Sveiki, bičiuliai sodininkai! Kiekvienas, auginantis augalus, anksčiau ar vėliau susiduria su iššūkiais – ligomis ir kenkėjais. Nors angliškasis barzdaskutis yra laikomas gana atspariu ir nereikliu augalu, jis taip pat nėra visiškai apsaugotas nuo įvairių problemų. Laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir teisingai identifikuoti problemą yra pusė darbo, norint išsaugoti augalo sveikatą ir grožį. Svarbiausia yra ne panikuoti, o sistemingai ir ramiai imtis atitinkamų priemonių. Šiame straipsnyje mes nuodugniai aptarsime dažniausiai pasitaikančias angliškojo barzdaskučio ligas ir kenkėjus, jų prevenciją ir veiksmingus kovos būdus.
Pats geriausias būdas kovoti su ligomis ir kenkėjais yra prevencija. Sveikas, stiprus ir gerai prižiūrimas augalas yra daug atsparesnis bet kokiems išoriniams pavojams. Todėl viskas, apie ką kalbėjome ankstesniuose straipsniuose – tinkamos vietos parinkimas, geras dirvožemio drenažas, saikingas laistymas, subalansuotas tręšimas ir teisingas genėjimas – yra nepaprastai svarbu. Augalas, augantis jam tinkamomis sąlygomis, turi stiprų imunitetą ir geba pats apsiginti nuo daugelio problemų.
Reguliari augalo apžiūra yra kitas svarbus prevencijos elementas. Bent kartą per savaitę skirkite kelias minutes savo angliškajam barzdaskučiui apžiūrėti. Atidžiai patikrinkite lapus (ypač apatinę jų pusę), stiebus ir žiedpumpurius. Ieškokite bet kokių neįprastų dėmių, apnašų, spalvos pasikeitimų, voratinklių ar matomų vabzdžių. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją suvaldyti, dažnai net neprireikus cheminių priemonių.
Svarbu palaikyti švarą ir tvarką aplink krūmą. Reguliariai šalinkite piktžoles, kurios ne tik konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, bet ir gali tapti prieglobsčiu kenkėjams ir ligų sukėlėjams. Rudenį surinkite ir sunaikinkite nukritusius lapus, ypač jei ant jų matėsi ligų požymių. Tai padės sumažinti infekcijos šaltinį kitiems metams. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą, nesodindami jo per tankiai su kitais augalais.
Galiausiai, rinkitės atsparias veisles. Selekcininkai nuolat dirba kurdami naujas augalų veisles, kurios yra atsparesnės tam tikroms ligoms. Pasidomėkite ir, jei įmanoma, rinkitės tokias veisles, kurios geriausiai tinka jūsų regiono klimato sąlygoms ir yra mažiau jautrios dažniausiai pasitaikančioms problemoms. Tai ilgalaikė investicija, kuri ateityje sutaupys jums daug laiko ir pastangų.
Dažniausiai pasitaikančios ligos
Viena iš nedaugelio ligų, kuriomis kartais serga angliškasis barzdaskutis, yra miltligė. Tai grybelinė liga, kurią lengva atpažinti iš balto, miltuoto apnašo ant lapų, stiebų ir kartais net žiedų. Miltligė dažniausiai plinta karštu ir drėgnu oru, ypač jei augalas auga pavėsyje, kur prasta oro cirkuliacija. Nors miltligė retai pražudo augalą, ji silpnina jį ir gadina dekoratyvinę išvaizdą. Stipriai pažeisti lapai gali pagelsti ir nukristi.
Norint išvengti miltligės, svarbiausia yra prevencija. Sodinkite angliškąjį barzdaskutį saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje. Laistydami stenkitės nelipti vandens ant lapų, ypač vakare. Užtikrinkite pakankamus atstumus tarp augalų. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant pašalinkite ir sunaikinkite pažeistus lapus. Gydymui galima naudoti fungicidus arba išbandyti natūralias priemones, pavyzdžiui, purškimą asiūklio nuoviru, pieno ir vandens mišiniu (santykiu 1:10) arba sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis sodos, keli lašai skysto muilo ir 1 litras vandens).
Kita problema, nors ir ne liga, bet dažna pasekmė netinkamos priežiūros, yra šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl perlaistymo ir prasto dirvožemio drenažo. Kai šaknys nuolat būna vandenyje, joms trūksta oro, ir jas pažeidžia dirvožemyje esantys patogeniniai grybai. Augalas, kenčiantis nuo šaknų puvinio, pradeda vysti, jo lapai gelsta ir krenta, nors dirvožemis gali būti drėgnas. Ištraukus tokį augalą, matyti pajuodusios, minkštos ir nemalonaus kvapo šaknys.
Išgelbėti augalą nuo pažengusio šaknų puvinio yra labai sunku. Svarbiausia yra prevencija – užtikrinti gerą drenažą sodinant ir vengti perlaistymo. Jei įtariate pradinę stadiją, nedelsiant nustokite laistyti ir leiskite dirvožemiui gerai išdžiūti. Sunkesniais atvejais gali tekti augalą iškasti, aštriu peiliu pašalinti visas pažeistas šaknis, pjūvio vietas apibarstyti medžio anglimi ir persodinti į naują vietą su gerai drenuojamu dirvožemiu. Po persodinimo laistykite labai saikingai.
Kenkėjai ir jų kontrolė
Angliškasis barzdaskutis yra aromatingas augalas, todėl daugelis kenkėjų jo vengia. Tačiau kartais jį gali užpulti amarai. Šie maži, kriaušės formos vabzdžiai dažniausiai telkiasi kolonijomis ant jaunų ūglių viršūnių ir lapų apatinės pusės. Jie siurbia augalo sultis, todėl pažeistos dalys deformuojasi, lapai susisuka, o augimas sulėtėja. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis.
Kovoti su amarais galima keliais būdais. Jei jų nėra daug, galima juos tiesiog nuplauti stipria vandens srove iš žarnos arba sutraiškyti pirštais. Geras būdas yra pritraukti į sodą natūralius amarų priešus, tokius kaip boružėlės, auksaakės ar žiedmusės. Tam galima sodinti juos viliojančius augalus (pvz., krapus, medetkas). Esant didesniam antplūdžiui, galima naudoti purškimą žaliuoju muilu, dilgėlių ar česnakų ištrauka. Insekticidus reikėtų naudoti tik kraštutiniu atveju.
Kartais sausu ir karštu oru augalą gali apnikti voratinklinės erkės. Tai labai maži, plika akimi sunkiai įmatomi voragyviai, kurie taip pat siurbia augalo sultis. Pirmasis jų buvimo požymis – smulkūs, gelsvi taškeliai ant lapų ir plonas voratinklis lapų apačioje bei tarp stiebų. Vėliau lapai pagelsta, paruduoja ir nudžiūsta. Voratinklinės erkės ypač mėgsta sausą orą, todėl vienas iš prevencijos būdų yra palaikyti didesnę oro drėgmę aplink augalą, pavyzdžiui, kartais nupurškiant jį vandeniu (geriausia ryte).
Kovojant su voratinklinėmis erkėmis, pirmiausia reikia pašalinti ir sunaikinti labiausiai pažeistas augalo dalis. Tada augalą galima gerai nupurkšti stipria vandens srove, ypač lapų apačią. Efektyvūs yra purškimai insekticidinio muilo tirpalu arba specialiais akaricidais. Svarbu purkšti kelis kartus kas 5-7 dienas, nes preparatai neveikia kiaušinėlių, todėl reikia sunaikinti ir naujai išsiritusias erkes.
Fiziologinės problemos
Be ligų ir kenkėjų, kartais angliškasis barzdaskutis gali susidurti su fiziologinėmis problemomis, kurias sukelia netinkamos auginimo sąlygos, o ne patogenai ar vabzdžiai. Viena iš tokių problemų yra lapų pageltimas (chlorozė). Tai gali sukelti ne tik maisto medžiagų trūkumas (pvz., geležies ar azoto), bet ir perlaistymas, šaknų pažeidimai ar netinkamas dirvožemio pH. Svarbu teisingai nustatyti priežastį. Jei dirva nuolat šlapia – problema perlaistyme. Jei gelsta tik jauni lapai, o gyslos lieka žalios – tikėtina, geležies trūkumas.
Nepakankamas žydėjimas yra dar viena dažna problema, kelianti nusivylimą sodininkams. Priežasčių gali būti daug. Dažniausiai tai susiję su netinkamu genėjimu arba jo nebuvimu – angliškasis barzdaskutis žydi ant šiųmečių ūglių, todėl stiprus pavasarinis genėjimas yra būtinas. Kita priežastis gali būti per didelis tręšimas azoto trąšomis, dėl ko augalas augina lapus, o ne žiedus. Taip pat žydėjimui būtina saulėta vieta – pavėsyje augalas žydės menkai arba visai nežydės.
Augalo nušalimas žiemą yra problema regionuose su atšiauresniu klimatu. Nors augalas yra gana atsparus, besniegėmis ir labai šaltomis žiemomis gali apšalti jo stiebai. Tačiau tai nėra nuosprendis. Daugeliu atvejų šaknų sistema išlieka gyva, ypač jei ji buvo gerai mulčiuota. Pavasarį tiesiog reikia nugenėti visas nušalusias, negyvas dalis iki pat žemės. Augalas dažniausiai greitai atželia iš šaknų ir tais pačiais metais vėl gausiai žydi.
Galiausiai, augalo vytimas karštą dieną ne visada yra ligos ar drėgmės trūkumo požymis. Kartais, per patį vidudienio karštį, augalai natūraliai šiek tiek apvysta, kad sumažintų vandens garinimą per lapus. Tai savotiškas apsauginis mechanizmas. Jei vakare, orui atvėsus, augalas atsigauna ir atrodo normaliai, nerimauti nereikia. Tačiau jei jis lieka suglebęs ir ryte, patikrinkite dirvožemio drėgmę – galbūt jam iš tiesų trūksta vandens.
Integruota augalų apsauga
Geriausias požiūris į augalų ligų ir kenkėjų valdymą yra integruota augalų apsauga. Tai strategija, kuri apjungia įvairius metodus – prevenciją, biologinę kontrolę, agrotechnines priemones – ir siekia sumažinti cheminių pesticidų naudojimą. Chemija turėtų būti tik paskutinė priemonė, kai kiti metodai nepadeda. Toks požiūris yra draugiškesnis aplinkai, saugesnis jums ir naudingiems organizmams jūsų sode.
Pradėkite nuo tvirto pagrindo – sveiko dirvožemio. Gyvas, derlingas, organinėmis medžiagomis turtingas dirvožemis yra pilnas naudingų mikroorganizmų, kurie padeda apsaugoti augalų šaknis nuo ligų sukėlėjų. Reguliariai naudokite kompostą, mulčiuokite dirvą organinėmis medžiagomis. Tai ne tik maitina augalą, bet ir stiprina jo natūralų atsparumą.
Skatinkite biologinę įvairovę savo sode. Sodinkite įvairius augalus, kurie pritraukia naudingus vabzdžius – boružėles, auksaakes, plėšriąsias blakes, parazitines vapsvas. Šie vabzdžiai yra natūralūs amarų ir kitų kenkėjų priešai. Gėlių, tokių kaip medetkos, ramunėlės, kosmėjos, krapai, pankoliai, sodinimas šalia jūsų barzdaskučio gali padėti sukurti sveiką ekosistemą, kurioje kenkėjų populiacija yra kontroliuojama natūraliai.
Išmokite naudotis liaudiškomis, laiko patikrintomis priemonėmis. Įvairūs augaliniai nuovirai ir ištraukos (dilgėlių, asiūklio, česnako, svogūnų lukštų) gali būti labai veiksmingi tiek kaip prevencinė priemonė, stiprinanti augalą, tiek kovojant su pradinėmis ligų ar kenkėjų stadijomis. Šios priemonės yra saugios ir nekenkia aplinkai. Taikydami integruotos apsaugos principus, sukursite ne tik gražų, bet ir sveiką bei tvarų sodą.
