Ananasinis šalavijas, kilęs iš švelnaus klimato Meksikos, yra daugiametis augalas savo gimtinėje, tačiau mūsų platumose jis nepakenčia šalčio ir atšiaurių žiemų. Norint išsaugoti šį nuostabų augalą iki kitų metų, būtina jį tinkamai paruošti ir perkelti žiemoti į patalpą. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti motininį augalą, bet ir pavasarį turėti jau didelį, tvirtą krūmą, kuris pradės augti daug anksčiau ir bus vešlesnis nei iš naujo pasodintas daigelis. Žiemojimo procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja tam tikrų žinių ir atidumo, kad augalas saugiai sulauktų pavasario.
Supratimas apie šalčio jautrumą
Ananasinis šalavijas yra tropinis augalas, prisitaikęs augti sąlygomis, kur temperatūra niekada nenukrenta žemiau nulio. Dėl šios priežasties jis neturi jokių natūralių apsaugos mechanizmų, leidžiančių ištverti mūsų regiono žiemas. Jo lapai ir stiebai yra pilni vandens, todėl net ir nedidelė šalna, kai temperatūra nukrenta vos žemiau 0 °C, gali pažeisti ląstelių struktūrą, todėl audiniai pajuoduoja ir nuvysta.
Svarbu skirti lengvą šalnà nuo stipraus šalčio. Lengva šalna gali pažeisti tik lapus ir jaunų ūglių viršūnėles, tačiau jei šaknų sistema ir pagrindinis stiebas lieka nepažeisti, pavasarį augalas dar gali atželti. Tačiau stipresnis ir ilgesnis šaltis, kai užšąla dirvožemis, yra pražūtingas visam augalui. Todėl laukti pirmųjų rimtų šalnų ir tikėtis, kad augalas išgyvens, yra pernelyg rizikinga.
Žinojimas apie augalo jautrumą šalčiui leidžia laiku suplanuoti jo perkėlimo darbus. Stebėkite orų prognozes ir būkite pasirengę perkelti ananasinį šalaviją į saugią vietą, kai tik naktinė temperatūra pradeda stabiliai artėti prie 5–7 °C. Geriau tai padaryti šiek tiek anksčiau nei per vėlai. Staigus temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus taip pat gali sukelti augalui stresą, todėl perėjimas turėtų būti kuo sklandesnis.
Grėsmė nušalti yra pagrindinė priežastis, kodėl ananasinį šalaviją mūsų klimate dažnai rekomenduojama auginti dideliuose vazonuose. Tai labai palengvina jo rudeninį perkėlimą į patalpas, nes nereikia iškasinėti augalo iš grunto, pažeidžiant jo šaknų sistemą. Vazone augantį augalą tiesiog reikia paruošti ir įnešti į žiemojimo vietą.
Žiemojimas patalpoje
Tinkamos žiemojimo vietos parinkimas yra lemiamas veiksnys. Geriausiai ananasinis šalavijas žiemoja vėsioje, bet šviesioje patalpoje. Optimali temperatūra yra tarp 5 ir 12 °C. Per aukšta temperatūra, ypač kartu su šviesos trūkumu, skatins augalą augti, tačiau nauji ūgliai bus silpni, ištįsę ir neatsparūs ligoms. Puikiai tinka nešildoma veranda, įstiklintas balkonas, šviesus rūsys, garažas su langu ar kita vėsi patalpa.
Prieš nešant augalą į vidų, jį būtina tinkamai paruošti. Pirmiausia, kruopščiai apžiūrėkite, ar ant lapų ir stiebų nėra kenkėjų – amarų, baltasparnių ar erkučių. Patalpoje, kur nėra natūralių priešų, kenkėjai gali greitai išplisti ir pakenkti ne tik pačiam šalavijui, bet ir kitiems kambariniams augalams. Aptikus kenkėjų, augalą būtina nupurkšti insekticidiniu muilu ar kita pasirinkta priemone.
Rekomenduojama stipriai apgenėti augalą prieš žiemojimą. Stiebus galima drąsiai patrumpinti perpus ar net daugiau, paliekant maždaug 15–20 cm aukščio kerą. Toks genėjimas turi kelis privalumus: augalas tampa kompaktiškesnis ir užima mažiau vietos; sumažėja lapų masė, todėl išgarinama mažiau drėgmės ir augalui lengviau ištverti žiemos ramybės periodą; pašalinamos dalys, ant kurių galėjo būti kenkėjų kiaušinėlių ar ligų pradų.
Pats perkėlimo procesas turėtų būti kuo mažiau traumuojantis. Jei augalas augo grunte, jį reikia atsargiai iškasti su kuo didesniu žemės gumulu aplink šaknis ir pasodinti į tinkamo dydžio vazoną su drenažo skylėmis. Tiek iš grunto iškastą, tiek vazone augusį augalą įneškite į paruoštą patalpą. Pirmąsias kelias dienas stebėkite, kaip augalas reaguoja į pasikeitusias sąlygas.
Augalo priežiūra žiemos metu
Peržiemojančio ananasinio šalavijo priežiūra yra labai minimali. Svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti – laistymas. Šiuo ramybės periodu augalo metabolizmas labai sulėtėja, todėl jam reikia labai mažai vandens. Laistyti reikėtų tik tada, kai substratas vazone beveik visiškai išdžiūsta. Priklausomai nuo patalpos temperatūros ir drėgmės, tai gali būti kartą per 3–5 savaites.
Perlaistymas yra didžiausias pavojus žiemojančiam augalui. Per didelė drėgmė vėsioje aplinkoje beveik garantuotai sukelia šaknų puvinį, nuo kurio augalas nebeatsigauna. Visada geriau suklysti ir palieti per mažai nei per daug. Prieš laistant, patikrinkite dirvožemio drėgmę kelių centimetrų gylyje – jei ji dar bent kiek drėgna, su laistymu palaukite.
Žiemos metu ananasinio šalavijo tręšti nereikia visiškai. Augalas yra ramybės būsenoje ir nenaudoja maistinių medžiagų. Tręšimas šiuo laikotarpiu ne tik neduotų naudos, bet ir galėtų pakenkti, nes dirvožemyje susikaupusios druskos gali pažeisti miegančias šaknis. Tręšimą bus galima atnaujinti tik pavasarį, kai augalas vėl pradės aktyviai augti.
Normalu, jei žiemojimo metu augalas numes dalį ar net visus lapus. Tai yra natūrali reakcija į sumažėjusį šviesos kiekį ir žemesnę temperatūrą. Nesijaudinkite, jei augalas atrodo negyvybingas. Svarbiausia, kad jo stiebai išliktų gyvi – jie turėtų būti tvirti, o ne sudžiūvę ar suminkštėję. Pavasarį iš miegančių pumpurų ant šių stiebų išaugs nauji ūgliai.
Pavasarinis paruošimas
Pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti ir saulė vis dažniau šviečia, ananasinis šalavijas pamažu pradeda busti iš žiemos miego. Tai ženklas, kad laikas pradėti jį ruošti naujam sezonui. Dažniausiai tai vyksta kovo ar balandžio mėnesį. Pirmiausia, galima po truputį dažninti laistymą, tačiau vis dar atsargiai, neperlaistant.
Kai augalas pradeda leisti pirmuosius naujus lapelius, laikas atlikti pavasarinį genėjimą. Apžiūrėkite peržiemojusį kerą ir pašalinkite visas nudžiūvusias, silpnas ar pažeistas šakeles. Likusius gyvus stiebus galima dar kartą patrumpinti, paliekant kelis pumpurus. Šis genėjimas paskatins augalą leisti daug naujų, stiprių ūglių iš pat pagrindo ir suformuoti gražų, tankų krūmą.
Po genėjimo ir pradėjus aktyviam augimui, galima pradėti tręšti. Pirmą kartą patręškite silpnesniu nei įprastai trąšų tirpalu, kad nepažeistumėte bundančių šaknų. Vėliau, augimui intensyvėjant, pereikite prie įprasto tręšimo grafiko, maždaug kas 2–3 savaites. Jei reikia, pavasarį yra tinkamas metas persodinti augalą į didesnį vazoną su šviežiu, derlingu substratu.
Prieš išnešant augalą atgal į lauką, būtina jį palaipsniui pripratinti prie pasikeitusių sąlygų. Šis procesas, vadinamas grūdinimu, turėtų trukti apie 7–10 dienų. Iš pradžių išneškite augalą į lauką tik kelioms valandoms į pavėsingą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Kasdien palaipsniui ilginkite buvimo lauke laiką ir pratinkite prie tiesioginių saulės spindulių. Į lauką visam laikui augalą galima išnešti tik tada, kai praeina bet kokia šalnų grėsmė.
