Arabiškojo jazmino žiemojimas

Arabiškasis jazminas, būdamas atogrąžų augalas, mūsų klimato sąlygomis žiemos lauke neištveria, todėl sėkmingas jo žiemojimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria augintojai. Teisingai organizuotas ramybės periodas ne tik leidžia augalui išgyventi šaltąjį metų laiką, bet ir yra būtinas norint sukaupti jėgų gausiam žydėjimui ateinančiame sezone. Žiemojimas – tai ne tiesiog augalo perkėlimas į patalpą, o apgalvotas procesas, reikalaujantis laipsniško sąlygų keitimo, atitinkančio natūralų augalo gyvavimo ciklą. Svarbiausi veiksniai, lemiantys sėkmingą žiemojimą, yra tinkama temperatūra, apšvietimas ir gerokai sumažintas laistymas.

Žiemojimo laikotarpis arabiškajam jazminui paprastai prasideda rudenį, kai lauko temperatūra naktimis pradeda artėti prie 10 laipsnių Celsijaus. Tai signalas, kad augalą, jei jis vasarą buvo laikomas lauke, reikia perkelti į patalpas. Šis perėjimas turėtų būti kuo sklandesnis, kad augalas nepatirtų didelio streso dėl staigaus aplinkos pokyčio. Ramybės periodas tęsiasi per visą žiemą ir baigiasi ankstyvą pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti ir atsiranda pirmieji naujo augimo požymiai. Šiuo laikotarpiu augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, todėl jo priežiūra turi būti atitinkamai pakoreguota.

Daugelis augintojų daro klaidą, žiemą bandydami prižiūrėti jazminą taip pat, kaip ir vasarą – laikydami jį šiltai ir gausiai laistydami. Tokios sąlygos, esant trumpoms žiemos dienoms ir mažam šviesos kiekiui, yra žalingos. Augalas, skatinamas augti, ištįsta, jo ūgliai tampa silpni ir blyškūs, o pats augalas išsenka, nes neturi galimybės pailsėti. Teisingas žiemojimas, priešingai, imituoja natūralų sausesnį ir vėsesnį periodą, kuris yra būdingas kai kurioms atogrąžų sritims.

Šiame straipsnyje mes žingsnis po žingsnio aptarsime, kaip tinkamai paruošti arabiškąjį jazminą žiemai, kokias sąlygas jam reikia sukurti ramybės periodu ir kaip sėkmingai jį „pažadinti“ pavasarį. Suprasdami žiemojimo proceso svarbą ir laikydamiesi pagrindinių rekomendacijų, galėsite užtikrinti savo augalo ilgaamžiškumą ir kasmet mėgautis jo nuostabiu žydėjimu. Tai yra investicija į augalo ateitį, kuri atsiperka su kaupu.

Pasiruošimas ramybės periodui

Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį. Maždaug nuo rugpjūčio pabaigos reikėtų pradėti mažinti tręšimą, ypač trąšomis, turinčiomis daug azoto, kuris skatina lapijos augimą. Tai leidžia augalui palaipsniui sulėtinti augimą ir pradėti ruoštis ramybės būsenai. Paskutinį kartą saikingai patręšti galima rugsėjo mėnesį, naudojant trąšas su didesniu kalio kiekiu, kuris stiprina augalo audinius ir padidina jo atsparumą nepalankioms sąlygoms. Nuo spalio mėnesio tręšimas visiškai nutraukiamas iki pat pavasario.

Prieš perkeliant augalą į patalpas, būtina atidžiai jį apžiūrėti, ar nėra kenkėjų ar ligų požymių. Vasarą lauke praleidę augalai dažnai parsineša į vidų amarų, voratinklinių erkių ar kitų nepageidaujamų gyvių. Kruopščiai apžiūrėkite lapų apačią, stiebus ir lapų pažastis. Pastebėjus kenkėjų, augalą reikia profilaktiškai nupurkšti insekticidu arba muilo tirpalu. Taip pat verta pašalinti visas pažeistas, pageltusias ar sausas šakeles bei lapus. Tai ne tik pagerins augalo išvaizdą, bet ir sumažins ligų plitimo riziką žiemojimo metu.

Pats perkėlimas iš lauko į vidų turėtų būti kuo laipsniškesnis. Staigus apšvietimo, temperatūros ir drėgmės pokytis gali sukelti augalui šoką, dėl kurio jis gali numesti dalį lapų. Kad to išvengtumėte, likus maždaug savaitei ar dviem iki galutinio perkėlimo, pradėkite nešti augalą į vidų nakčiai, o dieną vėl išneškite į lauką. Kitas būdas – iš pradžių perkelti augalą į mažiau apšviestą lauko vietą, pavyzdžiui, pavėsinę ar po stogu, ir tik po kelių dienų įnešti į patalpą. Toks palaipsnis pripratinimas padeda augalui lengviau adaptuotis prie naujų sąlygų.

Taip pat rudenį, prieš prasidedant ramybės periodui, galima atlikti lengvą genėjimą. Šiuo metu galima pašalinti per ilgas, silpnas ar formą ardančias šakas. Drastiškesnį genėjimą geriau palikti žiemos pabaigai arba ankstyvam pavasariui. Lengvas rudeninis genėjimas sumažina augalo lają, todėl jam prižiūrėti žiemą reikės mažiau erdvės, o augalas neeikvos energijos nereikalingų šakų palaikymui. Tai ypač aktualu, jei žiemojimo patalpa nėra labai erdvi.

Optimalios žiemojimo sąlygos

Sėkmingam arabiškojo jazmino žiemojimui svarbiausia yra parinkti tinkamą vietą, kurioje būtų užtikrinta optimali temperatūra ir apšvietimas. Ideali žiemojimo temperatūra šiam augalui yra vėsi, svyruojanti tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra leidžia augalui pereiti į tikrą ramybės būseną, sulėtinti medžiagų apykaitą ir sukaupti jėgų pavasariniam augimui bei žydėjimui. Tinka vėsi veranda, įstiklintas balkonas, šviesus rūsys ar tiesiog vėsiausias kambarys namuose, toliau nuo šildymo prietaisų. Temperatūra neturėtų nukristi žemiau 5 laipsnių Celsijaus.

Apšvietimas žiemojimo metu taip pat yra labai svarbus. Nors augalas yra ramybės būsenoje, jam vis tiek reikalinga šviesa fotosintezei palaikyti, nors ir ne tokia intensyvi kaip vasarą. Geriausia žiemojimo vieta turėtų būti kuo šviesesnė. Tam puikiai tinka pietinė ar vakarinė palangė vėsiame kambaryje. Jei natūralios šviesos nepakanka, ypač tamsesniuose regionuose, patartina įrengti papildomą dirbtinį apšvietimą, naudojant specialias fitolampas. Papildomai apšviesti reikėtų maždaug 4-6 valandas per dieną, kad bendra apšvietimo trukmė siektų apie 10-12 valandų.

Jei nėra galimybės užtikrinti vėsaus žiemojimo, arabiškąjį jazminą galima žiemoti ir įprastoje kambario temperatūroje (18-22 °C). Tačiau tokiu atveju būtina užtikrinti kuo geresnį apšvietimą, nes šiluma skatina augimą, o šviesos trūkumas lems silpnų ir ištįsusių ūglių augimą. Laikant augalą šiltai, jam reikės daugiau šviesos ir šiek tiek dažnesnio laistymo, palyginti su vėsiu žiemojimu. Taip pat reikės atidžiau stebėti oro drėgmę, nes šildymo sezono metu oras patalpose labai išsausėja.

Oro drėgmė žiemojimo metu yra dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti. Vėsioje patalpoje oro drėgmės problema nėra tokia aktuali. Tačiau žiemojant šiltame kambaryje, kur veikia centrinis šildymas, oras tampa labai sausas. Tai gali pakenkti augalui ir sudaryti palankias sąlygas voratinklinėms erkėms veistis. Norint padidinti drėgmę, galima statyti šalia augalo indą su vandeniu, naudoti oro drėkintuvą arba periodiškai apipurkšti augalą minkštu, kambario temperatūros vandeniu.

Priežiūra žiemojimo metu

Priežiūra ramybės periodu gerokai skiriasi nuo priežiūros aktyvios vegetacijos metu. Svarbiausias pokytis susijęs su laistymu. Kadangi augimas yra sustojęs, o temperatūra žemesnė, augalas naudoja labai mažai vandens. Todėl laistyti reikia labai retai ir saikingai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų sistema. Prieš laistant būtina įsitikinti, kad dirvožemis yra sausas ne tik paviršiuje, bet ir giliau. Priklausomai nuo temperatūros, laistyti gali tekti kartą per 2-4 savaites ar net rečiau. Perlaistymas žiemą yra ypač pavojingas ir beveik visada sukelia šaknų puvinį.

Kaip jau minėta, tręšti žiemojimo metu arabiškojo jazmino nereikia. Augalas ilsisi ir papildomos maistinės medžiagos jam nėra reikalingos. Trąšų perteklius dirvožemyje šiuo laikotarpiu gali pakenkti neaktyvioms šaknims ir sutrikdyti natūralų augalo ciklą. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai pasirodo akivaizdūs naujo augimo požymiai. Išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei augalas žiemoja labai šiltai ir šviesiai bei toliau auga. Tokiu atveju galima kartą per 1-1,5 mėnesio patręšti labai silpna trąšų tirpalo koncentracija.

Žiemojimo metu svarbu reguliariai apžiūrėti augalą, ar jo nepuola kenkėjai. Sausas patalpų oras yra palanki terpė veistis voratinklinėms erkėms ir miltuotiesiems skydamariams. Periodiškai tikrinkite lapų apačią ir stiebus. Pastebėjus kenkėjų, nedelsiant imkitės priemonių – nuvalykite juos drėgna šluoste arba nupurkškite tinkamu preparatu. Taip pat svarbu palaikyti švarą – reguliariai nuvalykite dulkes nuo lapų, nes jos užkemša poras ir trukdo augalui kvėpuoti. Tai galima padaryti drėgna kempine arba trumpai apipilti augalą drungnu dušu.

Normalu, jei žiemojimo metu arabiškasis jazminas numes dalį lapų. Tai natūrali reakcija į pasikeitusias sąlygas, ypač į sumažėjusį šviesos kiekį. Nereikėtų dėl to per daug jaudintis, jei augalas atrodo sveikas, o stiebai išlieka gyvybingi. Svarbiausia – užtikrinti tinkamą temperatūros ir laistymo režimą. Kantrybė yra svarbiausia sėkmingo žiemojimo sąlyga. Leiskite augalui ramiai ilsėtis, ir pavasarį jis jums atsidėkos nauja jėga ir gausiu žydėjimu.

Augalo atgaivinimas pavasarį

Žiemos pabaigoje, paprastai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, kai dienos pastebimai pailgėja, ateina laikas palaipsniui „žadinti“ arabiškąjį jazminą iš ramybės būsenos. Šis procesas, kaip ir perėjimas į ramybę, turi būti lėtas ir laipsniškas. Vienas iš pirmųjų žingsnių – augalo perkėlimas į šiltesnę ir šviesesnę vietą, jei jis žiemojo vėsiai. Taip pat galima pradėti po truputį didinti laistymo dažnumą, tačiau vis dar leidžiant dirvožemiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Stebėkite augalą – naujų pumpurų brinkimas ir augimo pradžia yra ženklas, kad augalas bunda.

Ankstyvas pavasaris yra idealus laikas atlikti pagrindinį arabiškojo jazmino genėjimą. Po žiemos ramybės, bet dar prieš prasidedant intensyviam augimui, galima drąsiai genėti augalą, suteikiant jam norimą formą ir skatinant šakojimąsi. Pašalinkite visas per žiemą išstypusias, silpnas, pažeistas ar sausas šakas. Sveikas šakas galima patrumpinti maždaug trečdaliu ar net perpus, priklausomai nuo norimo krūmo dydžio ir tankumo. Genėjimas stimuliuoja naujų, stiprių ūglių, ant kurių formuosis žiedai, augimą.

Po genėjimo, kai jau matomi akivaizdūs naujo augimo požymiai, galima pradėti tręšti. Pirmąjį kartą reikėtų naudoti perpus silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalą, nei rekomenduojama. Palaipsniui, augimui intensyvėjant, tręšimo dažnumą ir koncentraciją galima didinti iki įprasto lygio (kas 2-4 savaites). Pavasarį geriausia rinktis subalansuotas trąšas, kuriose yra tiek azoto vegetatyviniam augimui skatinti, tiek fosforo ir kalio žiedpumpurių formavimuisi.

Jei augalą planuojama vasarai vėl išnešti į lauką, tai daryti galima tik tada, kai praeina visų pavasarinių šalnų pavojus, o lauko temperatūra stabiliai laikosi aukščiau 12-15 laipsnių Celsijaus. Prie lauko sąlygų augalą taip pat reikia pratinti palaipsniui. Iš pradžių išneškite jį į lauką tik kelioms valandoms, pastatydami pavėsingoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Kasdien palaipsniui ilginkite buvimo lauke laiką ir pratinkite prie didesnio saulės kiekio. Teisingai atliktas perėjimas iš ramybės į aktyvią vegetaciją yra lemiamas veiksnys, užtikrinantis puikią augalo savijautą ir gausų žydėjimą visą vasarą.