Reguliarus ir teisingas genėjimas yra viena iš svarbiausių bakopos priežiūros procedūrų, kuri leidžia ne tik palaikyti estetišką augalo išvaizdą, bet ir skatina jo sveikatą bei gyvybingumą. Nors bakopa gali augti ir be genėjimo, laikui bėgant jos ūgliai gali ištįsti, keras išretėti, o žydėjimas tapti nebe toks gausus. Karpymas leidžia kontroliuoti augalo formą, skatina šakojimąsi, atjaunina augalą ir prailgina jo žydėjimo periodą. Tai yra paprastas, bet labai efektyvus būdas paversti paprastą augalą vešlia, tankia ir gausiai žydinčia sodo ar balkono puošmena.
Genėjimo tikslai gali būti įvairūs. Sanitarinis genėjimas, kurio metu šalinamos pažeistos, ligotos ar nudžiūvusios augalo dalys, yra būtinas norint palaikyti augalo sveikatą ir užkirsti kelią ligų plitimui. Formuojamasis genėjimas padeda suteikti augalui norimą formą, pavyzdžiui, tankaus kupsto ar simetriškai svyrančios kaskados. Atjauninamasis genėjimas, dažnai atliekamas vasaros viduryje, leidžia atgaivinti pavargusį, prasčiau žydintį augalą ir suteikti jam antrąjį kvėpavimą.
Daugelis sodininkų, ypač pradedančiųjų, bijo genėti savo augalus, nerimaudami, kad gali jiems pakenkti. Tačiau bakopa yra labai gyvybingas augalas ir puikiai toleruoja karpymą. Tinkamu laiku ir teisingai atliktas genėjimas jai yra tik į naudą. Svarbiausia yra naudoti aštrius ir švarius įrankius bei žinoti, kada ir kaip kirpti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visas bakopos genėjimo ir karpymo subtilybes. Sužinosime, kodėl tai yra svarbu, kada geriausia atlikti šią procedūrą, kokias technikas naudoti ir kokių įrankių prireiks. Taip pat skirsime dėmesio skirtingiems genėjimo tipams – nuo paprasto peržydėjusių žiedų šalinimo iki radikalaus atjauninamojo kirpimo. Šios žinios padės jums drąsiai ir užtikrintai prižiūrėti savo bakopas, kad jos džiugintų jus savo grožiu visą sezoną.
Genėjimo svarba ir tikslai
Pagrindinis ir akivaizdžiausias genėjimo tikslas – estetikos palaikymas. Reguliariai karpoma bakopa išlaiko tvarkingą ir patrauklią formą. Genėjimas neleidžia ūgliams per daug ištįsti ir nuplikti, todėl keras išlieka tankus ir proporcingas. Pašalinus senus, peržydėjusius žiedus ir pageltusius lapus, augalas atrodo kur kas tvarkingesnis ir sveikesnis. Tai ypač svarbu auginant augalus gerai matomose vietose, pavyzdžiui, prie įėjimo į namus ar terasoje.
Antras, ne mažiau svarbus tikslas, yra žydėjimo skatinimas. Pašalinus peržydėjusius žiedus, augalas nebeeikvoja energijos sėklų brandinimui ir visą savo potencialą nukreipia į naujų žiedpumpurių formavimą. Dėl to žydėjimas tampa gausesnis ir ilgesnis. Ūglių galiukų nugnybimas skatina šoninių šakelių augimą, o ant jų taip pat formuojasi nauji žiedai. Taigi, kuo daugiau šakelių turi augalas, tuo daugiau žiedų jis gali išauginti.
Trečiasis tikslas – augalo atjauninimas ir gyvybingumo palaikymas. Laikui bėgant, ypač vasaros viduryje, bakopa gali „pavargti”, jos augimas sulėtėti, o žydėjimas sumenkti. Radikalesnis genėjimas, kurio metu patrumpinami visi ūgliai, veikia kaip stimulas, priverčiantis augalą išleisti naujus, stiprius ir sveikus ūglius. Tai yra puikus būdas atgaivinti augalą ir pratęsti jo dekoratyvumo periodą iki pat vėlyvo rudens.
Galiausiai, genėjimas atlieka svarbią sanitarinę funkciją. Pašalinus visas ligotas, pažeistas ar džiūstančias augalo dalis, užkertamas kelias ligų ir kenkėjų plitimui. Praretinus per tankų kerą, pagerėja oro cirkuliacija jo viduje. Tai sumažina drėgmės kaupimąsi ant lapų ir stiebų, o tai yra pagrindinė grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ar pilkasis puvinys, prevencijos priemonė. Sveikas ir švarus augalas yra kur kas atsparesnis išorės poveikiui.
Tinkamas laikas genėjimui
Bakopą galima ir reikia genėti viso aktyvaus augimo sezono metu, nuo pavasario iki rudens. Tačiau skirtingu laiku atliekamas genėjimas turi skirtingus tikslus. Pavasarį, ypač jei augalą išlaikėte per žiemą, atliekamas pirmasis stiprus genėjimas. Jo metu pašalinami visi per žiemą ištįsę, silpni ūgliai ir suformuojamas būsimo kero pagrindas. Jauniems, pavasarį įsigytiems daigams, taip pat naudinga nugnybti viršūnėles, kad jie iš karto pradėtų šakotis.
Visą vasarą atliekamas palaikomasis genėjimas. Tai apima reguliarų peržydėjusių žiedų ir pageltusių lapų šalinimą. Šią procedūrą galima atlikti kas kelias dienas, tiesiog apžiūrint augalą. Taip pat vasaros metu galima atlikti lengvą formuojamąjį karpymą, patrumpinant per ilgas ar iš konteksto išsiskiriančias šakeles, taip palaikant norimą augalo formą. Švelnus genėjimas viso sezono metu užtikrina nuolatinį žydėjimą ir tvarkingą išvaizdą.
Vasaros viduryje, dažniausiai liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, kai dėl karščių ar kitų priežasčių bakopa pradeda prasčiau žydėti, o jos keras išretėja, yra tinkamiausias laikas atjauninamajam genėjimui. Nors gali būti gaila nukirpti dar žydinčias šakeles, ši procedūra yra labai naudinga. Drąsiai patrumpinkite visus ūglius maždaug trečdaliu ar net perpus. Po tokio genėjimo augalas greitai atsigaus ir rudenį vėl gausiai žydės.
Rudenį, prieš nešant augalą žiemoti į patalpą, atliekamas paskutinis sezono genėjimas. Jo metu augalas vėl stipriai apkerpamas, paliekant tik apie 10-15 cm ilgio stiebelius. Tai sumažina augalo tūrį, palengvina jo pernešimą ir priežiūrą žiemą. Kompaktiškas augalas naudoja mažiau energijos ir yra mažiau linkęs sirgti. Vėlyvą rudenį, pasibaigus vegetacijai, lauke paliekamų ir kaip vienmečių auginamų bakopų genėti nebereikia.
Genėjimo technikos ir įrankiai
Pagrindinė ir paprasčiausia genėjimo technika – peržydėjusių žiedų šalinimas (angl. deadheading). Nors daugelis modernių bakopos veislių yra savaime išsivalančios, papildomas nuvytusių žiedų su visu žiedkočiu pašalinimas visada yra naudingas. Tai galima daryti tiesiog pirštais, atsargiai nugnybiant žiedkotį prie pagrindo. Reguliarus šios procedūros atlikimas neleidžia augalui eikvoti energijos sėkloms ir skatina jį leisti naujus žiedus.
Formuojamajam genėjimui naudojama viršūnėlių nugnybimo (angl. pinching) technika. Ji taikoma jauniems augalams arba norint paskatinti esamų ūglių šakojimąsi. Pirštais arba mažomis žirklutėmis nugnybiama pati ūglio viršūnėlė su pora jaunų lapelių. Tai reikia daryti tiesiai virš lapų poros. Iš lapų pažastyse esančių miegančių pumpurų netrukus išaugs du nauji šoniniai ūgliai. Kartojant šią procedūrą, galima suformuoti labai tankų ir vešlų kerą.
Atjauninamajam arba stipriam formuojamajam genėjimui taikomas ūglių trumpinimas. Visi arba dauguma augalo ūglių yra patrumpinami iki norimo ilgio. Svarbu kirpti šiek tiek virš lapų mazgo (vietos, iš kurios auga lapai), paliekant apie 0,5–1 cm stiebelio dalį virš jo. Iš šio mazgo augalas išleis naujas šakeles. Nereikėtų kirpti per arti mazgo, kad jo nepažeistumėte, bet ir nepalikti per ilgo stiebelio, kuris gali pradėti džiūti.
Genėjimui labai svarbu naudoti tinkamus įrankius. Smulkiems darbams, tokiems kaip viršūnėlių nugnybimas ar žiedų šalinimas, dažnai pakanka tiesiog pirštų. Tačiau storesniems stiebams ar atliekant didesnės apimties genėjimą, būtina naudoti aštrias žirkles, sekatorių ar specialias gėlių žirklutes. Įrankiai turi būti ne tik aštrūs, kad pjūvis būtų lygus ir neplėšytų augalo audinių, bet ir švarūs. Prieš genint ir po jo, įrankius rekomenduojama dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštumėte ligų.
Formuojamasis ir sanitarinis genėjimas
Formuojamasis genėjimas yra kūrybinis procesas, kurio metu augalui suteikiama norima išvaizda. Jis pradedamas nuo pat jauno augalo amžiaus. Reguliariai nugnybiant jaunų ūglių viršūnėles, bakopa yra skatinama šakotis ir augti į plotį, o ne tik į ilgį. Taip sukuriamas tankus, vešlus ir gausiai lapuotas keras, kuris vėliau apsipila žiedais per visą savo paviršių. Jei norite auginti bakopą kaip svyrantį augalą su ilgomis kaskadomis, leiskite pagrindiniams ūgliams augti, tačiau karpykite šoninius, kad jie tankėtų.
Formuojamąjį genėjimą galima atlikti viso sezono metu. Jei pastebite, kad viena augalo pusė auga greičiau ir keras tampa nesimetriškas, patrumpinkite ilgesnius ūglius, kad išlygintumėte formą. Nebijokite eksperimentuoti. Bakopa greitai auga, todėl net ir po netinkamo kirpimo ji greitai atsigaus ir išleis naujus ūglius. Svarbiausia stebėti augalą ir reaguoti į jo augimo ypatumus, formuojant jį pagal savo norus ir auginimo sąlygas.
Sanitarinis genėjimas yra būtina higienos procedūra. Jo metu reguliariai šalinamos visos negyvybingos augalo dalys. Tai apima pageltusius, dėmėtus, apdžiūvusius ar kenkėjų pažeistus lapus. Taip pat reikia iškirpti nulūžusius, pažeistus ar džiūstančius stiebus. Šios dalys ne tik gadina bendrą augalo vaizdą, bet ir gali tapti infekcijų židiniu. Ant negyvų augalo audinių ypač greitai įsikuria patogeniniai grybai.
Atliekant sanitarinį genėjimą, svarbu kirpti iki sveikos augalo dalies. Jei stiebas pradėjęs džiūti nuo galo, kirpkite jį žemiau pažeidimo vietos, sveikoje zonoje. Visas pašalintas augalines liekanas būtina nedelsiant surinkti ir sunaikinti. Jokiu būdu nepalikite jų ant žemės vazone ar šalia jo, nes tai gali paskatinti ligų plitimą. Švarus ir tvarkingas augalas yra sveikas augalas.
Augalo atjauninimas karpymu
Atjauninamasis karpymas yra radikali, bet labai veiksminga priemonė, skirta atgaivinti „pavargusį” augalą. Dažniausiai poreikis tokiam genėjimui atsiranda vasaros viduryje (liepos-rugpjūčio mėn.), kai dėl karščių, maistinių medžiagų trūkumo ar tiesiog natūralaus augimo ciklo bakopa pradeda prasčiau žydėti, jos ūgliai ištįsta, o apatinė dalis nuplinka. Užuot laukus, kol augalas visai praras savo dekoratyvumą, geriau imtis veiksmų ir jį atjauninti.
Procedūra yra labai paprasta: aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi reikia nukirpti visus augalo ūglius, patrumpinant juos maždaug trečdaliu ar net perpus. Nebijokite kirpti drastiškai. Nors iš karto po procedūros augalas atrodys gana skurdžiai, tai yra būtina sąlyga jo atsinaujinimui. Svarbu, kad ant likusių stiebelių būtų bent keli lapų mazgai, iš kurių galės išaugti nauji ūgliai.
Po atjauninamojo genėjimo augalui reikia šiek tiek daugiau priežiūros. Kadangi jis neteko didelės dalies lapų, jo vandens poreikis laikinai sumažės, todėl laistyti reikėtų saikingiau, kad neužmirkytumėte šaknų. Po kelių dienų, kai augalas atigaus po streso, jį būtina patręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto. Azotas paskatins greitesnį naujų ūglių ir lapų augimą. Kai augalas suformuos naują vešlią lapiją, galima grįžti prie įprastų, žydėjimą skatinančių trąšų.
Rezultatų ilgai laukti nereikės. Jau po kelių savaičių bakopa išleis daugybę naujų, sveikų ir stiprių ūglių. Naujai suformuotas keras bus kur kas tankesnis ir kompaktiškesnis nei prieš tai. Netrukus jis vėl pasipuoš gausybe žiedų, ir atsinaujinęs žydėjimas tęsis iki pat vėlyvo rudens. Taigi, atjauninamasis karpymas yra puikus būdas prailginti bakopos dekoratyvumo sezoną ir džiaugtis jos grožiu iki pat šalnų.
📷: Deavmi, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons
