Nors tinkamai prižiūrimos azalijos yra gana atsparūs augalai, jos, kaip ir visi kiti, kartais gali nukentėti nuo įvairių ligų ir kenkėjų. έγκαιρη (ankstyvas) problemų atpažinimas ir tinkamų priemonių taikymas yra raktas į sėkmingą augalo išgelbėjimą ir tolimesnį klestėjimą. Dažniausiai ligos ir kenkėjai puola nusilpusius augalus, kurių auginimo sąlygos yra netinkamos – per drėgna, per sausa, nepakankama oro cirkuliacija ar netinkamas dirvožemio pH. Todėl geriausia gynyba yra prevencija, užtikrinant optimalią azalijų priežiūrą. Šiame skyriuje aptarsime dažniausiai pasitaikančias azalijų problemas ir efektyviausius jų sprendimo būdus.
Viena iš labiausiai paplitusių grybelinių ligų, pažeidžiančių azalijas, yra miltligė. Ji pasireiškia balkšvu, miltuotu apnašu ant lapų, ūglių ir kartais net žiedpumpurių. Stipriai pažeisti lapai deformuojasi, džiūsta ir krinta. Miltligė dažniausiai plinta šiltu ir drėgnu oru, ypač jei prasta oro cirkuliacija aplink augalą. Prevencijai svarbu nesodinti azalijų per tankiai, reguliariai genėti krūmus, kad pagerėtų vėdinimasis, ir laistant stengtis nesušlapinti lapų. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistas dalis reikia pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais, skirtais miltligei gydyti.
Kita dažna problema yra įvairios lapų dėmėtligės, kurias taip pat sukelia grybai. Ant lapų atsiranda įvairaus dydžio ir formos dėmės – rudos, juodos, rausvos, dažnai su tamsesniu apvadu. Laikui bėgant dėmės didėja, susilieja, o lapai pagelsta ir nukrenta. Šios ligos taip pat plinta drėgnu oru. Kaip ir miltligės atveju, svarbiausia yra prevencija: surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus, vengti lapijos sušlapinimo, užtikrinti gerą oro judėjimą. Apsikrėtusius augalus reikia purkšti vario preparatais ar kitais plataus spektro fungicidais.
Šaknų ir kamieno pagrindo puvinys yra viena pavojingiausių ligų, dažnai lemianti augalo žūtį. Jį sukelia dirvožemyje gyvenantys patogeniniai grybai, tokie kaip Phytophthora. Liga vystosi per drėgnoje, blogai drenuojamoje dirvoje. Pažeisto augalo lapai vysta, gelsta, nors žemė atrodo drėgna. Šaknys tampa tamsios, minkštos ir vandeningos, kamieno pagrindas patamsėja. Išgelbėti stipriai pažeistą augalą yra labai sunku. Svarbiausia prevencija – sodinti azalijas į purų, gerai drenuojamą substratą, vengti perlaistymo ir užtikrinti, kad vazono lėkštutėje niekada nestovėtų vanduo.
Azalijų žiedų maras (angl. azalea flower blight) – tai specifinė liga, pažeidžianti tik žiedus. Ant žiedlapių atsiranda mažos, vandeningos dėmelės, kurios greitai plečiasi, ir visas žiedas tampa suglebęs, rudas, bet nenukrenta, o lieka kabėti ant šakelės. Liga plinta per sporas, kurias perneša vėjas ir vabzdžiai. Norint sustabdyti plitimą, būtina skinti ir naikinti visus pažeistus žiedus. Prevenciškai, prieš žydėjimą ir jo metu, augalus galima purkšti specialiais fungicidais. Svarbu surinkti ir senus, nukritusius žiedus aplink krūmą.
Dažniausi kenkėjai ir kova su jais
Voratinklinės erkės yra vieni dažniausių kambarinių azalijų kenkėjų, ypač sauso ir šilto oro sąlygomis. Tai labai smulkūs, plika akimi sunkiai įžiūrimi voragyviai, kurie siurbia sultis iš apatinės lapų pusės. Pažeisti lapai pasidengia smulkiais gelsvais taškeliais, vėliau pagelsta, džiūsta ir krinta. Esant stipriam apnikimui, tarp lapų ir stiebų galima pastebėti plonytį voratinklį. Kovai su erkėmis pirmiausia reikia padidinti oro drėgmę. Augalą galima kruopščiai nuplauti po drungnu dušu, o po to nupurkšti specialiais akaricidais (preparatais nuo erkių).
Amarai taip pat dažnai puola azalijas, ypač jaunus ūglius ir lapus. Tai nedideli, kriaušės formos vabzdžiai, kurie gali būti žali, juodi ar kitų spalvų. Jie siurbia augalų sultis, todėl pažeistos dalys deformuojasi, susiraukšlėja. Amarai išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis suodžių grybelis. Nedidelę amarų koloniją galima nuplauti stipria vandens srove arba nuvalyti muiluotu vandeniu. Esant didesniam antplūdžiui, reikia naudoti insekticidus, skirtus amarams naikinti.
Skydamariai ir netikrieji skydamariai yra sunkiau įveikiami kenkėjai. Jie atrodo kaip maži, rudi ar pilkšvi skydeliai, prilipę prie stiebų ir apatinės lapų pusės. Suaugę individai yra nejudrūs ir apsaugoti vaškinio skydelio, todėl kontaktiniai insekticidai juos veikia silpnai. Šie kenkėjai taip pat siurbia sultis ir silpnina augalą. Kovojant su jais, galima bandyti skydelius nuvalyti spiritu suvilgytu vatos gabalėliu. Efektyviausi yra sisteminiai insekticidai, kurie patenka į augalo sultis ir nunuodija kenkėjus iš vidaus.
Baltasparniai – tai smulkūs, balti, į kandis panašūs vabzdžiai, kurie pakilus krūmeliui pakyla debesėliu. Jų lervos ir suaugėliai siurbia sultis iš apatinės lapų pusės. Kaip ir amarai, jie išskiria lipčių. Baltasparnius išnaikinti gana sunku, nes skirtingos jų vystymosi stadijos yra atsparios skirtingiems chemikalams. Reikalingas pakartotinis purškimas insekticidais kas kelias dienas, kad būtų sunaikintos visos generacijos. Taip pat padeda geltonos lipnios gaudyklės suaugusiems vabzdžiams gaudyti.
Fiziologinės problemos
Ne visos azalijų problemos yra susijusios su ligomis ar kenkėjais. Dažnai augalai kenčia nuo fiziologinių sutrikimų, kuriuos sukelia netinkamos auginimo sąlygos. Viena tokių problemų yra lapų galiukų ir kraštų džiūvimas. Dažniausia to priežastis – per sausas oras, ypač patalpose su centriniu šildymu. Taip pat tai gali būti per didelės trąšų koncentracijos arba druskų pertekliaus dirvožemyje požymis. Problemai spręsti reikia didinti oro drėgmę ir patikrinti tręšimo bei laistymo režimą.
Staigus lapų kritimas dažniausiai yra augalo reakcija į stresą. Tai gali sukelti staigūs temperatūros pokyčiai, skersvėjai, persodinimas, perlaistymas arba smarkus perdžiūvimas. Jei azalija staiga numeta daug lapų, pirmiausia reikia išanalizuoti pastarųjų dienų ar savaičių priežiūros pokyčius. Būtina patikrinti dirvožemio drėgmę, įsitikinti, kad augalas nestovi skersvėjyje ar prie šilumos šaltinio. Suteikus augalui stabilias ir tinkamas sąlygas, jis turėtų pamažu atsigauti.
Žiedpumpurių kritimas yra labai nuvilianti problema. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių. Viena dažniausių – nepakankamas laistymas pumpurų formavimosi ir brinkimo metu. Taip pat pumpurai gali kristi dėl per aukštos temperatūros, sauso oro arba staigaus aplinkos sąlygų pasikeitimo, pavyzdžiui, parnešus žydintį augalą iš parduotuvės į namus. Maisto medžiagų, ypač kalio ir fosforo, trūkumas taip pat gali prisidėti prie šios problemos.
„Nudegimas” nuo saulės pasireiškia gelsvomis ar rusvomis, sausomis dėmėmis ant lapų, esančių saulės atokaitoje. Azalijos nemėgsta tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, kurie gali tiesiog išdeginti jautrius lapų audinius. Jei pastebimi tokie požymiai, augalą reikia nedelsiant perkelti į labiau pavėsingą vietą. Nudegę lapai nebeatsigaus, tačiau augalas išleis naujus, jei bus apsaugotas nuo tolesnės žalos.
Prevencinės priemonės
Geriausias būdas kovoti su ligomis ir kenkėjais yra jų prevencija. Svarbiausia yra sukurti azalijai optimalias augimo sąlygas. Tai reiškia tinkamos vietos parinkimą, rūgštaus ir gerai drenuojamo dirvožemio užtikrinimą, subalansuotą laistymą minkštu vandeniu ir teisingą tręšimą. Stiprus ir sveikas augalas yra daug atsparesnis bet kokiems neigiamiems veiksniams. Nuolat stiprinkite augalo imunitetą, ir jis pats sugebės apsiginti.
Reguliari augalų apžiūra yra labai svarbi. Bent kartą per savaitę atidžiai apžiūrėkite savo azalijas, ypač apatinę lapų pusę, kur dažniausiai slepiasi kenkėjai. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti. Atkreipkite dėmesį į bet kokius lapų spalvos, formos pokyčius, dėmių ar apnašų atsiradimą. Laiku pastebėjus pirmuosius ligos požymius ar kelis kenkėjus, dažnai pakanka juos mechaniškai pašalinti ir problema neišplinta.
Švaros palaikymas aplink augalus taip pat yra veiksminga prevencinė priemonė. Reguliariai surinkite ir sunaikinkite visus nukritusius lapus, žiedus ir šakeles, nes juose gali žiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Naudokite tik švarius vazonus ir įrankius. Prieš persodindami augalą, seną vazoną gerai išplaukite. Genėjimui naudokite aštrius ir dezinfekuotus įrankius, ypač pereidami nuo vieno augalo prie kito, kad neperneštumėte infekcijos.
Naujų augalų karantinavimas yra protinga atsargumo priemonė. Įsigiję naują azaliją ar bet kokį kitą augalą, nelaikykite jo iškart šalia savo senosios kolekcijos. Palaikykite naujoką atskirai bent 2-3 savaites ir atidžiai stebėkite, ar neišryškės kokių nors ligų ar kenkėjų požymių. Tik įsitikinę, kad augalas yra visiškai sveikas, galite jį prijungti prie kitų. Ši paprasta taisyklė gali apsaugoti jūsų turimus augalus nuo daugybės nemalonumų.
Biologinės ir liaudiškos priemonės
Neskubėkite griebtis stiprių cheminių pesticidų, ypač jei problema nėra didelė arba auginate augalus namuose. Egzistuoja daug biologinių ir liaudiškų priemonių, kurios gali būti veiksmingos ir yra saugesnės aplinkai bei žmonėms. Pavyzdžiui, kovojant su amarais ir erkėmis, galima naudoti žaliojo muilo, ūkiško muilo ar indų ploviklio tirpalą (maždaug šaukštas 1 litrui vandens). Šiuo tirpalu reikia nupurkšti arba nuplauti pažeistas augalo dalis.
Česnakų ar svogūnų ištraukos taip pat pasižymi insekticidinėmis ir fungicidinėmis savybėmis. Susmulkintą česnako galvutę ar svogūną reikia užpilti litru vandens, palaikyti parą, nukošti ir gautu skysčiu purkšti augalus. Ši priemonė atbaido amarus, baltasparnius ir gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių grybelinių ligų. Dilgėlių raugas taip pat yra puiki natūrali trąša ir priemonė nuo amarų.
Naudingieji vabzdžiai yra natūralūs kenkėjų priešai. Pavyzdžiui, boružės ir jų lervos aktyviai naikina amarus. Jei auginate azalijas lauke, stenkitės sukurti palankias sąlygas šiems naudingiems vabzdžiams gyventi jūsų sode – venkite plataus spektro cheminių insekticidų, kurie naikina viską iš eilės, sodinkite įvairius medingus augalus. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti ir plėšriųjų erkių, kurios naikina voratinklines erkes.
Vis dėlto, jei biologinės ir liaudiškos priemonės nepadeda, o liga ar kenkėjai sparčiai plinta, gali tekti panaudoti cheminius preparatus – fungicidus (nuo grybelinių ligų) arba insekticidus (nuo vabzdžių). Renkantis preparatą, svarbu atidžiai perskaityti etiketę ir įsitikinti, kad jis tinka azalijoms ir yra veiksmingas prieš konkrečią problemą. Visada griežtai laikykitės naudojimo instrukcijų, purkškite augalus gerai vėdinamoje vietoje arba lauke, naudokite asmenines apsaugos priemones.
