Sveiki, atsidavę sodininkai! Tęsiame kelionę po angliškojo barzdaskučio auginimo pasaulį ir šiandien paliesime temą, kuri yra gyvybiškai svarbi bet kurio augalo klestėjimui – mitybą. Tinkamas maistinių medžiagų balansas yra tarsi pamatas, ant kurio statomas augalo sveikatos, atsparumo ir dekoratyvumo pastatas. Angliškasis barzdaskutis, nors ir nėra itin reiklus augalas, vis dėlto bus dėkingas už savalaikį ir teisingą tręšimą, atsidėkodamas vešlia lapija ir, svarbiausia, akinančiai mėlynų žiedų jūra vėlyvą vasarą. Šiame straipsnyje mes išsamiai panagrinėsime, kokių maistinių medžiagų reikia šiam krūmui, kada ir kaip jį tręšti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų ir išvengtumėte dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Pirmiausia, svarbu pabrėžti, kad angliškasis barzdaskutis geriausiai auga vidutinio derlingumo dirvožemyje. Per daug derlinga, maistinėmis medžiagomis perkrauta dirva gali duoti priešingą efektą, nei tikimės. Ypač per didelis azoto kiekis skatina spartų, vešlų lapų augimą, tačiau tai vyksta žydėjimo sąskaita. Augalas gali išauginti didelį, žalią krūmą, bet žiedų bus mažai arba jie bus menki. Todėl pagrindinis tręšimo principas yra saikas ir balansas. Mūsų tikslas – ne persotinti augalą, o tik papildyti dirvožemį trūkstamomis medžiagomis.
Prieš pradedant tręšimo programą, visada naudinga įvertinti esamą dirvožemio būklę. Jei sodinate angliškąjį barzdaskutį į derlingą, gerai paruoštą, kompostu praturtintą dirvą, pirmaisiais metais jam gali visai nereikėti papildomo tręšimo. Augalas turės pakankamai maisto medžiagų iš organinių medžiagų, esančių dirvožemyje. Stebėkite augalo augimą ir išvaizdą – tai geriausias indikatorius. Jei augalas auga gerai, lapai yra sodriai žalios spalvos, o žydėjimas gausus, vadinasi, maisto medžiagų jam pakanka.
Pagrindinės maistinės medžiagos, reikalingos bet kuriam augalui, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už lapų ir stiebų augimą. Fosforas yra būtinas šaknų sistemos vystymuisi, žiedų ir vaisių formavimuisi. Kalis stiprina augalo atsparumą ligoms, sausrai ir šalčiui, taip pat dalyvauja bendroje medžiagų apykaitoje. Angliškajam barzdaskučiui svarbiausias yra geras fosforo ir kalio balansas, o azoto poreikis yra vidutinis. Todėl renkantis trąšas, verta atkreipti dėmesį į šių elementų santykį.
Mikroelementai, tokie kaip geležis, magnis, boras, manganas, taip pat yra svarbūs, nors ir reikalingi daug mažesniais kiekiais. Dažniausiai jų pakanka gerame sodo dirvožemyje, ypač jei jis reguliariai praturtinamas organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu. Kompostas yra puikus lėto atpalaidavimo trąšų šaltinis, kuris ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro pralaidumą.
Pavasarinis tręšimas – sezono pradžia
Pavasaris yra svarbiausias laikas tręšti angliškąjį barzdaskutį. Po žiemos ramybės periodo ir pavasarinio genėjimo augalui reikia energijos, kad galėtų greitai atsigauti ir pradėti auginti naujus, stiprius ūglius, ant kurių vėliau kraus žiedus. Geriausias laikas tręšti yra ankstyvas pavasaris, kai pradeda brinkti pumpurai arba pasirodo pirmieji lapeliai. Tręšimas per anksti, kol žemė dar įšalusi, neduos naudos, nes augalas negalės pasisavinti maisto medžiagų.
Pavasariniam tręšimui puikiai tinka subalansuotos kompleksinės trąšos, skirtos žydintiems krūmams. Ieškokite trąšų su N-P-K santykiu, pavyzdžiui, 5-10-10 arba 10-10-10. Šiek tiek didesnis fosforo kiekis skatins tvirtos šaknų sistemos vystymąsi ir gausų žiedų formavimąsi. Venkite trąšų su labai dideliu azoto kiekiu (pvz., vejos trąšų), nes tai, kaip jau minėjome, paskatins per didelį lapijos augimą žydėjimo sąskaita. Atidžiai perskaitykite gamintojo instrukcijas ir neviršykite rekomenduojamos normos.
Organinių trąšų mėgėjams puikus pasirinkimas yra gerai perpuvęs kompostas arba granuliuotas galvijų mėšlas. Pavasarį, po genėjimo, aplink krūmo pagrindą paskleiskite 2-3 cm storio komposto sluoksnį ir lengvai jį įterpkite į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Kompostas ne tik pamaitins augalą, bet ir pagerins dirvožemio struktūrą bei veiks kaip mulčias. Tai lėto atpalaidavimo trąša, kuri palaipsniui maitins augalą viso sezono metu.
Svarbu prisiminti, kad trąšas reikia berti ant drėgnos žemės ir po tręšimo augalą gerai palaistyti. Tai padės trąšoms ištirpti ir greičiau pasiekti šaknų zoną, taip pat apsaugos šaknis nuo galimo nudeginimo. Niekada netręškite sausos žemės ir neberkite trąšų tiesiai ant augalo kamieno ar lapų. Paskleiskite jas tolygiai aplink krūmą, maždaug jo lajos pločio zonoje.
Tręšimas vegetacijos metu
Jei pavasarį atlikote pagrindinį tręšimą, vegetacijos metu papildomai tręšti angliškąjį barzdaskutį dažniausiai nebereikia, ypač jei jis auga derlingoje dirvoje. Tačiau jei pastebite, kad augalas auga lėtai, lapai yra blyškūs, arba jei jis auga skurdesniame, smėlingame dirvožemyje, galima atlikti papildomą tręšimą vasaros pradžioje, maždaug birželio mėnesį. Šis tręšimas turėtų būti lengvesnis nei pavasarinis.
Antrajam tręšimui rinkitės trąšas, kuriose yra mažiau azoto, bet daugiau fosforo ir kalio (pvz., N-P-K 5-10-10). Fosforas ir kalis šiuo metu yra svarbesni, nes jie skatina žiedpumpurių formavimąsi ir stiprina augalo audinius. Galima naudoti tiek birias, tiek skystas trąšas. Skystos trąšos, atskiestos vandeniu, veikia greičiau, todėl tai geras pasirinkimas, jei reikia greitai pagerinti augalo būklę.
Svarbu nutraukti bet kokį tręšimą, ypač azoto trąšomis, antroje vasaros pusėje, maždaug nuo rugpjūčio pradžios. Vėlyvas tręšimas skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti ir sumedėti iki žiemos. Tokie nesubrendę ūgliai yra labai jautrūs šalčiui ir greičiausiai nušals. Augalui reikia laiko pasiruošti ramybės periodui, o vėlyvas tręšimas šį procesą sutrikdo.
Vietoj mineralinių trąšų vasarą galima naudoti organines ištraukas, pavyzdžiui, dilgėlių ar pelenų raugą. Dilgėlių raugas yra puikus azoto ir mikroelementų šaltinis, o medžio pelenai (lapuočių medžių) yra turtingi kaliu ir fosforu. Tačiau ir su organinėmis trąšomis reikia elgtis saikingai. Stebėkite augalo reakciją ir tręškite tik tada, kai matote poreikį.
Rudeninis tręšimas ir pasiruošimas žiemai
Daugumos žydinčių krūmų, įskaitant angliškąjį barzdaskutį, rudenį tręšti azoto turinčiomis trąšomis nerekomenduojama. Kaip jau minėta, tai skatina vėlyvą augimą, kuris kenkia augalo pasiruošimui žiemai. Tačiau rudenį galima naudoti trąšas, kuriose visiškai nėra azoto, o yra tik fosforas ir kalis. Tokios trąšos padeda stiprinti šaknų sistemą ir didina augalo atsparumą šalčiui.
Rudeninis tręšimas fosforo ir kalio trąšomis nėra būtinas, bet gali būti naudingas, ypač jauniems augalams arba tiems, kurie auga skurdesniame dirvožemyje. Šias trąšas galima įterpti į dirvožemį ankstyvą rudenį, rugsėjo mėnesį. Tai suteiks augalui pakankamai laiko pasisavinti maisto medžiagas prieš prasidedant šalčiams. Medžio pelenai yra puikus natūralus kalio ir fosforo šaltinis rudeniniam tręšimui.
Geriausias būdas paruošti dirvožemį žiemai ir pamaitinti augalą ateinančiam sezonui yra rudeninis mulčiavimas kompostu. Vėlyvą rudenį, prieš užšąlant žemei, aplink krūmo pagrindą paskleiskite storą (5-10 cm) gerai perpuvusio komposto arba durpių sluoksnį. Šis sluoksnis veiks kaip izoliacija, apsaugodamas šaknis nuo šalčio. Pavasarį, tirpstant sniegui, maistinės medžiagos iš komposto palaipsniui pateks į dirvožemį ir pamaitins pabundantį augalą.
Rudenį venkite naudoti šviežią mėšlą, nes jame yra daug azoto, kuris gali paskatinti netinkamą augimą. Naudokite tik gerai perpuvusį mėšlą ar kompostą. Atminkite, kad rudenį svarbiausia ne skatinti augimą, o padėti augalui pereiti į ramybės būseną ir sukaupti jėgų žiemojimui. Tinkamas rudeninis paruošimas yra raktas į sėkmingą augalo peržiemojimą ir gausų žydėjimą kitais metais.
Maisto medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Išmokti atpažinti maisto medžiagų trūkumo ar pertekliaus požymius yra labai naudingas įgūdis. Tai leidžia laiku sureaguoti ir pakoreguoti tręšimo planą. Dažniausias požymis yra lapų spalvos pasikeitimas. Jei lapai, ypač senesni, apatiniai, pradeda geltonuoti nuo galiukų, tai gali būti azoto trūkumo ženklas. Augalas tiesiog perkelia azotą iš senų lapų į naujus, augančius ūglius.
Fosforo trūkumas gali pasireikšti neįprasta, purpurine ar rausva lapų spalva, ypač ant jaunų lapų. Taip pat gali sulėtėti augimas, vėluoti žydėjimas. Kalio trūkumas dažnai pasireiškia lapų kraštų pageltimu ir parudavimu, tarsi jie būtų apdeginti. Lapai taip pat gali susiraukšlėti. Šie simptomai pirmiausia pasirodo ant senesnių lapų.
Geležies trūkumas, arba chlorozė, pasireiškia jaunų lapų pageltimu, tačiau jų gyslos lieka žalios. Tai dažniau pasitaiko šarminiuose dirvožemiuose, kur augalas sunkiau pasisavina geležį. Tokiu atveju gali padėti specialios trąšos su geležies chelatu. Svarbu teisingai diagnozuoti problemą, nes panašūs simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, perlaistymo, ligų ar kenkėjų.
Maisto medžiagų perteklius taip pat yra žalingas. Per didelis azoto kiekis, kaip jau aptarėme, sukelia vešlų augimą, bet skurdų žydėjimą. Bendras trąšų perteklius gali „sudeginti” augalo šaknis, kas pasireiškia staigiu lapų vytimu, rudavimu ir džiūvimu. Jei įtariate, kad pertręšėte, gausiai laistykite augalą, kad išplautumėte trąšų perteklių iš šaknų zonos. Visada laikykitės taisyklės: geriau mažiau, nei per daug.
