Tinkamas apšvietimas yra bene pats svarbiausias veiksnys, lemiantis afrikinių našlaičių sveikatą, augimo formą ir gebėjimą žydėti. Būtent nuo šviesos kiekio ir kokybės priklauso, ar augalas augs kompaktiška, simetriška skrotele, ar jo lapai bus sodriai žalios spalvos, ir, svarbiausia, ar jis džiugins gausiais žiedais. Natūraliose augimvietėse, Rytų Afrikos kalnų miškų paunksmėje, šie augalai gauna daug ryškios, bet filtruotos, išsklaidytos šviesos. Todėl ir auginant namuose, pagrindinis tikslas yra atkurti panašias apšvietimo sąlygas, vengiant dviejų kraštutinumų: tiesioginių saulės spindulių ir per didelio pavėsio. Išmokus atpažinti augalo siunčiamus signalus apie šviesos trūkumą ar perteklių, galima lengvai rasti idealią vietą šiam nuostabiam augalui.
Idealios šviesos paieška prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo. Geriausiai afrikinėms našlaitėms tinka rytinės arba vakarinės palangės. Ant rytinės palangės augalai gauna švelnią rytinę saulę, kuri nėra per daug intensyvi ir nenudegina lapų. Vakarinė palangė taip pat yra geras pasirinkimas, nors vakarinė saulė vasarą gali būti kiek stipresnė. Pietinės palangės reikėtų vengti, ypač pavasarį ir vasarą, nes tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai gali greitai nudeginti jautrius lapus, palikdami ant jų negražias rudas ar išblukusias dėmes. Jei vienintelė galima vieta yra pietinė palangė, būtina naudoti šviesą filtruojančias priemones, tokias kaip plonos užuolaidos, žaliuzės ar tiesiog popieriaus lapas, priklijuotas prie stiklo.
Šiaurinė palangė dažniausiai suteikia per mažai šviesos, ypač tamsiuoju metų laiku. Nors vasarą šviesos gali ir pakakti normaliam augimui, žydėjimas greičiausiai bus skurdus arba jo visai nebus. Augalas, stovintis ant šiaurinės palangės, pradės tįsti, jo lapkočiai ilgės, o lapai taps tamsiai žali, bandydami pagauti kuo daugiau šviesos. Toks augalas atrodys neestetiškai ir bus mažiau gyvybingas. Todėl šiaurinė palangė yra pati prasčiausia vieta afrikinei našlaitei.
Norint išlaikyti simetrišką augalo formą, būtina jį reguliariai sukioti. Augalai natūraliai linksta ir auga link šviesos šaltinio (šis reiškinys vadinamas fototropizmu). Jei vazonas nebus sukiojamas, augalas išaugs asimetriškas, viena puse palinkęs link lango. Pakanka pasukti vazoną ketvirtadaliu apsisukimo kas kelias dienas ar kartą per savaitę, kad visos lapų skrotelės pusės gautų vienodą šviesos kiekį ir augalas augtų tolygiai.
Šviesos trūkumo ir pertekliaus požymiai
Augalas savo išvaizda pats geriausiai parodo, ar jam tinka esamas apšvietimas. Svarbu išmokti skaityti šiuos ženklus. Vienas ryškiausių šviesos trūkumo požymių yra ištįsę lapkočiai. Augalas, siekdamas gauti daugiau šviesos, kelia savo lapus aukštyn ir tolyn nuo centro, todėl skrotelė tampa reta ir „kojuota”. Lapai taip pat gali tapti neįprastai tamsiai žali, nes augalas gamina daugiau chlorofilo, bandydamas kompensuoti šviesos stygių. Svarbiausias ir labiausiai nuviliantis šviesos trūkumo simptomas yra žydėjimo nebuvimas. Net ir sveikai atrodantis, vešlius lapus auginantis augalas nežydės, jei negaus pakankamai šviesos energijos.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos perteklius yra ne mažiau žalingas. Tiesioginiai saulės spinduliai veikia kaip padidinamasis stiklas, nudegindami lapų audinius. Ant lapų atsiranda gelsvos, rusvos ar net sausos, popieriškos dėmės. Visas augalas gali atrodyti išblyškęs, lapai praranda sodrią žalią spalvą, tampa gelsvi arba net rausvo atspalvio. Kartais lapai, gindamiesi nuo per intensyvios šviesos, riečiasi žemyn, bandydami „uždengti” augimo centrą. Jauni lapeliai centre gali augti labai smulkūs ir susiglaudę. Toks augalas atrodo prislėgtas ir taip pat gali nežydėti.
Reikia atsižvelgti ir į veislės ypatumus. Veislės su tamsiai žaliais, vienspalviais lapais paprastai reikalauja šiek tiek daugiau šviesos nei veislės su margais (variegatiniais) ar šviesesniais lapais. Margalapėms veislėms, turinčioms baltų, kreminių ar rausvų dėmių ant lapų, reikia mažiau šviesos, nes jų lapuose yra mažiau chlorofilo. Gavusios per daug šviesos, jos gali prarasti savo margumą ir tapti beveik visiškai baltos, kas sutrikdo fotosintezę ir gali pakenkti augalui.
Tinkamą apšvietimą rodys augalo išvaizda. Lapai turėtų augti horizontaliai, sudarydami plokščią, simetrišką skrotelę, kuri šiek tiek persidengia, panašiai kaip čerpės ant stogo. Lapų spalva turėtų būti sodri, atitinkanti veislės aprašymą. Svarbiausia, augalas turėtų reguliariai ir gausiai žydėti. Radus tokią vietą, kurioje augalas jaučiasi gerai, geriausia jo nebekilnoti.
Dirbtinis apšvietimas
Kai natūralios šviesos nepakanka, ypač žiemos mėnesiais arba auginant augalus patalpose be langų, puiki išeitis yra dirbtinis apšvietimas. Tam dažniausiai naudojamos fluorescencinės lempos (liuminescencinės lempos) arba modernesnės ir ekonomiškesnės LED lempos. Specializuotos fitolempos, skleidžiančios raudonos ir mėlynos spalvos spektrą, yra idealus variantas, tačiau gerų rezultatų galima pasiekti ir su įprastomis „šaltai baltos” (cool white) spalvos liuminescencinėmis lempomis.
Daugiau straipsnių šia tema
Lempos montuojamos virš augalų lentynose, palaikant apie 20-30 cm atstumą nuo lempos iki augalo viršūnės. Atstumas priklauso nuo lempos galingumo – kuo galingesnė lempa, tuo didesnis atstumas turėtų būti, kad nebūtų nudeginti lapai. Svarbu užtikrinti, kad apšvietimas būtų tolygus visai augalų grupei. Dvi lygiagrečiai sumontuotos lempos paprastai suteikia geresnį apšvietimą nei viena.
Svarbiausias dirbtinio apšvietimo aspektas yra jo trukmė. Afrikinėms našlaitėms reikia 10–12 valandų apšvietimo per parą, kad jos gerai augtų ir žydėtų. Taip pat joms būtinas mažiausiai 8 valandų visiškos tamsos periodas, kurio metu vyksta svarbūs fiziologiniai procesai. Nuolatinis apšvietimas be pertraukos augalui yra žalingas. Patogiausia apšvietimo ciklą reguliuoti naudojant mechaninį ar elektroninį laikmatį.
Auginant po lempomis, galima pasiekti stabilių ir puikių rezultatų ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų už lango. Augalai auga greičiau, būna kompaktiškesni ir žydi gausiau. Tai idealus sprendimas rimtiems kolekcininkams, leidžiantis efektyviai išnaudoti erdvę ir užtikrinti optimalias sąlygas net ir reikliausioms veislėms.
Šviesos intensyvumo matavimas
Nors dauguma augintojų apšvietimo tinkamumą vertina iš augalo išvaizdos, kartais gali būti naudinga įvertinti šviesos intensyvumą tiksliau. Tam galima naudoti specialius prietaisus – liuksmetrus, kurie matuoja apšvietimą liuksais (lx). Optimalus šviesos intensyvumas afrikinėms našlaitėms yra tarp 5000 ir 10000 liuksų. Mažesnis nei 5000 lx apšvietimas jau yra nepakankamas žydėjimui, o didesnis nei 15000 lx gali būti žalingas.
Paprastesnis būdas, nereikalaujantis specialios įrangos, yra „šešėlio testas”. Saulėtą, bet šiek tiek debesuotą dieną, vidurdienį, laikykite savo delną maždaug 30 cm virš tos vietos, kurioje stovi augalas. Jei šešėlis yra ryškus ir aiškių kontūrų, šviesa greičiausiai yra per stipri. Jei šešėlis yra neryškus, išplaukusiais kraštais – šviesa yra tinkama. Jei šešėlio beveik nesimato, šviesos yra per mažai.
Taip pat galima pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis – išmaniųjų telefonų programėlėmis, kurios veikia kaip liuksmetrai. Nors jų tikslumas negali prilygti profesionaliems prietaisams, jos gali suteikti bendrą supratimą apie šviesos intensyvumą skirtingose namų vietose. Tai gali padėti palyginti apšvietimą ant skirtingų palangių ir išrinkti tinkamiausią.
Galiausiai, svarbiausias „prietaisas” yra pats augalas. Atidus jo stebėjimas ir reakcija į pokyčius yra patikimiausias būdas nustatyti, ar apšvietimas yra tinkamas. Jei augalas auga gražia skrotele ir nuolat žydi, vadinasi, jūs radote jam tobulą vietą, ir jokių matavimų nebereikia.
