Tinkamas genėjimas yra viena svarbiausių azalijų priežiūros procedūrų, leidžianti ne tik suformuoti estetiškai patrauklų krūmą, bet ir užtikrinti jo sveikatą bei gausų, kasmetinį žydėjimą. Daugelis pradedančiųjų sodininkų bijo imtis sekatoriaus, nerimaudami, kad pakenks augalui, tačiau iš tiesų apleistas, netvarkingas ir per tankus krūmas yra daug labiau pažeidžiamas ligų ir žydi kur kas prasčiau. Genėjimas atjaunina augalą, skatina naujų ūglių augimą, ant kurių formuojasi žiedpumpuriai, ir pagerina oro cirkuliaciją krūmo viduje. Svarbiausia yra žinoti, kada ir kaip teisingai genėti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
Pats svarbiausias aspektas, kurį reikia įsiminti, yra genėjimo laikas. Azalijas, kaip ir daugumą rododendrų, reikia genėti iškart po žydėjimo. Dažniausiai tai būna vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, priklausomai nuo konkrečios veislės žydėjimo laiko. Priežastis yra labai paprasta: azalijos krauna žiedpumpurius kitiems metams ant šiųmetinių ūglių, kurie išauga po žydėjimo. Jei genėsite per vėlai – vasaros pabaigoje, rudenį ar pavasarį prieš žydėjimą – jūs tiesiog nupjausite jau susiformavusias žiedų užuomazgas ir kitais metais augalas nežydės arba žydės labai skurdžiai.
Pirmasis ir paprasčiausias genėjimo etapas, kurį reikia atlikti kasmet, yra nužydėjusių žiedynų pašalinimas. Ši procedūra vadinama deadheading. Reikia atsargiai nulaužti arba nukirpti visą žiedyną toje vietoje, kur jis jungiasi su šakele. Tai ne tik pagerina krūmo išvaizdą, bet ir neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų dėžučių formavimui. Vietoj to, visa augimo energija nukreipiama į naujų vegetatyvinių ūglių auginimą, kurie ir užtikrins kitų metų žydėjimą. Šalinant žiedynus reikia būti atsargiems, kad nebūtų pažeisti jaunų lapų pumpurai, esantys tiesiai po jais.
Atliekant pagrindinį genėjimą po žydėjimo, reikia naudoti aštrius, švarius ir dezinfekuotus įrankius – sekatorių plonesnėms šakoms ir pjūklelį storesnėms. Dezinfekcija, pavyzdžiui, spiritu ar specialiu tirpalu, yra svarbi, kad nebūtų pernešamos ligos nuo vieno augalo kitam. Genėjimo tikslas yra ne tik formuoti krūmą, bet ir pagerinti jo sveikatą. Todėl pirmiausia reikia atlikti sanitarinį valymą – iškirpti visas pažeistas, nulūžusias, sausas, nušalusias ar ligų pažeistas šakas. Jas reikia kirpti iki sveikos medienos.
Po sanitarinio valymo atliekamas retinimas. Reikia apžiūrėti krūmo vidų ir iškirpti visas silpnas, plonas šakeles, taip pat tas, kurios auga į krūmo vidų, trinasi viena į kitą arba per daug tankina vainiką. Geras oro judėjimas krūmo viduje yra būtinas norint išvengti grybelinių ligų, tokių kaip miltligė. Retinimas taip pat užtikrina, kad visos krūmo dalys gautų pakankamai saulės šviesos, kuri yra būtina fotosintezei ir žiedpumpurių formavimuisi.
Formuojamasis genėjimas
Formuojamasis genėjimas yra skirtas suteikti krūmui norimą dydį ir formą. Azalijos natūraliai auga gražios formos krūmais, todėl dažnai stipraus formavimo joms nereikia. Tačiau kartais prireikia suvaldyti per daug išstypusį krūmą, jį pažeminti ar suteikti kompaktiškesnę formą. Norint sumažinti krūmo aukštį ar plotį, reikia patrumpinti per ilgas šakas. Kirpti reikia ne bet kaip, o tiesiai virš į išorę nukreipto šoninio ūglio ar lapo. Toks kirpimas skatins šakojimąsi ir krūmas taps tankesnis.
Nereikėtų bijoti per vieną kartą nukirpti iki trečdalio šakos ilgio, jei to reikia formai palaikyti. Tačiau venkite radikalaus genėjimo, kai nupjaunama didžioji dalis krūmo, nebent tai yra atjauninamasis genėjimas, apie kurį kalbėsime vėliau. Reguliarus, saikingas genėjimas kasmet po žydėjimo yra daug geresnė praktika nei vienkartinis drastiškas krūmo sumažinimas. Tai leidžia palaikyti norimą dydį ir formą be didelio streso augalui.
Formuojant krūmą, svarbu išlaikyti jo natūralią išvaizdą. Venkite kirpti azalijas į griežtas geometrines formas, pavyzdžiui, kamuolius ar kvadratus, kaip tai daroma su buksmedžiais. Toks kirpimas pažeidžia natūralią azalijų augimo struktūrą ir dažnai atrodo nenatūraliai. Geriau siekti sukurti laisvos, bet tvarkingos formos krūmą, pabrėžiant jo natūralų grožį. Kiekviena veislė turi savo būdingą augimo formą – vienos yra labiau išsikerojusios, kitos statesnės – ir į tai reikėtų atsižvelgti formuojant.
Kambarinės azalijos taip pat genimos po žydėjimo. Jų genėjimo principai yra tokie patys – pašalinti nužydėjusius žiedus, iškirpti silpnas ir į vidų augančias šakeles, o per ilgus ūglius patrumpinti, kad būtų išlaikyta graži ir kompaktiška forma. Reguliarus genėjimas ypač svarbus auginant vazonuose, nes tai leidžia kontroliuoti augalo dydį ir skatina vešlumą.
Atjauninamasis genėjimas
Atjauninamasis genėjimas taikomas seniems, apleistiems, peraugusiems krūmams, kurie tapo reti, prastai žydi, o jų apatinė dalis yra plika. Tai yra radikali procedūra, kuri atliekama siekiant paskatinti naujų, jaunų ir gyvybingų ūglių augimą iš augalo pagrindo. Toks genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį, kol augalas dar yra ramybės būsenoje. Reikia susitaikyti su tuo, kad po tokio genėjimo augalas tais metais, o galbūt ir kitais, nežydės, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leis atkurti jo gyvybingumą ir dekoratyvumą.
Yra du pagrindiniai atjauninamojo genėjimo būdai. Pirmasis, švelnesnis, yra laipsniškas atjauninimas per trejus metus. Kiekvieną pavasarį iškerpama maždaug trečdalis seniausių, storiausių stiebų, nupjaunant juos arti žemės paviršiaus. Per trejus metus visas krūmas palaipsniui atsinaujina. Šis metodas leidžia augalui išlaikyti dalį savo masės ir lengviau atsigauti, be to, jis gali ir toliau šiek tiek žydėti ant likusių šakų.
Antrasis būdas yra radikalus genėjimas, kai visas krūmas nupjaunamas iki 15-30 cm aukščio nuo žemės. Šis metodas taikomas tik labai seniems ir prastos būklės krūmams, kaip paskutinė priemonė juos atgaivinti. Tai yra didelis stresas augalui, ir yra rizika, kad jis neatsigaus. Tačiau sveikos ir stiprios azalijos dažniausiai gerai reaguoja į tokį genėjimą ir iš miegančių pumpurų kamieno pagrinde išleidžia daug naujų, stiprių ūglių.
Po atjauninamojo genėjimo augalui reikia skirti ypatingą priežiūrą. Jį reikia reguliariai laistyti ir patręšti subalansuotomis trąšomis, kad būtų skatinamas naujų ūglių augimas. Kai nauji ūgliai paauga, silpnesnius galima išretinti, paliekant tik stipriausius ir geriausiai išsidėsčiusius. Per kelis metus iš šių ūglių susiformuos naujas, jaunas ir gyvybingas krūmas, kuris vėl gausiai žydės.
Specifinių tipų azalijų genėjimas
Nors bendrieji genėjimo principai tinka daugumai azalijų, yra keletas niuansų, susijusių su skirtingais azalijų tipais. Pavyzdžiui, visžalės azalijos, kurios išlaiko lapus per žiemą, dažnai auga lėčiau ir yra kompaktiškesnės nei lapus metančios veislės. Todėl joms paprastai reikia mažiau genėjimo. Dažniausiai pakanka tik sanitarinio valymo ir minimalaus formavimo po žydėjimo.
Lapus metančios azalijos (dažnai vadinamos pontinėmis azalijomis) paprastai auga greičiau, būna aukštesnės ir retesnės. Joms dažniau prireikia retinimo ir formuojamojo genėjimo, kad būtų palaikoma tvarkinga struktūra ir išvengta per didelio išretėjimo. Šios azalijos taip pat gerai toleruoja atjauninamąjį genėjimą, jei krūmas tampa per didelis ar plikas.
Japoniškos azalijos (Satsuki, Kurume hibridai), kurios dažnai auginamos kaip kambariniai augalai arba bonsų mene, reikalauja kruopštesnio ir dažnesnio genėjimo, kad būtų išlaikytas jų mažas dydis ir tanki forma. Jas reikia karpyti kelis kartus per augimo sezoną, pinciruojant (nugnybiant) jaunų ūglių viršūnėles. Pinciravimas skatina šakojimąsi ir padeda sukurti labai tankų, pagalvės formos krūmelį.
Svarbu atpažinti savo auginamos azalijos tipą ir veislę, kad būtų galima pritaikyti tinkamiausią genėjimo strategiją. Jei nesate tikri, geriausia laikytis bendros taisyklės – genėti saikingai iškart po žydėjimo. Stebėkite, kaip augalas reaguoja į genėjimą, ir laikui bėgant įgysite patirties, leidžiančios jausti, ko reikia jūsų augalui.
Dažniausios genėjimo klaidos
Viena iš dažniausių ir skaudžiausių klaidų yra genėjimas netinkamu laiku. Kaip jau ne kartą minėta, genint vėlyvą vasarą, rudenį ar pavasarį, bus prarastas tų metų žydėjimas. Jei nespėjote apgenėti augalo iškart po žydėjimo, geriau palikite jį ramybėje iki kitų metų, atlikdami nebent patį būtiniausią sanitarinį genėjimą.
Kita klaida – pernelyg stiprus genėjimas be reikalo. Nereikia kasmet stipriai trumpinti visų šakų. Daugumai azalijų pakanka tik lengvo „kirpimo” – nužydėjusių žiedų pašalinimo, sanitarinio valymo ir minimalaus formavimo. Per stiprus genėjimas gali susilpninti augalą ir išprovokuoti per didelį jaunų, silpnų ūglių augimą, vadinamųjų „vilkūglių”.
Genėjimas paliekant ilgus stagarus taip pat yra klaida. Kirpti reikia tiesiai virš pumpuro, šoninės šakelės arba prie pat pagrindinio stiebo, nepaliekant ilgo „kelmelio”. Palikti stagarai neatrodo estetiškai, be to, jie gali pradėti džiūti ir tapti infekcijos vartais įvairioms ligoms. Pjūvis turi būti lygus ir švarus.
Galiausiai, vengimas genėti yra tokia pat didelė klaida, kaip ir netinkamas genėjimas. Apleisti, per tankūs krūmai ne tik atrodo netvarkingai, bet ir yra daug imlesni ligoms dėl prastos oro cirkuliacijos. Jų žydėjimas ilgainiui taip pat suprastėja, nes senos, sumedėjusios šakos tampa nebe tokios produktyvios. Reguliarus ir apgalvotas genėjimas yra raktas į ilgaamžį, sveiką ir gausiai žydintį azalijų krūmą.
