Balkaninė scylė yra laikoma gana atspariu ir retai sergančiu augalu, tačiau, kaip ir bet kuris kitas sodo gyventojas, ji nėra visiškai apsaugota nuo ligų ir kenkėjų. Nors rimtos problemos pasitaiko retai, svarbu žinoti galimus pavojus, mokėti atpažinti pirmuosius simptomus ir laiku imtis atitinkamų priemonių. Ankstyva diagnostika ir teisinga reakcija gali padėti išsaugoti augalus ir užkirsti kelią problemų plitimui. Sėkminga kova su ligomis ir kenkėjais prasideda nuo prevencijos – sveiki, stiprūs augalai, augantys tinkamomis sąlygomis, yra daug atsparesni bet kokiems iššūkiams. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias balkaninių scylių problemas ir būdus, kaip su jomis kovoti.
Dažniausios grybelinės ligos
Viena iš didžiausių grėsmių svogūniniams augalams, įskaitant balkanines scyles, yra grybelinės ligos, kurios dažniausiai atsiranda dėl per didelės drėgmės ir prastos oro cirkuliacijos. Pilkasis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea) yra viena iš tokių ligų. Ji pasireiškia pilku, puriu pelėsiu ant lapų, žiedų ir stiebų. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, paruduoja ir galiausiai supūva. Liga ypač greitai plinta vėsiu ir drėgnu oru, tankiuose, prastai vėdinamuose sąžalynuose. Norint išvengti pilkojo puvinio, svarbu nesodinti augalų per tankiai, laistyti ryte ir stengtis nesušlapinti lapų. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistas dalis reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti.
Kita pavojinga grybelinė liga yra svogūnėlių puvinys, kurį gali sukelti įvairūs patogenai, tokie kaip Fusarium, Penicillium ar Sclerotium. Šios ligos pažeidžia požeminę augalo dalį – svogūnėlį. Augalo antžeminė dalis pradeda gelsti, vysti, augimas sulėtėja, nors dirvožemis ir yra pakankamai drėgnas. Iškasus pažeistą augalą, matyti, kad svogūnėlis yra minkštas, supuvis, gali būti padengtas baltu ar rausvu pelėsiu. Šios ligos dažniausiai atsiranda dėl užmirkusios, sunkios dirvos, mechaninių svogūnėlio pažeidimų sodinant ar netinkamų laikymo sąlygų. Prevencija yra svarbiausia: sodinti tik į gerai drenuojamą dirvą, nepažeisti svogūnėlių ir prieš sodinimą juos apdoroti fungicidais.
Virusinės ligos taip pat gali pažeisti balkanines scyles, nors tai nutinka rečiau. Virusai dažniausiai pasireiškia lapų ir žiedų deformacijomis, spalvos pakitimais – atsiranda netaisyklingos dėmės, dryžiai, mozaikos. Pavyzdžiui, lapai gali susisukti, o žiedai tapti smulkesni ir išblukę. Virusines ligas dažniausiai perneša vabzdžiai, pavyzdžiui, amarai, arba jos plinta per užkrėstus sodo įrankius. Deja, vaistų nuo virusinių ligų nėra. Vienintelis būdas su jomis kovoti – nedelsiant pašalinti ir sunaikinti (geriausia sudeginti) visą pažeistą augalą, kad liga neplistų toliau. Svarbu kovoti su virusus pernešančiais kenkėjais ir dezinfekuoti sodo įrankius.
Svarbu paminėti ir rūdis – grybelinę ligą, kuri ant lapų pasireiškia kaip oranžinės ar rusvos spalvos spuogeliai. Nors scylėms ši liga nėra labai būdinga, esant palankioms sąlygoms ji gali pasireikšti. Rūdys silpnina augalą, sutrikdo fotosintezę. Kovai su rūdimis naudojami fungicidai. Svarbiausia prevencinė priemonė – nepertręšti augalų azoto trąšomis, kurios skatina vešlios, bet neatsparios lapijos augimą, ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
Daugiau straipsnių šia tema
Kenkėjai, puolantys augalus
Nors balkaninės scylės nėra pagrindinis kenkėjų taikinys, kartais jos gali nukentėti nuo kai kurių sodo gyvių. Vienas iš labiausiai paplitusių kenkėjų yra amarai. Šie smulkūs, dažniausiai žali ar juodi vabzdžiai kolonijomis apspinta jaunus ūglius, lapus ir žiedpumpurius, siurbdami augalo sultis. Dėl to augalas nusilpsta, jo lapai susiraukšlėja, deformuojasi. Be to, amarai išskiria lipnų skystį, vadinamą „medaus rasa”, ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis. Amarai taip pat yra pavojingi, nes perneša virusines ligas. Kovoti su amarais galima plaunant juos stipria vandens srove, purškiant žaliojo muilo ar dilgėlių nuoviro tirpalais, o esant gausiam antplūdžiui – naudojant insekticidus.
Šliužai ir sraigės taip pat gali pridaryti žalos, ypač drėgnu oru. Jie minta jaunais lapais ir žiedais, išgrauždami juose netaisyklingas skyles. Jų veiklos pėdsakus lengva atpažinti iš paliktų gleivių pėdsakų. Kovoti su šliužais galima renkant juos rankomis, ypač vakare ar anksti ryte, arba naudojant specialias gaudykles (pvz., indelius su alumi). Aplink augalus galima pabarstyti aštrių medžiagų, tokių kaip susmulkinti kiaušinių lukštai, pelenai ar speciali granuliuota priemonė nuo šliužų.
Po žeme svogūnėliams pavojų gali kelti svogūninės musės lervos ir grambuolių lervos (karkvabalio). Svogūninės musės lerva įsigraužia į svogūnėlį ir jį ardo iš vidaus. Pažeistas augalas pradeda vysti ir gelsti. Kovoti su šiuo kenkėju sunku, svarbiausia yra prevencija – gilus dirvos perkasimas rudenį, sėjomaina (nesodinti svogūninių augalų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės). Grambuolių lervos minta augalų šaknimis ir gali apgraužti svogūnėlius. Jų buvimą galima pastebėti kasant dirvą. Kovai su jomis naudojami biologiniai preparatai arba cheminiai insekticidai, įterpiami į dirvą.
Graužikai, tokie kaip pelės, pelėnai ar kurmiai, taip pat gali pakenkti. Nors jie tiesiogiai neminta scylių svogūnėliais, tačiau rausdami savo urvus gali juos pažeisti, iškelti į paviršių arba sukurti oro kišenes, dėl kurių svogūnėliai išdžiūsta. Ypač didelė graužikų daroma žala būna žiemą, po sniegu. Kovai su graužikais naudojamos įvairios gaudyklės, repelentai arba specialūs nuodai, tačiau juos reikia naudoti labai atsargiai, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Daugiau straipsnių šia tema
Prevencinės priemonės ir augalų stiprinimas
Geriausia kova su ligomis ir kenkėjais yra prevencija. Sveikas ir stiprus augalas, augantis jam tinkamomis sąlygomis, turi stiprų įgimtą imunitetą ir yra daug atsparesnis. Todėl svarbiausia yra užtikrinti optimalias auginimo sąlygas. Pasirinkite saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą su puriu, derlingu ir, svarbiausia, gerai drenuojamu dirvožemiu. Venkite vietų, kur pavasarį ar po lietaus ilgai stovi vanduo. Užmirkimas yra pagrindinė svogūnėlių puvimo priežastis.
Svarbi prevencinė priemonė yra sėjomaina. Nesodinkite balkaninių scylių ar kitų svogūninių augalų toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Tai padeda išvengti dirvožemyje besikaupiančių specifinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Reguliariai ravėkite piktžoles, nes jos ne tik konkuruoja su scylėmis dėl maisto medžiagų ir vandens, bet ir gali būti ligų bei kenkėjų platintojos. Tankiuose piktžolynuose prastesnė oro cirkuliacija, todėl susidaro palankios sąlygos grybelinėms ligoms plisti.
Įsigykite tik sveiką ir kokybišką sodinamąją medžiagą iš patikimų tiekėjų. Prieš sodindami atidžiai apžiūrėkite kiekvieną svogūnėlį. Jei pastebėjote pelėsio, puvinio dėmių ar mechaninių pažeidimų, tokius svogūnėlius geriau išmesti. Kaip papildomą apsaugos priemonę, prieš sodinimą galite pamirkyti svogūnėlius fungicido tirpale. Tai padės apsisaugoti nuo grybelinių ligų ankstyvoje augimo stadijoje.
Stiprinkite augalų imunitetą subalansuotu tręšimu. Venkite per didelio azoto kiekio, kuris skatina vešlų, bet silpną augimą. Užtikrinkite, kad augalai gautų pakankamai fosforo ir kalio, kurie stiprina šaknų sistemą, didina atsparumą ligoms ir nepalankioms sąlygoms. Organinių trąšų, tokių kaip kompostas, naudojimas ne tik maitina augalus, bet ir gerina dirvožemio sveikatą, skatina naudingų mikroorganizmų, kurie padeda kovoti su patogenais, veiklą.
Biologiniai ir cheminiai kovos metodai
Jei prevencinių priemonių nepakanka ir augalus užpuolė ligos ar kenkėjai, tenka imtis aktyvių kovos metodų. Pirmiausia visada verta išbandyti biologinius ir mechaninius metodus, kurie yra draugiškesni aplinkai. Pavyzdžiui, kenkėjus, tokius kaip amarai ar vikšrai, galima rinkti rankomis arba nuplauti stipria vandens srove. Šliužus ir sraiges taip pat efektyvu rinkti rankomis arba vilioti į gaudykles.
Yra daug biologinių preparatų, pagamintų augalinių ekstraktų ar mikroorganizmų pagrindu. Pavyzdžiui, purškimas dilgėlių, asiūklių ar česnakų ištraukomis gali padėti atbaidyti kenkėjus ir sustiprinti augalų atsparumą grybelinėms ligoms. Prekyboje galima rasti ir biologinių insekticidų, kurių sudėtyje yra naudingų bakterijų (pvz., Bacillus thuringiensis), naikinančių tam tikrų vabzdžių lervas. Naudingųjų vabzdžių, tokių kaip boružės (naikina amarus) ar plėšriosios blakės, pritraukimas į sodą taip pat padeda palaikyti natūralią kenkėjų kontrolę.
Cheminius pesticidus (fungicidus nuo ligų ir insekticidus nuo kenkėjų) reikėtų naudoti tik kraštutiniu atveju, kai kiti metodai neveiksmingi ir kyla grėsmė prarasti visus augalus. Chemines priemones reikia naudoti labai atsargiai, griežtai laikantis gamintojo instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Purkšti reikia esant ramiam, nevėjuotam orui, geriausiai vakare arba anksti ryte, kai neskraido bitės ir kiti naudingi apdulkintojai. Naudojant chemikalus, būtina dėvėti apsaugines priemones: pirštines, akinius, respiratorių.
Svarbu prisiminti, kad cheminės priemonės naikina ne tik kenksmingus, bet ir naudingus organizmus, todėl gali sutrikdyti sodo ekosistemos pusiausvyrą. Po cheminio apdorojimo stenkitės atkurti biologinę įvairovę sode, pritraukdami naudingus vabzdžius, naudodami organines trąšas ir gerindami dirvožemio būklę. Integruota augalų apsauga, derinama prevenciją, biologinius ir cheminius metodus, yra pats tvariausias ir efektyviausias būdas apsaugoti savo augalus.
Specifinių problemų identifikavimas ir sprendimas
Kartais sodininkai susiduria su problema, kai balkaninės scylės nežydi arba žydi labai menkai. Priežasčių gali būti kelios. Viena dažniausių – per anksti nupjauti lapai praėjusiais metais. Lapai yra būtini maisto medžiagų gamybai ir kaupimui svogūnėlyje, todėl juos galima šalinti tik visiškai nudžiūvusius. Kita galima priežastis – maisto medžiagų trūkumas dirvožemyje. Jei augalai auga toje pačioje vietoje daug metų ir nėra tręšiami, dirva gali nuskursti. Tokiu atveju padės reguliarus tręšimas, ypač fosforo ir kalio trąšomis.
Taip pat žydėjimui gali pakenkti netinkama augimo vieta, ypač per didelis pavėsis. Nors balkaninės scylės pakenčia dalinį pavėsį, joms reikia pakankamai pavasarinės saulės, kad sukrautų žiedus. Per giliai pasodinti svogūnėliai taip pat gali nežydėti, nes augalas visą energiją sunaudoja stengdamasis prasiskverbti į paviršių. Galiausiai, jei keras yra per senas ir per tankus, svogūnėliai pradeda konkuruoti tarpusavyje, ir žydėjimas susilpnėja. Tokiu atveju būtina kerą iškasti ir padalinti.
Jei pastebėjote, kad augalų lapai yra išmarginti šviesesnėmis dėmėmis ar dryžiais, tai gali būti virusinės infekcijos požymis. Kaip minėta, vaistų nuo virusų nėra, todėl tokius augalus reikia nedelsiant sunaikinti, kad virusas neplistų. Jei augalas tiesiog nebeišdygsta pavasarį, greičiausiai jo svogūnėlis supusio arba jį suėdė kenkėjai per žiemą. Išsikaskite tą vietą ir patikrinkite, kas atsitiko. Tai padės išvengti panašių problemų ateityje.
Atidus augalų stebėjimas yra geriausias būdas laiku pastebėti problemas. Reguliariai apžiūrėkite savo balkanines scyles, atkreipkite dėmesį į bet kokius lapų, žiedų ar augimo pokyčius. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti. Nebijokite eksperimentuoti ir ieškoti sprendimų, kurie geriausiai tinka jūsų sodo sąlygoms. Sveikas ir prižiūrėtas sodas yra didžiausias atlygis už sodininko pastangas.
