Siekiant užtikrinti vešlų alžyrinės gebenės augimą ir sodrią lapų spalvą, būtina patenkinti jos maistinių medžiagų poreikį reguliariai tręšiant. Nors šis augalas nėra itin reiklus, ypač augantis derlingame sodo grunte, vazonuose auginamoms gebenėms maisto medžiagų atsargos greitai išsenka, todėl papildomas maitinimas tampa gyvybiškai svarbus. Tręšimas ypač aktualus aktyvaus augimo periodu – nuo pavasario iki rudens pradžios, kai augalas intensyviai formuoja naujus ūglius ir lapus. Tinkamai parinktos trąšos ir teisingas tręšimo režimas ne tik skatina augimą, bet ir stiprina augalo imunitetą, padidindamas jo atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Pagrindinės maistinės medžiagos, reikalingos alžyrinei gebenei, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už vešlios žalios masės, t.y., lapų ir stiebų, augimą. Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi ir stiprina augalą. Kalis didina atsparumą nepalankioms sąlygoms, tokioms kaip sausra, šalnos, ir padeda augalui geriau įsisavinti kitas maisto medžiagas. Alžyrinei gebenei, kaip lapiniam dekoratyviniam augalui, svarbiausias yra azotas, todėl geriausiai tinka trąšos, kuriose šio elemento yra šiek tiek daugiau arba jo kiekis yra subalansuotas su kitais elementais.
Tręšimo dažnumas priklauso nuo metų laiko ir augalo augimo intensyvumo. Aktyviuoju periodu, nuo kovo iki rugpjūčio, rekomenduojama tręšti kas 2-4 savaites. Rudenį, kai augimas lėtėja, tręšimo dažnumą reikia mažinti, o žiemą, ramybės periodu, tręšimą reikėtų visiškai nutraukti. Tręšimas žiemą gali pakenkti, nes augalas nepajėgia sunaudoti maisto medžiagų, kurios kaupiasi substrate ir gali nudeginti šaknis. Visada laistyk augalą prieš tręšimą, kad trąšos nepatektų ant sausų šaknų ir jų nepažeistų.
Rinkoje yra gausus trąšų pasirinkimas: skystos, birios, granuliuotos ar lazdelės pavidalo. Alžyrinei gebenei patogiausia naudoti skystas kompleksines trąšas, skirtas lapiniams augalams ar vijokliams. Jas lengva dozuoti ir naudoti laistant. Gaminant tirpalą, visada laikykitės gamintojo nurodymų, o jei abejojate, geriau naudoti šiek tiek silpnesnės koncentracijos tirpalą nei per stiprų. Per didelė trąšų koncentracija gali sukelti rimtų pažeidimų, tokių kaip šaknų nudegimas, lapų kraštų rudavimas ir net augalo žūtis.
Tinkamų trąšų pasirinkimas
Renkantis trąšas alžyrinei gebenei, svarbiausia atkreipti dėmesį į maistinių medžiagų santykį, žymimą N-P-K raidėmis. Kadangi alžyrinė gebenė auginama dėl savo dekoratyvių lapų, jai labiausiai tinka subalansuotos trąšos arba tos, kuriose šiek tiek dominuoja azotas (N). Pavyzdžiui, puikiai tiktų trąšos su santykiu 20-20-20, 10-10-10 arba 20-10-10. Venk trąšų, skirtų žydintiems augalams, nes jose paprastai būna didesnis fosforo (P) kiekis, kuris skatina žiedų formavimąsi, o tai nėra gebenės auginimo tikslas ir gali slopinti lapijos augimą.
Be pagrindinių makroelementų (N, P, K), alžyrinei gebenei, kaip ir bet kuriam kitam augalui, reikalingi ir mikroelementai: geležis (Fe), manganas (Mn), cinkas (Zn), varis (Cu), boras (B) ir molibdenas (Mo). Nors jų reikia labai mažais kiekiais, jų trūkumas gali sukelti rimtų augimo sutrikimų, pavyzdžiui, lapų chlorozę (geltonavimą). Todėl geriausia rinktis kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra ne tik NPK, bet ir mikroelementų kompleksas. Tai užtikrins visavertį augalo maitinimą.
Organinės trąšos yra puiki alternatyva mineralinėms trąšoms. Kompostas, biohumusas (sliekų perdirbtos organinės atliekos) ar gerai perpuvęs mėšlas praturtina dirvą ne tik maisto medžiagomis, bet ir gerina jos struktūrą, didina laidumą orui ir vandeniui. Organinės trąšos atpalaiduoja maisto medžiagas lėčiau, todėl sumažėja pertręšimo rizika. Galima naudoti tiek sausas organines trąšas, įmaišant jas į viršutinį dirvožemio sluoksnį pavasarį, tiek skystus organinių trąšų ekstraktus, laistant augalą vegetacijos metu.
Ilgalaikio veikimo trąšos, pavyzdžiui, granuliuotos arba lazdelės pavidalo, taip pat yra patogus pasirinkimas, ypač užimtiems augintojams. Tokias trąšas pakanka įterpti į dirvožemį kartą per sezoną, pavasarį, ir jos palaipsniui, kiekvieno laistymo metu, atpalaiduos maisto medžiagas. Tačiau naudojant šias trąšas sunkiau kontroliuoti maisto medžiagų tiekimą, todėl svarbu tiksliai laikytis gamintojo instrukcijų ir neviršyti rekomenduojamos dozės.
Tręšimo grafikas ir metodai
Optimalus tręšimo grafikas yra glaudžiai susijęs su alžyrinės gebenės augimo ciklu. Tręšti pradedama pavasarį, maždaug kovo mėnesį, kai augalas pradeda rodyti pirmuosius naujo augimo ženklus. Pavasarį ir vasarą, intensyviausio augimo laikotarpiu, tręšk reguliariai, kas 2-4 savaites, priklausomai nuo pasirinktų trąšų tipo ir koncentracijos. Jaunus, aktyviai augančius augalus galima tręšti dažniau, o senesnius, lėčiau augančius – rečiau.
Rudens pradžioje, maždaug nuo rugsėjo vidurio, tręšimo dažnumą reikėtų pradėti mažinti. Ilgink intervalus tarp tręšimų, pavyzdžiui, tręšk ne kas dvi savaites, o kas keturias ar šešias. Tai signalizuoja augalui, kad artėja ramybės periodas, ir leidžia jam subrandinti per vasarą užaugintus ūglius. Nuo lapkričio iki vasario pabaigos tręšimą reikėtų visiškai nutraukti. Žiemą augalas ilsisi, jo metabolizmas sulėtėja, todėl papildomos maisto medžiagos jam nėra reikalingos.
Pagrindinis tręšimo metodas – laistymas trąšų tirpalu. Prieš tręšiant, būtinai palaistyk augalą švariu vandeniu. Tręšimas sausos dirvos yra viena didžiausių klaidų, nes koncentruotas trąšų tirpalas gali nudeginti jautrias augalo šaknis. Tik po to, kai dirva yra sudrėkinta, laistyk paruoštu trąšų tirpalu. Stenkis, kad tirpalas nepatektų ant lapų, ypač saulėtą dieną, nes tai gali sukelti lapų nudegimus.
Kartais, ypač jei pastebimi mikroelementų trūkumo požymiai (pvz., chlorozė), galima taikyti tręšimą per lapus. Tam naudojamas labai silpnas trąšų tirpalas (maždaug 4-5 kartus silpnesnis nei laistymui), kuriuo apipurškiami lapai. Maisto medžiagos per lapus įsisavinamos labai greitai, todėl tai yra efektyvus būdas greitai suteikti pagalbą nusilpusiam augalui. Tačiau tręšimas per lapus neturėtų pakeisti pagrindinio tręšimo per šaknis, o tik jį papildyti esant reikalui.
Pertręšimo ir maisto medžiagų trūkumo požymiai
Gebėjimas atpažinti pertręšimo ir maisto medžiagų trūkumo požymius yra labai svarbus. Pertręšimas dažnai yra pavojingesnis nei nepakankamas tręšimas. Vienas iš pirmųjų pertręšimo simptomų yra balti, kristalizuoti druskų sluoksniai ant dirvožemio paviršiaus ir vazono kraštų. Augalo lapų galiukai ir kraštai pradeda ruduoti ir džiūti, lyg būtų nudeginti. Augimas gali staiga sustoti, o apatiniai lapai pradėti gelsti ir kristi. Sunkiais atvejais augalas gali nuvysti net ir esant drėgnai dirvai, nes pažeistos šaknys nebegali pasisavinti vandens.
Jei įtari, kad pertręšei augalą, reikia imtis skubių veiksmų. Pirmiausia, nustok tręšti. Jei situacija nėra labai bloga, galima pabandyti praplauti substratą. Pastatyk vazoną kriauklėje ar duše ir lėtai pilk didelį kiekį kambario temperatūros vandens, leisdamas jam laisvai ištekėti pro drenažo skyles. Vandens kiekis turėtų būti maždaug 2-3 kartus didesnis už vazono tūrį. Tai padės išplauti druskų perteklių iš dirvožemio. Po praplovimo leisk dirvai gerai išdžiūti ir netręšk augalo bent mėnesį.
Maisto medžiagų trūkumas pasireiškia lėčiau ir subtiliau. Bendras požymis – sulėtėjęs arba visiškai sustojęs augimas. Lapai tampa smulkesni, praranda sodrią spalvą, tampa blyškūs, gelsvi. Azoto trūkumą išduoda bendras lapų pageltimas, pradedant nuo senesnių, apatinių lapų. Fosforo trūkumas gali pasireikšti tamsesne, melsvai žalia lapų spalva ir sulėtėjusiu augimu. Kalio trūkumas dažnai sukelia lapų kraštų pageltimą ir rudavimą, kuris vėliau plinta į lapo vidurį.
Mikroelementų trūkumas taip pat turi specifinių požymių. Dažniausiai pasitaiko geležies trūkumas, sukeliantis chlorozę – jauni, viršūniniai lapai pagelsta, tačiau jų gyslos išlieka žalios. Tai dažnai nutinka, kai dirvožemio pH yra per aukštas (šarminis), ir augalas negali pasisavinti geležies. Pastebėjus maisto medžiagų trūkumo simptomus, reikia pradėti reguliariai tręšti subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis, ir augalo būklė turėtų palaipsniui pagerėti.
Natūralios tręšimo alternatyvos
Be cheminių trąšų, yra daugybė natūralių ir ekologiškų būdų praturtinti dirvožemį ir pamaitinti alžyrinę gebenę. Kompostas yra viena geriausių organinių trąšų. Jį galima naudoti ruošiant substratą sodinimui ar persodinimui, taip pat galima pavasarį įterpti ploną sluoksnį į viršutinį vazono dirvožemio sluoksnį. Kompostas ne tik aprūpina augalą maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.
Biohumusas, arba sliekų kompostas, yra dar viena labai vertinga organinė trąša. Tai koncentruotas, maisto medžiagomis turtingas produktas, kuris lengvai pasisavinamas augalų. Biohumuso galima įmaišyti į substratą arba naudoti jo vandeninį ekstraktą (arbatą) augalams laistyti. Biohumuso arbata ne tik maitina, bet ir stiprina augalo imunitetą, apsaugodama jį nuo ligų.
Namuose taip pat galima pasigaminti paprastų, bet veiksmingų trąšų. Pavyzdžiui, bananų žievelės yra puikus kalio šaltinis. Jas galima sudžiovinti, sumalti į miltelius ir įterpti į dirvą, arba tiesiog užpilti vandeniu, palaikyti kelias dienas ir gautu antpilu laistyti augalus. Kavos tirščiuose gausu azoto ir kitų mikroelementų. Išdžiovintus kavos tirščius galima saikingai įmaišyti į viršutinį dirvožemio sluoksnį (nepadaugink, nes jie rūgština dirvą).
Kiaušinių lukštai yra geras kalcio šaltinis. Sudžiovintus ir susmulkintus lukštus galima įberti į dirvą. Medžio pelenai (tik iš nespalvotos ir neapdorotos medienos) yra turtingi kaliu ir fosforu, tačiau jie didina dirvožemio šarmingumą, todėl juos reikia naudoti labai atsargiai ir saikingai. Naudojant natūralias tręšimo alternatyvas, svarbu stebėti augalo reakciją ir prisiminti, kad jos veikia lėčiau nei mineralinės trąšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingesnės tiek augalui, tiek dirvožemiui.
