiūsta.
Per didelis karštis, kuris dažnai lydi intensyvią saulės šviesą, taip pat gali sukelti problemų. Augalas gali nuvysti net ir esant drėgnai dirvai, nes per lapus išgarina daugiau vandens, nei šaknys spėja pasisavinti. Lapai gali prarasti savo sodrią spalvą ir tapti blankesni. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti pakankamą ir reguliarų laistymą.
Norint apsaugoti augalus nuo galimo saulės nudegimo per didžiausius karščius, galima sukurti laikiną pavėsį. Tam tinka specialūs sodo tinkleliai, kurie praleidžia dalį šviesos, bet apsaugo nuo pačių kaitriausių spindulių. Taip pat galima sodinti bazilikus strateginėse vietose, kur vidurdienį ant jų krinta lengvas, filtruotas šešėlis nuo aukštesnių augalų, pavyzdžiui, pomidorų ar kukurūzų.
Svarbiausia apsaugos priemonė – tinkamas augalų grūdinimas. Prieš išnešant patalpoje augintus daigus į lauką, juos reikia palaipsniui pratinti prie tiesioginės saulės. Pirmą dieną išneškite juos tik valandai į pavėsį, o vėliau kasdien ilginkite buvimo lauke laiką ir palaipsniui perkelkite į saulėtesnę vietą. Grūdinimas turėtų trukti bent savaitę. Tai padės augalams adaptuotis ir išvengti šoko bei nudegimų.
