Ananasinis šalavijas yra ne tik kvapnus ir dekoratyvus, bet ir stebėtinai lengvai auginamas bei dauginamas augalas, suteikiantis galimybę net ir pradedantiesiems sodininkams sėkmingai praplėsti savo aromatingų žolelių kolekciją. Šio augalo sodinimas nereikalauja sudėtingų įgūdžių, o jo dauginimo būdai leidžia greitai ir efektyviai gauti naujų augalų, kuriais galima pasidalinti su draugais ar tiesiog papuošti daugiau sodo kampelių. Supratus pagrindinius dirvožemio paruošimo, sodinimo technikos ir dauginimo metodų principus, galima be didelių pastangų užsiauginti sveikus ir vešlius šio egzotiško augalo krūmus. Sėkmingas įsišaknijimas ir augimas prasideda nuo tinkamai atliktų pirmųjų žingsnių, kurie padeda tvirtą pagrindą būsimam augalo klestėjimui.
Dirvožemio paruošimas ir sodinimas
Sėkmingam ananasinio šalavijo auginimui lauke itin svarbus tinkamas dirvožemio paruošimas. Šis augalas geriausiai klesti purioje, derlingoje ir, svarbiausia, gerai drenuojamoje žemėje. Prieš sodinant, pasirinktą plotą reikėtų giliai sukasti ir išrinkti piktžolių šaknis. Jei dirvožemis yra sunkus, molingas ir linkęs užmirkti, būtina pagerinti jo struktūrą, įmaišant stambaus smėlio, komposto ar gerai perpuvusio mėšlo. Tai ne tik padidins dirvožemio laidumą orui ir vandeniui, bet ir praturtins jį organinėmis medžiagomis.
Optimalus laikas sodinti ananasinį šalaviją į lauką yra pavasarį, kai praeina bet kokia šalnų grėsmė ir dirva jau yra pakankamai įšilusi. Dažniausiai tai būna gegužės pabaiga arba birželio pradžia. Sodinant kelis augalus, tarp jų reikėtų palikti pakankamai didelius atstumus, maždaug 60–90 centimetrų, nes per vasarą ananasinis šalavijas išauga į platų ir tankų krūmą. Palikus pakankamai erdvės, užtikrinama gera oro cirkuliacija, kuri padeda išvengti grybelinių ligų.
Pats sodinimo procesas yra paprastas. Iškaskite duobę, kuri būtų šiek tiek platesnė ir gilesnė nei augalo šaknų gumulas. Į duobės dugną galima įberti saują komposto ar lėto veikimo granuliuotų trąšų. Atsargiai išimkite augalą iš vazonėlio, stengdamiesi nepažeisti šaknų, ir įstatykite į duobę taip, kad šaknų gumulo viršus būtų lygus su žemės paviršiumi. Užberkite duobę paruoštu dirvožemiu, lengvai apspauskite aplink augalą ir gausiai paliekite.
Po pasodinimo labai svarbu palaikyti nuolatinę dirvožemio drėgmę, kol augalas gerai įsišaknys. Pirmąsias kelias savaites laistykite reguliariai, neleidami žemei perdžiūti. Dirvožemio paviršių aplink augalą galima mulčiuoti organine medžiaga, pavyzdžiui, šiaudais, nupjauta žole ar medžio žieve. Mulčias ne tik padės išsaugoti drėgmę ir neleis augti piktžolėms, bet ir pamažu irsdamas praturtins dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
Sodinimas į vazonus
Auginimas vazonuose yra puikus pasirinkimas ananasiniam šalavijui, ypač vėsesnio klimato regionuose, nes tai labai palengvina augalo perkėlimą į patalpą žiemai. Renkantis vazoną, svarbu atsižvelgti į jo dydį – jis turėtų būti pakankamai didelis ir gilus, kad augalas turėtų erdvės augti visą sezoną. Minimalus rekomenduojamas skersmuo yra apie 30–40 centimetrų. Kuo didesnis vazonas, tuo daugiau jame telpa substrato, kuris lėčiau išdžiūsta ir suteikia daugiau maistinių medžiagų.
Būtina sąlyga sėkmingam auginimui vazone – geras drenažas. Įsitikinkite, kad vazono dugne yra bent viena didelė arba kelios mažesnės drenažo skylės, pro kurias galėtų laisvai nutekėti vandens perteklius. Prieš pilant substratą, į vazono dugną galima įberti sluoksnį keramzito ar smulkių akmenukų – tai dar labiau pagerins drenažą ir apsaugos šaknis nuo puvimo. Šaknų užmirkimas yra viena dažniausių problemų auginant augalus vazonuose.
Substratas, skirtas ananasiniam šalavijui, turi būti purus, laidus orui ir derlingas. Galima naudoti universalų, kokybišką gėlių substratą, į kurį papildomai įmaišoma perlito arba smėlio, siekiant pagerinti jo struktūrą ir laidumą. Taip pat naudinga įmaišyti šiek tiek komposto ar ilgai veikiančių trąšų, kurios palaipsniui aprūpins augalą maistinėmis medžiagomis viso augimo sezono metu.
Pats sodinimo procesas į vazoną yra panašus kaip ir sodinant į gruntą. Pripilkite vazoną paruošto substrato, palikdami pakankamai vietos augalo šaknų gumului. Įstatykite augalą į centrą, užpildykite likusius tarpus žeme, lengvai paspauskite ir gausiai paliekite. Po pasodinimo vazoną pastatykite šviesioje, saulėtoje vietoje. Atminkite, kad vazonuose auginamus augalus reikia laistyti ir tręšti dažniau nei augančius grunte, nes substratas greičiau išdžiūsta ir maistinės medžiagos greičiau išsiplauna.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra pats populiariausias, greičiausias ir efektyviausias būdas gauti naujų ananasinio šalavijo augalų. Šis metodas leidžia išsaugoti visas motininio augalo savybes, o nauji augalai įsišaknija ir pradeda augti labai greitai. Geriausias laikas imti auginius yra nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos, kai augalas aktyviai auga ir jo stiebai yra tvirti, bet dar nesumedėję.
Pasirinkite sveiką, stiprų motininio augalo ūglį ir aštriu, švariu peiliu ar sekatoriumi nupjaukite maždaug 10–15 centimetrų ilgio viršūnę. Pjūvį darykite įstrižai, iškart po lapų mazgu. Nuo apatinės auginio dalies pašalinkite visus lapus, palikdami tik 2–4 lapelius viršūnėje. Jei palikti lapai yra dideli, galima juos perkirpti perpus, siekiant sumažinti drėgmės išgarinimą, kol auginys dar neturi šaknų.
Paruoštus auginius galima įšaknydinti dvejopai: vandenyje arba substrate. Įšaknydinant vandenyje, auginys pamerkiamas į stiklinę su vandeniu taip, kad lapai neliestų vandens. Vandenį reikėtų keisti kas kelias dienas. Po maždaug dviejų ar trijų savaičių turėtų pasirodyti pirmosios šaknelės. Kai šaknys pasiekia kelių centimetrų ilgį, auginį galima atsargiai pasodinti į vazonėlį su lengvu substratu.
Įšaknydinant substrate, auginio pagrindą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius miltelius (nors tai nėra būtina) ir įsmeigti į nedidelį vazonėlį, pripildytą drėgno durpių ir perlito mišinio. Kad būtų palaikoma didelė oro drėgmė, vazonėlį galima uždengti permatomu plastikiniu maišeliu arba stiklainiu, sukuriant mini šiltnamio efektą. Laikykite auginį šiltoje, šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Reguliariai vėdinkite ir palaikykite substrato drėgnumą. Po kelių savaičių auginys turėtų išleisti šaknis ir pradėti augti.
Dauginimas sėklomis
Nors ananasinį šalaviją galima dauginti ir sėklomis, šis metodas yra retesnis ir reikalauja daugiau kantrybės. Be to, šis augalas yra vėlyvo žydėjimo, todėl mūsų klimato sąlygomis sėklos dažnai nespėja subręsti. Jei pavyksta gauti kokybiškų sėklų, jas reikėtų sėti ankstyvą pavasarį, maždaug 6–8 savaitės prieš paskutines šalnas, į daigyklas patalpoje.
Paruoškite daigyklas su lengvu ir steriliu daiginimo substratu. Sėklas paskleiskite ant sudrėkinto substrato paviršiaus ir tik labai lengvai užberkite plonu žemės sluoksniu arba vermikulitu, nes joms dygti reikia šviesos. Daigyklą uždenkite skaidriu dangčiu ar plėvele, kad palaikytumėte drėgmę, ir pastatykite šiltoje vietoje, kur temperatūra siekia apie 20–24 °C.
Dygimas gali užtrukti nuo vienos iki trijų savaičių. Visą šį laiką svarbu palaikyti nuolatinę, bet ne per didelę substrato drėgmę. Kai sėklos sudygs, nuimkite dangtį ir pastatykite daigyklą kuo šviesesnėje vietoje, pavyzdžiui, ant pietinės palangės, kad daigeliai neištįstų. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti specialias augalų lempas.
Kai daigeliai išaugina pirmąją porą tikrųjų lapelių, juos galima atsargiai išpikiuoti į atskirus didesnius vazonėlius. Toliau auginkite juos šviesioje ir šiltoje vietoje, reguliariai laistydami. Prieš sodinant į lauką ar didesnį vazoną, jaunus augalus reikia palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų. Kelias dienas išneškite juos į lauką kelioms valandoms, palaipsniui ilginant buvimo laiką ir pratinant prie tiesioginių saulės spindulių.
Jaunų augalų priežiūra
Tiek iš auginių, tiek iš sėklų išauginti jauni ananasinio šalavijo augalai reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio, kol sustiprėja. Vienas svarbiausių etapų yra grūdinimas, arba palaipsnis pratinimas prie lauko sąlygų. Patalpoje augę augalai yra jautrūs staigiems temperatūros pokyčiams, tiesioginiams saulės spinduliams ir vėjui, todėl staigus perkėlimas į lauką gali sukelti stresą ir nudegimus. Grūdinimo procesas turėtų trukti apie savaitę ar dešimt dienų.
Pasodinus jaunus augalus į nuolatinę auginimo vietą, būtina užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį. Jų šaknų sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, todėl jie yra jautresni sausrai. Laistykite reguliariai, ypač per karščius, tačiau venkite dirvožemio užmirkimo. Mulčiavimas aplink augalą padės ne tik išsaugoti drėgmę, bet ir apsaugos jaunas šaknis nuo perkaitimo.
Tręšti jaunus augalus reikėtų pradėti praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo į nuolatinę vietą, kai matyti, kad jie prigijo ir pradėjo augti. Naudokite silpnesnės koncentracijos subalansuotas trąšas, nei rekomenduojama suaugusiems augalams. Per didelis trąšų kiekis gali pažeisti jaunas, jautrias šaknis. Geriau tręšti dažniau, bet mažesnėmis dozėmis.
Norint paskatinti jauną augalą šakotis ir augti tankesniu krūmu, verta nugnybti jo viršūnėlę, kai jis pasiekia maždaug 15–20 centimetrų aukštį. Tai paskatins miegančius pumpurus lapų pažastyse ir augalas pradės leisti šoninius ūglius. Šį procesą galima pakartoti su naujai išaugusiais šoniniais ūgliais, taip suformuojant gražų, kompaktišką ir vešlų krūmą.
