Balkoninis serengetis, dėl savo ryškių žiedų dažnai vadinamas „balkono auksu“, yra intensyviai augantis ir gausiai žydintis augalas. Tam, kad jis galėtų išlaikyti savo dekoratyvumą visą sezoną, nuo pavasario iki vėlyvo rudens, jam reikalingas nuolatinis maistinių medžiagų tiekimas. Augdamas ribotoje erdvėje, pavyzdžiui, vazone ar balkono lovelyje, augalas greitai išeikvoja substrate esančias maisto medžiagas, todėl reguliarus ir subalansuotas tręšimas yra tiesiog būtinas. Tinkamai parinktos trąšos ir teisingas tręšimo režimas yra raktas į vešlią lapiją, stiprią šaknų sistemą ir, svarbiausia, įspūdingą auksinių žiedų jūrą.
Tręšimą reikėtų pradėti ne iš karto po pasodinimo, o praėjus maždaug 2-4 savaitėms. Šis laikas reikalingas tam, kad augalas spėtų adaptuotis naujoje vietoje ir gerai įsišaknytų. Per ankstyvas tręšimas gali pažeisti jautrias, dar neprigijusias šaknis. Dauguma kokybiškų substratų, skirtų balkoninėms gėlėms, jau būna praturtinti pradinės dozės trąšomis, kurių augalui pakanka pirmosioms savaitėms. Pasibaigus šiam laikotarpiui, reikėtų pradėti reguliarų tręšimą, kuris tęsiamas visą aktyvios vegetacijos laikotarpį, t.y. iki pat rudens.
Geriausiai balkoniniam serengetiui tinka skystos, vandenyje tirpios kompleksinės trąšos, skirtos specialiai žydintiems augalams. Jų sudėtyje yra subalansuotas pagrindinių maisto elementų – azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) – santykis. Svarbu, kad trąšose būtų didesnis fosforo ir kalio kiekis, palyginti su azotu. Fosforas skatina gausų žiedpumpurių formavimąsi ir šaknų sistemos vystymąsi, o kalis užtikrina žiedų ryškumą, didina augalo atsparumą ligoms ir nepalankioms sąlygoms. Per didelis azoto kiekis skatintų vešlų lapų augimą, tačiau žydėjimas būtų skurdesnis.
Tręšimo dažnumas priklauso nuo pasirinktų trąšų koncentracijos ir augalo būklės. Paprastai rekomenduojama tręšti kas 7-14 dienų, kartu su laistymu. Svarbu griežtai laikytis gamintojo nurodytų normų, nes pertręšimas yra pavojingesnis nei nepakankamas tręšimas. Per didelė trąšų koncentracija gali „sudeginti“ augalo šaknis, dėl ko jis gali net žūti. Prieš tręšiant, substratas turi būti drėgnas. Niekada netręškite išdžiūvusios žemės, nes tai gali smarkiai pažeisti šaknis. Pirmiausia augalą paliekite švariu vandeniu, o tik po to – trąšų tirpalu.
Pagrindiniai maisto elementai ir jų svarba
Norint suprasti tręšimo svarbą, reikia žinoti, kokį vaidmenį atlieka pagrindiniai maisto elementai. Azotas (N) yra svarbiausias lapų ir stiebų augimui. Jis yra chlorofilo, kuris atsakingas už fotosintezę, sudėtinė dalis. Kai augalui trūksta azoto, jo augimas sulėtėja, o lapai, ypač senesni, pradeda gelsti. Tačiau, kaip minėta, azoto perteklius skatina žaliosios masės augimą žydėjimo sąskaita, todėl balkoniniam serengetiui skirtose trąšose jo turėtų būti saikingai.
Daugiau straipsnių šia tema
Fosforas (P) yra energijos elementas. Jis yra gyvybiškai svarbus šaknų sistemos vystymuisi, ypač jauname amžiuje. Taip pat fosforas tiesiogiai veikia žiedpumpurių formavimąsi, žydėjimo gausą ir trukmę. Fosforo trūkumas pasireiškia silpnu augimu, menku žydėjimu, o lapai gali įgauti melsvai žalią ar violetinį atspalvį. Būtent todėl žydintiems augalams skirtose trąšose fosforo kiekis dažnai būna padidintas.
Kalis (K) yra kokybės elementas. Jis reguliuoja vandens apykaitą augalo ląstelėse, stiprina ląstelių sieneles, todėl augalas tampa atsparesnis sausrai, karščiui, ligoms ir kenkėjams. Kalis taip pat atsakingas už ryškią ir sodrią žiedų spalvą bei bendrą augalo gyvybingumą. Kai trūksta kalio, pirmiausia pradeda gelsti ir džiūti lapų kraštai, o augalas tampa jautresnis stresui.
Be šių trijų makroelementų, balkoniniam serengetiui, kaip ir kitiems augalams, reikalingi ir mikroelementai: geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), boras (B), cinkas (Zn) ir kt. Nors jų reikia labai mažais kiekiais, jų trūkumas gali sukelti rimtus augimo sutrikimus, pavyzdžiui, chlorozę (lapų gyslų pageltimą dėl geležies trūkumo). Dėl šios priežasties geriausia rinktis kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra ne tik NPK, bet ir mikroelementų chelatų pavidalu, kurie yra lengviausiai augalų pasisavinami.
Trąšų tipai ir pasirinkimas
Rinkoje yra didelis trąšų pasirinkimas, todėl svarbu išsirinkti tinkamiausias. Skystos trąšos yra populiariausias pasirinkimas balkoninių gėlių augintojams. Jos yra greito poveikio, lengvai dozuojamos ir naudojamos kartu su laistymu. Jų poveikis yra trumpalaikis, todėl tręšti reikia reguliariai, kas 1-2 savaites. Tai leidžia lanksčiai kontroliuoti maisto medžiagų tiekimą, pritaikant jį prie augalo augimo fazės ir poreikių.
Daugiau straipsnių šia tema
Ilgalaikio poveikio trąšos – tai granulės arba lazdelės, kurios įterpiamos į substratą sodinimo metu. Jos yra padengtos specialia membrana, kuri leidžia maisto medžiagoms išsiskirti palaipsniui, veikiant drėgmei ir temperatūrai. Tokių trąšų poveikis gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, todėl jos aprūpina augalą maisto medžiagomis visą sezoną. Tai labai patogus sprendimas tiems, kurie neturi laiko ar pamiršta reguliariai tręšti. Tačiau naudojant šias trąšas, sunkiau kontroliuoti maisto medžiagų tiekimą, o perdozavimas gali būti ypač žalingas.
Organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas ar perpuvęs mėšlas, taip pat gali būti naudojamos. Jos ne tik aprūpina augalą maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, didina jo gebėjimą sulaikyti vandenį ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organines trąšas geriausia įmaišyti į substratą sodinimo metu. Jų poveikis yra lėtesnis, tačiau ilgalaikis. Papildomai, vegetacijos metu, galima naudoti skystas organines trąšas, pavyzdžiui, dilgėlių ar kitų žolių raugą.
Renkantis trąšas, atkreipkite dėmesį į NPK santykį, nurodytą ant pakuotės. Balkoniniam serengetiui ieškokite trąšų, kurių formulė yra panaši į 10-20-10 ar 15-30-15, t.y. su didesniu fosforo (vidurinis skaičius) kiekiu. Taip pat įsitikinkite, kad sudėtyje yra mikroelementų. Geriau rinktis patikimų gamintojų produktus, kurie užtikrina kokybišką ir subalansuotą sudėtį.
Pertręšimo ir maisto medžiagų trūkumo požymiai
Atpažinti maisto medžiagų trūkumo ar pertekliaus požymius yra svarbu, norint laiku pakoreguoti tręšimo režimą. Bendras maisto medžiagų trūkumo požymis yra sulėtėjęs augimas, smulkesni lapai ir žiedai, menkas žydėjimas. Lapai gali prarasti sodrią žalią spalvą, tapti šviesesni, gelsvi. Kaip jau minėta, specifinio elemento trūkumas pasireiškia skirtingai: azoto trūkumas sukelia bendrą pageltimą, pradedant nuo senesnių lapų; fosforo – melsvą atspalvį; kalio – lapų kraštų džiūvimą; geležies – chlorozę (gelsta lapai, bet gyslos lieka žalios).
Pastebėjus trūkumo simptomus, reikia patręšti augalą kompleksinėmis trąšomis. Greičiausią efektą duoda skystos trąšos, kurias augalas pasisavina iš karto. Jei problema yra specifinio mikroelemento trūkumas, pavyzdžiui, geležies, galima naudoti specializuotas trąšas, purškiant jas per lapus (tręšimas per lapus). Taip maisto medžiagos pasisavinamos greičiausiai.
Pertręšimas yra ne mažiau pavojingas. Vienas iš pirmųjų požymių – balti druskų kristalai dirvožemio paviršiuje. Augalo lapų galiukai ir kraštai gali pradėti ruduoti ir džiūti, lyg būtų nudeginti. Per didelė azoto dozė gali sukelti pernelyg vešlų, bet silpną lapijos augimą ir sustabdyti žydėjimą. Stipriai pertręšus, augalas gali pradėti vysti net ir esant drėgnai žemei, nes pažeidžiamos jo šaknys.
Jei įtariate, kad pertręšėte augalą, reikia nedelsiant imtis veiksmų. Gausiai perliekite substratą švariu vandeniu, kad išplautumėte trąšų perteklių. Vandens reikia pilti tiek, kad jis laisvai ištekėtų pro drenažo skyles. Šią procedūrą galima pakartoti kelis kartus. Po to nutraukite tręšimą bent kelioms savaitėms, kol augalas atsigaus. Ateityje naudokite mažesnės koncentracijos trąšų tirpalą arba tręškite rečiau.
Tręšimo kalendorius ir rekomendacijos
Siekiant optimalių rezultatų, galima sudaryti preliminarų tręšimo kalendorių. Pavasarį, sodinimo metu (gegužės pabaigoje – birželio pradžioje), į substratą galima įmaišyti ilgalaikio poveikio trąšų granulių. Jos aprūpins augalą maisto medžiagomis pradiniame augimo etape. Praėjus 3-4 savaitėms po pasodinimo, galima pradėti papildomai tręšti skystomis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams.
Vasarą, intensyviausio augimo ir žydėjimo laikotarpiu (nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos), tręšti reikėtų reguliariai, kas 7-10 dienų. Šiuo metu augalui labiausiai reikia maisto medžiagų, kad galėtų nuolat formuoti naujus žiedus. Jei vasaros viduryje augalas atrodo pavargęs, o žydėjimas silpsta, galima atlikti atjauninamąjį genėjimą ir po jo patręšti trąšomis su didesniu azoto kiekiu, kad paskatintumėte naujų ūglių augimą. Vėliau vėl grįžti prie trąšų, skirtų žydėjimui.
Rudenį (rugsėjo mėnesį), kai dienos trumpėja ir oro temperatūra krenta, augalo augimas natūraliai sulėtėja. Tuo metu tręšimo dažnumą reikėtų palaipsniui mažinti. Tręšti pakanka kas 2-3 savaites, naudojant silpnesnės koncentracijos tirpalą. Spalio mėnesį tręšimą reikėtų visiškai nutraukti, nes augalas ruošiasi ramybės periodui. Tolesnis tręšimas tik skatintų naujų, silpnų ūglių augimą, kurie vis tiek nušaltų per pirmąsias šalnas.
Svarbu prisiminti, kad sergančių ar kenkėjų apniktų augalų tręšti negalima. Pirmiausia reikia išspręsti problemą, o tik tada, kai augalas pradeda atsigauti, galima atnaujinti tręšimą, pradedant nuo pusės rekomenduojamos normos. Taip pat netręškite augalų, kurie kenčia nuo drėgmės trūkumo ir yra apvytę. Pirmiausia juos paliekite švariu vandeniu ir leiskite atsigauti, o tręšti galėsite kitą dieną.
